rytas staselis

Žinomas advokatas, teisės mokslų daktaras Algimantas Šindeikis atsako į įtraukiosios žurnalistikos platformos „Bendra“ klausimus, kaip dalies visuomenės atsisakymas skiepytis nuo koronaviruso atitinka tarptautinės teisės principus. Dr.

Lietuvos elektros energetikos 2020-ųjų darbotvarkėje vienas svarbiausių projektų bus tinklų sinchronizavimas su Europa, be to, vis daugiau pastangų bus kreipiama į vietinės gamybos plėtrą.  BNS kalbinti politikos formuotojai ir ekspertai teigia, kad elektros rinkoje šiais metais sunku tikėtis kainų mažėjimo. Iš dalies amortizuoti tokias tendencijas jie siūlo didinant gaminančių vartotojų skaičių bei visiškai liberalizuojant tiekimo rinką.  „Harmony Link“ – projektas Nr.

Reikia įvertinti, kad su naujuoju „Gazprom“ pasiūlymu, kurį jie buvo davę šiems metams, dujos būtų pabrangusios, „Žinių radijui“ sakė energetikos ministras Rokas Masiulis. „Kadangi „Statoil“ pasiūlė mažiau, tai galime nedidinti dujų kainos. Per pusmetį įvertinsime, ar ta kaina bus pakankama, kad dar ir sumažintume dujų kainą. <...> Mes išnaudojome tą situaciją, kad pasaulyje yra dujų perteklius.

Kaip keisis elektros kainos atsiradus NordBalt ir LitPol Link elektros jungtims? Kokie veiksniai rinkoje veiks kainų dinamiką? Nors Lietuvos elektros jungties su Švedija jungties „NordBalt“ sausio pradžioje dar laukia techniniai bandymai, o valdant Lenkijos ir Lietuvos jungtį „LitPol Link“ jungtį operatoriams ir rinkos dalyviams trūksta įgūdžių, pagrindiniai elektros kainodaros rodikliai 2016-iesiems Lietuvos rinkoje jau susiformavo.

Vyriausybė strateginių projektų atžvilgiu veikia inertiškai ir raško ankstesnių Vyriausybių energetikos politikos sprendimų vaisius. Taip sako dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininkas Rytas Staselis. Kartu jis teigiamai vertina „Lietuvos energijos“ kontroliuojančiosios bendrovės sukūrimą ir jos valdymo sutvarkymą.

Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Kaip atskirti garsiai rėkiantį lobistą nuo tikrai į bėdą pakliuvusio verslininko? Atsakymo į šį klausimą artimiausiais mėnesiais reikės ieškoti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) politikams. Vieni jau suskubo ieškoti būdų, kaip kompensuoti verslo nuostolius dėl Rusijos paskelbto embargo maisto produktų importui.

Viena Baltarusijos mašinų gamybos bendrovė, neseniai įsigijusi bankrutavusią gamyklą netoli Vilniaus, artimiausiu metu ketina čia sukurti apie 60 darbo vietų ir dar iki šių metų pabaigos Lietuvoje surinktą savo produkciją pradėti eksportuoti į Europos Sąjungą (ES). Kaimyninės šalies investuotojai Lietuvą pasirinkę Europos rinkai užkariauti (Lietuvoje surinkta produkcija bus laikoma „Made in EU“), tačiau kol kas didelių investicijų nežada.

Jeigu tik dar prisimena savo originaliai šokiruojančią programą, skelbtą siekiant Seimo pirmininko pareigų, Arūnas Valinskas turėtų atsistatydinti kuo greičiau. Pernai lapkritį dabartinis parlamento vadovas teigė neturįs pagrindo išgalvoti ką nors tobulesnio už Dešimtį Dievo įsakymų. Be to, retoriškai klausė: „Pagalvokite, ar žmonės ateitų ginti to Seimo, jei dabar kiltų grėsmė (tokia kaip 1991-ųjų sausio 13-ąją - aut. past.

Vožtis ant socialinės paramos grindų gali būti patraukliau nei grimzti į mistinį ekonomikos dugną. Nauja retorinė formuluotė prasiveržė į viešumą po šią savaitę įvykusio Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su naujausiu Vyriausybės nariu - socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

Žinią apie šalies ekonomikos griūtį šių metų II ketvirtį girdėjau būdamas Lenkijos lietuvių sostinėje - Punsko valsčiuje. Po kelių dienų jau pakeliui namo per radiją godžiai klausiausi visai ne vasariškų diskusijų apie tai, kodėl Lietuvos ūkis krito daugiau, nei prognozavo patys drąsiausi skeptikai. Ir svarbiausia - kas ateityje šios šalies dar laukia.

„Vyriausybei toliau karpant viešąsias išlaidas, Seimas nutarė iki 6 procentų sumažinti gyventojų pajamų mokestį žmonėms, kurie verčiasi rinkdami uogas, grybus bei vaistažoles“ „Vienintelis šalies ekonomikos gyvybę palaikantis 666 mln. Lt vertės projektas - tebesitęsianti nacionalinės bibliotekos statyba.“ „Jeigu vyriausybė padidins PVM iki 24 proc., didžiausią šalyje laisvalaikio ir pramogų centrą valdanti kompanija žada nutraukti verslą.

Prezidentui labai pasiseks, jeigu iki savo antrosios kadencijos pabaigos kitų metų liepą pavyks įgyvendinti pagrindinį politinį projektą - teismų reformą. Šalies vadovas - elegantiškasis politikos dabita - kaip niekas kitas turėtų atpažinti iš Seimo jam siunčiamus signalus, kad jo siūloma reformos versija bent jau iki šių metų pabaigos neturi jokių šansų.

„Balsas.lt“ skelbia ƒ„Piliečių Santalkos“ parengtą dokumentą, skirtą artėjantiems Seimo rinkimams, kuriuo turėtų susidomėti žurnalistai ir visi piliečiai. Gerbiamasis žurnaliste ir leidėjau, Jūsų dėmesiui siūlome Piliečių Santalkos parengtus „10 pasiūlymų žiniasklaidai-2008”.  Tai rekomendacijos visuomenės informavimo priemonių savininkams, leidėjams bei redakcijoms, kurios rengs informaciją apie artėjančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Jungtinių Valstijų finansų krizė kelia plačias diskusijas pasaulyje apie jos pasekmes ne tik JAV, bet ir kitų šalių ekonomikai.

Buvo laikai, kuomet dalis žmonių savo kasdienybę stūmė pagal valdovų primestas taisykles. XVIII amžiuje prūsų valdininkas žinojo, kiek ir kokių sagų turi būti jo mundure. Dar daugiau: jis iš tikro gyveno pagal tas taisykles. Šiandien pasakytume, kad pagal teisinę kultūrą ir administracinį elgesį pasaulis padalytinas mažų mažiausiai į dvi dalis. Pirmoji gyvena pagal principą, jog viskas yra galima, ko įstatymai nedraudžia. Antroji- pagal tai, ką įstatymai ir poįstatymai nurodo daryti.

Niekas nedarė jokių sociologinių tyrimų, tačiau sparčioji peržiūra paprastojo stebėjimo būdu leidžia apytikriai spėti, kad lietuviškame interneto dienoraštyne populiariausias gyventojas – liūdna, vieniša ir romantiška -niolikmetė. Įdomi būtų ir interneto dienoraštyno (galima, pavyzdžiui, pabandyti čia įdaiginti sąvoką „blogija“) žodyno studija.

Grupė visuomeninių organizacijų ir piliečių kreipėsi į Seimą ir generalinį prokurorą prašydami įvertinti antrojo pagal populiarumą šalies dienraščio straipsnius, kuriuose, pareiškėjų teigimu, į nacių propagandą panašiu stiliumi niekinami žydai ir gėjai.

Buvęs Lietuvos televizijos Naujienų tarnybos vyriausiasis redaktorius 37-erių Rytas Staselis po kelerių metų pertraukos vėl grįžo dirbti į dienraštį "Respublika". "Aš nebedirbu televizijoje, nuo šiandien dirbu "Respublikoje", - antradienį (02.03) BNS sakė R. Staselis, dirbsiantis vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.