rosstat

Rusija per praėjusius metus sukūrė palyginamosiomis kainomis 2,1 proc. menkesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Rosstat“), remdamasi duomenimis, kurie bus tikslinami mažiausiai du kartus. Toks ekonomikos raidos 2022-aisiais išankstinis įvertis pranoko kai kurias prognozės, skelbtas netrukus po invazijos į Ukrainą pradžios, o Rusijos ekonomikos ministerija vienu metu pranašavo, kad BVP nuosmukis 2022-aisiais gali viršyti net 12 procentų.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje rugpjūtį sumažėjo iki 14,3 proc. nuo 15,1 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Aukščiausiai metų infliacija Rusijoje nuo invazijos į Ukrainą ir jos nulemtų Vakarų sankcijų įvedimo buvo pakilusi balandį – iki 17,8 proc., tuomet buvo rekordinė nuo 2002-ųjų pradžios. Trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojama mėnesio defliacija – rugpjūtį vartojimo kainos sumažėjo 0,5 procento.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Rusijoje balandį, įvertinus infliaciją, buvo 7,2 proc. mažesnis nei tą patį praėjusių metų mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Šis „Rosstat“ skelbiamas rodiklis atspindi atlyginimų dinamiką šalies didžiosiose bei vidutinėse įmonėse, taip pat biudžetinėse organizacijose. Realaus darbo užmokesčio kritimas balandį buvo staigus, nes sausį-balandį užfiksuotas jo augimas 0,4 procento.

Rusija patvirtino pirmuosius du pandeminio koronaviruso omikron varianto atvejus, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos institucijos. Ši atmaina buvo nustatyta keliautojams, grįžusiems iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR). Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ duomenimis, COVID-19 nustatyta iš viso 10 neseniai iš PAR grįžusių žmonių, tačiau naujoji atmaina kol kas patvirtinta tik dviem atvejais. Kiti mėginiai vis dar tiriami dėl omikron.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyta rekordiškai daug naujų COVID-19 atvejų ir mirčių: atitinkamai 31 299 ir 986, rodo ketvirtadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 28 717 naujų COVID-19 atvejų ir 984 pacientų mirtį. Tądien taip pat buvo užfiksuotas naujas mirštamumo rekordas. Sergamumas koronavirusu Rusijoje ėmė augti rugsėjo antroje pusėje, o spalį augimas dar labiau intensyvėjo.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 21 438 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 820 anksčiau užsikrėtusių žmonių, rodo antradienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Per vieną dieną nustatytų COVID-19 atvejų skaičius buvo didžiausias nuo rugpjūčio 15-osios, kai buvo išaiškinti 21 624 užsikrėtimo atvejai. Tuo metu ketvirtadienį paskelbtas mirštamumo rodiklis pakartojo rugpjūčio 28-ąją užfiksuotą rekordą.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje rugpjūtį išaugo iki 6,7 proc. nuo 6,5 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Šis infliacijos rodiklis Rusijoje – didžiausias nuo 2016-ųjų rugpjūčio. Vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį brango 0,2 proc., mėnesio infliacija viršijo ekonomistų prognozių vidurkį, kuris buvo 0,1 procento.

Maisto produktai Rusijoje pirmąjį šių metų mėnesį buvo 8,2 proc. brangesni nei pernai sausį, o Europos Sąjungoje maistas per metus pabrango vidutiniškai tik 1,1 proc., skelbia Rusijos statistikos tarnyba „Rosstat“. Sparčiausiai Rusijoje per metus brango daržovės – 17,5 proc., tuo tarpu ES – vos 0,2 procento. Cukraus, šokolado ir saldumynų kainos Rusijoje išaugo 13,7 proc. (ES – 0,9 proc.), vaisių – 13,5 proc. (3,3 proc.), riebalų – 11,0 proc. (sumažėjo 0,5 proc.

Šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais mažesnės už oficialų pragyvenimo minimumą buvo 19,2 mln., arba 13,1 proc., Rusijos gyventojų pajamos. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, skurdo lygis šalyje pakilo 0,1 procentinio punkto, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Rekordinis skurdo lygis Rusijoje buvo užfiksuotas netrukus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo – 1992 metais. Tada jis siekė 33,5 procento. Žemiau 20 proc. šis rodiklis nukrito 2004 metais.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, esą „labai analitiškai“ reikia vertinti nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbtus duomenis, atskleidžiančius, kad pusei šalies gyventojų pinigų pakanka tik maistui, o vis daugiau jų neįstengia nusipirkti naujų drabužių. „Mūsų požiūriu, tokius pranešimus reikia vertinti labai analitiškai. Nepamirškime, kad tik prieš keletą mėnesių mes matėme panašią informaciją apie antras poras batų ir panašiai.

Maisto produktų kainos Rusijoje sausio–balandžio mėnesiais pakilo 3,6 proc., o Europos Sąjungoje (ES) maistas tuo pat laikotarpiu pabrango 1,1 proc., parodė Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) paskelbti duomenys. Vien balandį maisto produktų kainos Rusijoje paaugo 0,5 proc., o Europos Sąjungoje – 0,1 procento. „Rosstat“ duomenimis, Rusijoje sausio–balandžio mėnesiais gerokai pabrango daržovės – net 24 procentais.

Rusijos gyventojai šiemet pirmąjį ketvirtį gyveno ne „pagal kišenę“ – jų išlaidos viršijo pajamas, rodo nacionalinė statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenys. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, finansinės pajamos nominalia verte padidėjo 3,1 proc. iki 13,175 trln. rublių, o išlaidos išaugo 6,3 proc. iki 13,287 trln. rublių.

Rusijos gyventojų susiskirstymas pagal pajamas 2018-aisiais išliko toks pat kaip ir 2017 metais, rodo nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbti duomenys. Dešimtadaliui labiausiai pasiturinčiųjų ir dešimtadaliui pačių vargingiausių gyventojų tenkančios visų šalies gyventojų pajamų dalys nepakito – atitinkamai 30,1 proc. ir 2,0 procento. Rusijos gyventojų finansinės pajamos nominaliu dydžiu pernai buvo 3,9 proc. didesnės nei užpernai – 57,521 trln. rublių, o išlaidos augo 3,6 proc.

Rusijos gyventojai nebetiki perspektyvomis šalyje, tačiau vis tiek ilgisi Sovietų Sąjungos, skelbia naujausios apklausos. Rusai užpernai užfiksavo rekordinius emigracijos metus, o didžiausią gėdą jie jaučia dėl buvusios imperijos griūties ir nuolatinio skurdo. Maža to, leidinio „Projekt“ analitikai ištyrė oficialią rusų migracijos statistiką.

Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, vidutinė senatvės pensija šalyje per metus (praėjusį mėnesį, palyginus su pernai liepa), įvertinus infliaciją, padidėjo 0,8 procento. Praėjusį mėnesį Rusijos senatvės pensininkams buvo išmokėta vidutiniškai po 13345 rublius (beveik 170 eurų) - nominaliai 3,7 proc. daugiau nei praėjusių metų liepą. Vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis krito nuo 33,9 proc. iki 31,3 procento.

Rusijos gyventojų realiosios finansinės pajamos (išskaičius privalomus mokesčius bei įvertinus infliaciją) sausio-liepos mėnesiais buvo 1,7 proc. didesnės nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa, jos paaugo 2 procentais. Nominaliai pajamos padidėjo 5,1 proc. iki 32,3 tūkst. rublių (425 eurų) žmogui per mėnesį.

Beveik kas trečias 18-24 metų rusas nori išvykti iš savo šalies ir apsigyventi užsienyje, rodo pirmadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimų instituto VCIOM apklausos rezultatai. Iš visų apklaustų jaunų žmonių norą emigruoti išreiškė 31 procentas respondentų. Didžiausia dalis jų – 16 procentų – norėtų išvykti į Vokietiją. Septyni procentai rinktųsi Jungtines Valstijas, o šeši – Ispaniją. Rusija šiuo metu sulaukia didelio tarptautinio dėmesio, nes joje vyksta pasaulio futbolo čempionatas.

Likus porai mėnesių iki Rusijos prezidento rinkimų, kurie vyko praėjusį savaitgalį ir suteikė dar vieną kadenciją Vladimirui Putinui, šalyje smarkiai ūgtelėjo atlyginimai, ypač viešajame sektoriuje, rodo nacionalinės statistikos žinybos „Rosstat“ paskelbti duomenys. Sausį metinis vidutinio darbo užmokesčio augimas siekė 13,7 proc., vasarį - 12,1 proc., o per du mėnesius - 12,9 procento. „Tokie duomenys tiesiog šokiruoja.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog recesija Rusijos ekonomikoje baigėsi. „Recesijos laikotarpis baigėsi. Tai akivaizdu – bendrasis vidaus produktas sausio-lapkričio mėnesiais augo, preliminariais Ekonomikos ministerijos vertinimais, 1,4 proc.“, – pabrėžė jis. „Paskutinį metų ketvirtį ekonomikos augimas sulėtėjo, tačiau jis – akivaizdus“, – pridūrė V. Putinas.

Maisto produktai Rusijoje per septynis šių metų mėnesius pabrango 2,6 proc., o Europos Sąjungoje (ES) – tik 0,5 proc., skelbia Rusijos nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“. Sparčiausiai Rusijoje brango žuvys ir kitos jūros gėrybės – 7,2 proc. (ES – 1,9 proc.), cukrus, medus, saldumynai – 6,5 proc. (0,7 proc.). Vaisių kainos padidėjo vidutiniškai 4,7 proc. (6,2 proc.), riebalų – taip pat 4,7 proc. (0,1 proc.), duonos, pyrago gaminių, kruopų – 4,6 proc. (0,0 proc.

Nepaisant Rusijos vyriausybės ir centrinio banko pareiškimų apie ekonomikos stabilizavimąsi, toliau fiksuojamas kritimas. Ekonomikos ministerija išankstiniais vertinimas, liepą sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 0,6 proc. kuklesnis nei to paties praėjusių metų mėnesio. Sausio-liepos mėnesių BVP buvo 0,9 proc. mažesnis už sukurtą per pirmus septynis 2015-ųjų mėnesius.

Rusijos finansinių tyrimų agentūra praneša, kad per pastaruosius porą mėnesių beveik 90 proc. Rusijos gyventojų pastebėjo ženklų maisto kainų augimą, dar 37 proc. turės riboti savo poreikius perkant maistą. Kas laukia Rusijos? Kaip išaugs kainos kitais metais? Didžioji dalis rusų pastebėjo pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų brangimą. Šalies finansinių tyrimų agentūra atliko tyrimą, kurio metu išaiškėjo, kad šių metų lapkričio mėnesį labiausiai brango vaisiai ir daržovės.

Rusijos paskelbtas embargas vakarietiškiems maisto produktams atsigręžė prieš ją pačią – maistas Rusijoje šiemet pabrango 9,9 proc., tuo tarpu Europos Sąjungoje (ES) – vos 0,3 proc., rodo Rusijos nacionalinės statistikos žinybos „Rosstat“ duomenys. Sparčiausiai Rusijoje sausį-rugsėjį brango vaisiai – 24,8 proc. (ES – 4,5 proc.), cukrus ir saldumynai – 20,1 proc. (0,9 proc.), žuvys, jų ir kitų jūrų gėrybių produktai – 19,2 proc. (0,9 proc.), riebalai – 16,5 proc. (2,7 proc.

 Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, 2014-aisiais daugiau nei 2013 metais šalyje pagaminta mėsos. Pieno ir kiaušinių gamyba beveik nepakito. Mėsos perdirbėjams pernai priduota 12,7 mln. tonų gyvojo svorio naminių gyvulių ir paukščių – 4,1 proc. daugiau nei užpernai. Žaliavinio pieno supirkta 0,1 proc. daugiau – 30,6 mln. tonų. Kiaušinių surinkta 0,1 proc. mažiau – 41,4 milijardo. Stambių raguočių šalyje per praėjusius metus sumažėjo 2,2 proc. iki 19,1 mln.

 Rusijos maisto prekių kainų indeksas pakilo 10,3 proc. palyginus su liepos mėnesiu, praneša newsru.com, remdamasis „Rosstat“ duomenimis. Dviženklį infliacijos skaičių šalis pasiekė pirmą sykį per paskutinius tris metus. 2011-ais kainų pokyčiui įtaką darė praėjusių metų saura. Šių metų produktų pabrangimas pirmiausiai susijęs su Rusijos įvestu ES, JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos prekių embargu.

 Rusijos federalinės statistikos tarnybos ("Rosstat") duomenimis, sausio-lapkričio mėnesiais daugiau nei prieš metus pagaminta mėsos, mažiau - pieno ir kiaušinių. Mėsos perdirbėjams priduota 10,6 mln. tonų gyvojo svorio naminių gyvulių ir paukščių - 5,1 proc. daugiau nei pernai sausį-lapkritį. Žaliavinio pieno supirkta 3,9 proc. mažiau - 28,6 mln. tonų. Kiaušinių surinkta 1,9 proc. mažiau - 38 milijardai. Stambių raguočių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 2,1 proc.

Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbama apie naujojo Rusijos prezidento V. Putino įsakus, pasirašytus netrukus po inauguracijos gegužės 7 dieną. Tų įsakų, kuriuose nurodomos naujos vyriausybės veiklos gairės, pagrindu buvo parengta kandidato į Rusijos Federacijos ministro pirmininko postą D. Medvedevo kalba, pasakyta gegužės 8 d. jam prisistatant Valstybės Dūmoje.

Pernai Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 4,3 proc., praneša Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“. „Rosstat“ apskaičiuotas BVP prieaugis – 0,2 proc. didesnis nei prognozavo šalies Ekonomikos plėtros ministerija ir 0,1 proc. didesnis už šalies premjero Vladimiro Putino prognozę. Palyginus su 2010 metais, bendri augimo tempai beveik nepasikeitė. BVP augimas daugiausia siejamas su padidėjusiomis pramonės atsargomis. 2010 metais jos sudarė 1 proc.

Rusijos federalinė statistikos tarnyba („Rosstat“) paskelbė šalies gyventojų skaičiaus kitimo iki 2030 m. prognozes, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Demografinius pokyčius Rusijoje ekspertai modeliavo pagal tris galimus scenarijus – pesimistinį, vidutinį ir optimistinį. Pagal pirmąjį gyventojų skaičius Rusijos Federacijoje 2010 – 2030 m. kasmet nuolat mažės, o šio proceso tempai iki 2030 m. pasieks 1,1 mln. žmonių per metus.

Gyventojų, kurių pajamos yra mažesnės už Rusijoje nustatytą skurdo ribos rizikos lygį, skaičius šalyje sumažėjo nuo 27 mln. pirmąjį 2006 m. pusmetį iki 22,3 mln. pirmąjį 2007-ųjų pusmetį, pranešė Rusijos statistikos žinyba „Rosstat“. Antrąjį šių metų pusmetį vidutinė skurdo rizikos riba Rusijoje buvo 3809 rubliai (apie 332 Lt), skelbia „Newsru.