rūta staliliūnaitė

V. Ciplijauskas priklauso kartai, išgyvenusiai Nepriklausomos Lietuvos kultūrinį pakilimą, sovietinę okupaciją, karą ir tremtį. Biografija Vytautas Ciplijauskas gimė 1927 m. vasario 2 d. Marijampolės apskrities Šunskų bažnytkaimyje. Tėvo broliai buvo inteligentai: vienas - kunigas, kitas - gydytojas. Tėvai turėjo keturiasdešimt trijų hektarų ūkį. Ciplijauskų šeimoje augo devyni vaikai - keturi broliai ir penkios seserys. Tėvas mirė būdamas 43 metų amžiaus.

Vilniuje, Prezidentūroje, pirmadienį vakare bus įteiktos 2008-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. Pernai gruodį buvo paskelbta, kad šia premija apdovanota žinoma atlikėja Veronika Povilionienė, rašytoja Vanda Juknaitė, aktorė Rūta Staliliūnaitė - Matulionienė, vertėjas ir poetas Antanas Gailius, kompozitorė Raminta Šerkšnytė bei medijų meno kūrėjas Deimantas Narkevičius.

2009 m. vasario 16 d., pirmadienį, Šiaulių „Aušros“ muziejus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) organizuoja Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios –  paminėjimą. Ta proga miesto bendruomenė kviečiama į šventinę popietę – susitikimą su garsiu režisieriumi, rašytoju, dainų autoriumi Vytautu V. Landsbergiu bei vaidybinio filmo „Kai aš buvau partizanas“ pristatymą.  Renginio pradžia – 15 valandą.

Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15 d. 21.15 val. Lietuvos televizijoje – režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmo „Kai aš buvau partizanas“ premjera. Lietuvos žiūrovams šis filmas buvo pristatytas 2008 m. balandžio mėn. tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“. Visi bilietai į premjerinį seansą buvo išpirkti.

Mes solidarizuojamės su Rusijos karinę agresiją patyrusia gruzinų tauta. Matėme: neva „taikdariškos“ Rusijos karinės pajėgos veikė Gruzijos žemėje kaip okupacinė jėga. Reikalaujame, kad Rusijos kariuomenė kuo greičiau būtų išvesta iš visos Gruzijos valstybės teritorijos.

Liepos 3 dieną Kauno miesto savivaldybėje buvo įteiktos Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno premijos už 2007-2008 metus. Jomis šiemet apdovanoti devyneri kultūros ir meno srityje nusipelnę asmenys: aktorės Gražina Balandytė ir Rūta Staliliūnaitė už scenos meno puoselėjimą ir reikšmingą kultūrinę veiklą, LVA katedros docentas, folklorinio ansamblio „Kupolė“ vadovas Antanas Bernatonis  ir folklorinių ansamblių „Žaisa“, „Jotija“, „Ringauda“, „Sauluva“ vadovai Giedrė Pečiulienė ir Mint...

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Gegužės 24 dieną 17 val. Palangoje, kultūros centre „Ramybė“ (Vytauto g. 35), bus pristatoma Haroldo Mullerio pjesės „Tyli naktis“ teatrinė versija (režisierius – Viktoras Valašinas), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Rūta Staliliūnaitė. R. Staliliūnaitė – viena garsiausių Lietuvos teatro aktorių. Jos kūrybinėje biografijoje – dešimtys vaidmenų, kurių dauguma pagrindiniai, palikę ryškią žymę teatro istorijoje.

Ketvirtadienį Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vykusiame renginyje buvo paskelbti pretendentai į kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ apdovanojimus.

Vilniaus mažasis teatras ne tik nuolat turtina savo repertuarą, bet ir siekia supažindinti savo žiūrovus su ypatingais Lietuvos ir svetimų kraštų teatro reiškiniais. 2006-aisiais surengęs nepamirštamą susitikimą su ypatinga lenkų aktore Maja Komorowska, šiais metais Vilniaus mažasis teatras savo sceną vienam vakarui užleis lietuvių teatro legendai. Balandžio 27 dieną, sekmadienį, 18.30 val.

Pagerbdama šiąnakt Anapilin iškeliavusį Vytautą Kernagį, Lietuvos televizija keičia šeštadienio ir sekmadienio programą. Šeštadienio popietę bus transliuojamos specialios laidos V. Kernagiui atminti, skambės jo atliekamos dainos, bus rodomi vaizdo klipai su dainomis, kurias mintinai dainuoja visa Lietuva. Sekmadienį vietoj anonsuoto filmo „Nibelungų žiedas“ 21 valandą bus rodomas filmas „Maža išpažintis“, kuriame vaidino Vytautas Kernagis.

Įsimintiniausiu šių metų Kauno menininku išrinktas fotografas Gintaras Česonis.Tokį sprendimą, išnagrinėjusi kūrybinių sąjungų ir visuomenės siūlytus pretendentus, priėmė penktadienį posėdžiavusi Kauno menininkų namų kolegija.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui. Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui.Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Minint vieno iškiliausių Lietuvos poetų ir miesto garbės piliečio Bernardo Brazdžionio 100-ąsias gimimo metines, Kaune vyks iškilmingi minėjimai bei koncertai, bus rengiamos rašytojui skirtos parodos.Kaip pranešė Kauno miesto savivaldybė, poeto gimimo metinių minėjimą penktadienį pradės renginys Vytauto Didžiojo universitete, kur pristatyta universiteto bibliotekos parengta B.Brazdžioniui skirta paroda bei atidaryta Bernardo Brazdžionio auditorija.

Šįmet Kauno miesto savivaldybė, laikydamasi tradicijų ir nebijodama naujovių, vasario 16 dieną kviečia kauniečius aktyviai dalyvauti Valstybės atkūrimo dienos renginiuose. Juolab kad pramogų mieste ir jaunam, ir senam tikrai netrūks. Jau kelerius metus Kauno miesto savivaldybė kartu su studentija rengia Valstybės atkūrimo dienos šventes ir skatina studentų kultūrines iniciatyvas.

Vasara Kaune jau sunkiai įsivaizduojama be Pažaislio muzikos festivalio, vykstančio visus tris vasaros mėnesius. Festivalio programa - įdomus fenomenas, ne veltui vadinama demokratiškiausia Lietuvoje: joje sėkmingai dera klasika ir svingas, kameriniai koncertai ir čigonų teatras, Schoenbergo “Mėnulio Pjero” ir tango, miuziklai, poezija, drama... Iš viso - 34 renginiai.