rudeninė depresija

Sutrumpėjus dienoms, pasibaigus vasaros ir atostogų sezonui, vėl visu pajėgumu įsisuka darbų, tikslų, siekių ir rutinos karuselė, kurios palydovu dažnai tampa stresas – jaučiame nerimą, užklumpa melancholiška nuotaika, padidėja dirglumas. Specialistės paaiškina streso mechanizmų veiklą, atskleidžia, kaip atpažinti streso sukeliamus simptomus, ir pataria, kaip adaptuotis prie naujo sezono, kad rudenį pasitiktume žvalūs ir energingi.

Rudens melancholija, šaltojo sezono slogutis, tamsos depresija – yra daug būdų, kuriais žmonės vadina rudenį ir žiemą juos užklumpančias slogias nuotaikas. Psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vilija Vėbraitė sako, kad tokią būseną, jeigu ji užsitęsia, tikrai galima vadinti depresija ir tai nebus „per stipru“. Svarbu laiku atpažinti tiek savo, tiek savo artimųjų nuotaikos sutrikimą ir laiku užkristi kelią ligai įsisenėti.

Dažnas turbūt žinome posakį rudeninė depresija ir nors tai labiau yra frazė, kuria apibūdiname besikeičiančią nuotaiką, psichikos sveikatos ekspertai sako: normalu, kad ateinant šaltesniems orams jaučiamės vangesni ir gali atrodyti, kad nuotaika prastėja.

Dažnas turbūt žinome posakį rudeninė depresija ir nors tai labiau yra frazė, kuria apibūdiname besikeičiančią nuotaiką, psichikos sveikatos ekspertai sako: normalu, kad ateinant šaltesniems orams jaučiamės vangesni ir gali atrodyti, kad nuotaika prastėja.

Daugelis žmonių, atėjus rudeniui, mėgsta sakyti, kad užklupo rudeninė depresija. Tačiau ar galime taip laisvai vartoti sunkios ligos pavadinimą? Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras dr. Edgaras Dlugauskas sako, kad ruduo – nėra depresija.

Ruduo, atneša vėsesnius orus ir nuolatinį lietų, tai viena iš nedaugelio priežasčių, dėl kurios tampame niūrūs ir prislėgti. Mieliau renkamės vėsiais vakarais likti namuose, mažiau judame, o tai tik dar labiau stumia rudeninės depresijos link. Daliai žmonių tokie jausmai būna trumpalaikiai, niūrus slogutis jų ilgai nevargina, o kitus rudenį prislegia sezoninė depresija. Vis dėlto vertėtų nepasiduoti šiai melancholijai ir imtis veiksmų ją įveikiant.

Rudens pradžioje daugelis ima jausti vis didesnį nerimą, kadangi rugsėjis asocijuojasi su atostogų pabaiga bei prasidedančiu daug streso reikalaujančiu darbymečiu. Vieni nerimą bando užgniaužti savyje, kitiems tai tampa įprastine būsena, tačiau šios būsenos ignoravimu galime iššaukti ir kur kas rimtesnes ligas. „Nerimą galima apibūdinti kaip emocinę reakciją į stresą, kuri kartais atsiranda ir be aiškio priežasties.

Ruduo, atnešantis nuolatinį lietų, – priežastis, dėl kurios tampame niūrūs ir prislėgti. Mieliau renkamės vėsiais vakarais likti namuose, mažiau judame, o tai tik dar labiau stumia rudeninės depresijos link. Vis dėlto vertėtų nepasiduoti šiai melancholijai ir imtis veiksmų ją įveikiant. „Moksliniai tyrimai rodo, kad sezoniniai pokyčiai daro įtaką žmogaus savijautai.

Rudenį žmogaus organizme vykstantys pokyčiai bei patiriama psichologinė įtampa dėl besikeičiančių metų laikų gali tapti įvairių sveikatos problemų priežastimi. Norint sumažinti sezoninės depresijos pasekmes, būtina pasirūpinti taisyklinga ir visaverte mityba. Gydytojai akcentuoja atsakingą vartojamo maisto ir gėrimų pasirinkimą bei pateikia kelis pagrindinius tinkamo maitinimosi principus, padėsiančius sustiprinti organizmą ir harmoningai jaustis.

Ruduo paprastai siejamas su vis dažniau apniunkančiomis dienomis, vis žvarbesniu vėju ir vis didesnėmis spalvotų lapų šūsnimis parkuose po medžiais. Kai kam šis metų laikas – niūrus ir emociškai sunkiai pakeliamas. Kiti iš paskutiniųjų tvardosi stengdamiesi nepasiduoti nuotaikų kaitai, imasi dirbtinės saulės vonių ar šviesos terapijos, į maitinimosi įpročius įtraukia dar keleto rūšių papildus, leidžia sau dažniau pasigardžiuoti šokoladu.