roma žakaitienė

Savivaldybės siūlo iš viso atsisakyti kompensacijų už išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, ir mokėti bendrą išmoką, kurią politikai naudotų savo nuožiūra, sako Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Vienas iš premjero Sauliaus Skvernelio siūlymų partijoms susitarti dėl mokyklų perdavimo centrinei valdžiai savivaldybėms būtų nepriimtinas, tačiau jos būtų už idėją perimti tikslinių švietimo dotacijų administravimą, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. „Nelabai įsivaizduoju valstybės Europos Sąjungoje, kuri turėtų tokią sistemą, kada mokyklos yra valstybės, o ne vietos savivaldoje.

Lietuvai parama pinigais iš Europos Sąjungos mažėja, tačiau mūsų valdžia nesugeba pasinaudoti ir tais, kurie jau duodami. Per penkerius metus įsisavinta vos ketvirtadalis numatytų pinigų. Dėl to stringa kelių tiesimai, mokyklų, ligoninių renovacija, žmonėms lėčiau auga atlyginimai. Ne gana to, taip Lietuvai gresia įstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir niekada nepasivyti turtingesnių ES kaimynių. Tai Neries krantinė pačiame Vilniaus centre.

Aukštojo mokslo reformos klausimas ir jį lydinčios diskusijos pastarąsias savaites itin suaktyvėjo. Premjero Sauliaus Skvernelio darbo grupei pristačius aukštojo mokslo optimizavimo planą, jam buvo pritarta ir jis teikiamas svarstyti Seimui. Pamačius darbo grupės išvadas, pro akis nepraslysta universitetų duomenys ir studijų kokybę atspindintys rezultatai.

Konsultacijas su Vyriausybės nariais inicijavusi Lietuvos savivaldybių asociacija centrinę valdžią ragina imtis realių pokyčių sprendžiant didėjančią šalies regionų socialinę ir ekonominę atskirtį. Asociacijos teigimu, regionų bendruomenės neprašo daugiau „pašalpų“, tačiau tikisi didesnio savarankiškumo, kuris leistų vietos savivaldai aktyviau spręsti susidariusią situaciją.

Vienas po kito Lietuvoje nuvilnijo skandalai apie mokyklų vadovų savivalę, netinkamą elgesį ir sunkumus, atleidžiant juos iš pareigų. Puse lūpų apie direktorių karaliavimą mokyklose kalba ir mokyklų bendruomenės, kurių skundų sulaukia ir prezidentė. Ji ir teiks Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų nustatoma skaidresnė švietimo įstaigų vadovų atranka ir jų veiklos vertinimas, stiprinama mokyklos savivalda.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė šeštadienį perspėjo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui atsisakymas nuo sausio gali sukelti chaosą savivaldybėse. Kreipdamasi į socialdemokratų partijos bendražygius ji pareiškė, kad lengvatos atsisakymui yra nepasirengta, o didesnės naštos perkėlimas vietos valdžiai būtų neteisingas. R.Žakaitienė ragino socialdemokratus Seime nepritarti skubotiems sprendimams.

Šalies savivaldybės žada kreiptis į Vyriausybę prašydamos pateikti konkrečius atsakymus, kaip ir į kurias savivaldybes bus vykdomas pabėgėlių perkėlimas, tai pat kritikuoja sprendimą mažinti pabėgėliams skiriamas išmokas. Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, kreiptis į Vyriausybę praėjusią savaitę nusprendė asociacijos valdyba. „Merai išreiškė poziciją, kad informacijos yra mažokai.

 Neūkiškumas ir napoleoniški planai – tokius priekaištus dažnai pažeria kritikai, komentuodami savivaldybių įsiskolinimo klausimą. Tačiau toks požiūris – perdėm vienpusiškas ir paviršutiniškas situacijos supaprastinimas. Į skolas savivaldybes tebestumia ir krizės metais pakeista jų biudžetų sudarymo tvarka, pavertusi savivaldybes pašalpų gavėjomis. Nesuteikus joms daugiau finansinio savarankiškumo, greitu laiku, ko gero, išgirsime ir daugiau „beveik bankrutavusių“ miestų istorijų.

Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Neūkiškumas ir napoleoniški planai – tokius priekaištus dažnai pažeria kritikai, komentuodami savivaldybių įsiskolinimo klausimą. Tačiau toks požiūris – perdėm vienpusiškas ir paviršutiniškas situacijos supaprastinimas. Į skolas savivaldybes tebestumia ir krizės metais pakeista jų biudžetų sudarymo tvarka, pavertusi savivaldybes pašalpų gavėjomis.

Vilniaus miesto savivaldybė palaiko šiandien Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės išsakytą poziciją – Lietuvos savivaldybės tapusios situacijos įkaitėmis ir valstybė ant jų pečių yra perkėlusi didelę finansinę naštą. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas savivaldybėms donorėms, kurios dėl ydingos finansų politikos kasmet didina savo biudžeto deficitą ir finansinius įsiskolinimus, nes didžioji dalis šių savivaldybių pajamų į jų biudžetą taip ir nepatenka.

Lietuvos savivaldybių sklolos perkopė 2 mlrd. litų arba po 680 litų kiekvienam šalies gyventojui. Iš jų 409 mln. - pradelsti įsiskolinimai verslui už prekes, paslaugas, atliktus darbus. Kai kurių savivaldybių skolos jau priartėjo prie skolinimosi limitų, o vidutiniškai skolos sudaro 56 proc. prognozuojamų šiemet gauti pajamų savarankiškoms savivaldybių funkcijoms vykdyti.

Dėl abejotinais būdais apmokėtos kelionės į Kazachstaną atsistatydinusi ūkio ministrė, Lietuvos socialdemokratų partijos narė Birutė Vėsaitė primena ir senesnes istorijas. Lietuvos ministrai netekdavo postų dėl įvairių priežasčių. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir prezidentų nuotaikų vingiai – dažniausios priežastys. Kartais „aukotasi“ dėl pavaldinių nuodėmių.

Nepritardama savivaldybių smulkinimui Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas, kuriomis nuo 10 iki 7 tūkstančių mažinamas savivaldybės steigimui būtinas gyventojų skaičius. Prezidentės teigimu, savivaldybių smulkinimas tik išpūstų biurokratinį aparatą ir taptų papildoma finansine našta visiems Lietuvos žmonėms.

Savivaldybių asociacijos vadovai patikino Ministrą Pirmininką, kad asociacijos valdyba pritaria sunkmečio valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymo projektui, tačiau prašo atsižvelgti į kai kurias švietimo, nedarbo, socialines, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo srities problemas. Penktadienį Vyriausybėje vykusiame susitikime Premjeras pažadėjo apsvarstyti savivaldybėms aktualius klausimus ir dar kartą susitikti su savivaldybių asociacijos vadovybe.

Gediminas Kirkilas apsirūpino vadybos ir verslo administravimo magistro diplomu teturėdamas vidurinio mokslo baigimo pažymėjimą. Sovietinės aukštosios partinės mokyklos smegenų plovimą Vilniaus universitetas (VU), pažeisdamas įstatymus, palaikė bakalauro studijomis. Dėstytojai ir kurso draugai studento G.Kirkilo nėra net akyse matę, o VU rektorius Benediktas Juodka apsimeta nieko nežinąs, nors pats pasirašė tuomet jau krašto apsaugos ministro pareigas ėjusio G.Kirkilo nelegalų diplomą.

Prieš penketą metų ji pardavė Lietuvos nacionalinį kiną kaip nekilnojamąjį turtą. Paskui ėmėsi švietimo reformos, virtusios masiniu kaimo mokyklų naikinimu. Dabar jai patikėjo savivaldą. Lietuviškas kinas - jau istorija. Kaimo mokyklos - ties išnykimo riba. Savivaldoje klesti partiniai feodalai. Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė LNK "Atvirumo valandėlės su "Paskutine instancija" žurnalistei sakosi menkai ką nors prisimenanti iš savo ministriškos praeities.

Savivalda negirdi savo žmonių, piliečiai skundžiasi, jog nesusikalba su vietos valdžia, daug gerų idėjų, kurios ateina iš žmonių, numiršta valdininkų stalčiuose. Toks yra šiandienos vietos savivaldos paveikslas. Jį perpiešti padėtų tik valdžios ir bendruomenės susivienijimas.

Nuo šios savaitės Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) administracijai vadovauti pradėjo buvusi ministrė socialdemokratė Roma Žakaitienė. Spalį vykusius Seimo rinkimus pralaimėjusi R. Žakaitienė LSA direktore vienbalsiai išrinkta praėjusią savaitę vykusio asociacijos posėdžio metu, skelbiama LSA tinklapyje. R. Žakaitienė – teisininkė, 1996-2008 metais buvusi Seimo narė, 2001-2004 metais vadovavusi Kultūros, o 2006-2008 metais – Švietimo ir mokslo ministerijai.

Įvairios interesų grupės Seimo rinkimuose remia sau patrauklius kandidatus. Lietuvos gėjų tinklalapyje skelbiamas sąrašas kandidatų, už  kuriuos agituoja ši organizacija. Labiausia gėjai linkę paremti socialdemokratų ir liberalcentristų kandidatus. „Rinkimai ne už kalnų - spalio mėn.

Prieš ketverius metus atėję dirbti į Seimą milijonieriais save tituluoti galėjo 28 parlamentarai. Besibaigiant šio Seimo kadencijai milijonieriais vadinti jau galima per keturiasdešimt Seimo narių. Pagal trečiadienį viešai paskelbtas politikų, valstybės tarnautojų, pareigūnų turto ir pajamų deklaracijas 2007 metais Seime dirbo 43 milijonieriai. Tarp „Valstybės žiniose“ paskelbtų deklaracijų nepavyko rasti socialdemokrato Viačeslavo Škilio deklaracijos.

Specialistai nuogąstauja, kad dėl anglų kalbos skverbimosi Lietuvai gresia daugiakalbystė, tačiau, aukštų Europos Sąjungos pareigūnų nuomone, mūsų pasirinktas gimtosios kalbos politikos modelis yra efektyvus ir leis išsaugoti šį turtą, rašo „Respublika“. Kalbai gresia pavojus „Aiškiai suvokiama, kad lietuvių kalbai gresia pavojus. Senoji gražioji kalba - ant išnykimo ribos.

Pagaliau Artūrui Paulauskui atsirado vertas priešas. Nuvertęs garsaus verslininko pirtelę ir vargano daugiavaikio tėvo namų priestatą, dabar aplinkos ministras turi progą nugriauti Valdovų rūmus. Teisininkai teigia, kad kitos išeities nėra, nes be detaliojo plano pastatytas statinys negali būti įteisintas, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip sakė pats Artūras Paulauskas, iš neteisės negali atsirasti teisė. Netgi, jei už jos stovi Algirdas Mykolas Brazauskas. Pastarojo sakinio ministras nepridūrė.

Trečdalis šio kadenciją baigiančio Seimo narių - milijonieriai. Jų valdomas turtas ir grynieji - nuo vieno iki daugiau kaip šešiasdešimties milijonų litų. Bet kitos kadencijos Seime dalies turtuolių nebeliks. Ir ne dėl to, kad jie nebebus perrinkti. Jie laisva valia atsisako politinių ambicijų.

Į karštas diskusijas dėl aukštojo mokslo reformos įsitraukė ir rektoriai, ir profesoriai, ir politikai, ir valdininkai. Tačiau paties akademinio jaunimo balsas iki šiol dažniau skardeno tik protesto mitinguose bei piketuose. Metas ramiai išklausyti ir studentų nuomonę. Akademinis jaunimas nenusiteikęs žaisti žodžių žaismo žaidimo ir nori konkrečių valstybės veiklos žingsnių. Pastaruoju metu visi jie buvo žengti tik atgal.

Akademinis jaunimas nenusiteikęs žaisti žodžių žaismo žaidimo. Į karštas diskusijas dėl aukštojo mokslo reformos įsitraukė ir rektoriai, ir profesoriai, ir politikai, ir valdininkai. Tačiau paties akademinio jaunimo balsas iki šiol dažniau skardeno tik protesto mitinguose bei piketuose. Metas ramiai išklausyti ir studentų nuomonę, rašo „Lietuvos žinios“. Akademinis jaunimas nenusiteikęs žaisti žodžių žaismo žaidimo ir nori konkrečių valstybės veiklos žingsnių.

Specialistai nuogąstauja, kad dėl anglų kalbos skverbimosi Lietuvai gresia daugiakalbystė, tačiau, aukštų Europos Sąjungos pareigūnų nuomone, mūsų pasirinktas gimtosios kalbos politikos modelis yra efektyvus ir leis išsaugoti šį turtą, rašo „Respublika“. Kalbai gresia pavojus „Aiškiai suvokiama, kad lietuvių kalbai gresia pavojus. Senoji gražioji kalba – ant išnykimo ribos.

Socialdemokratų partijos prezidiumas trečiadienį patvirtino preliminarų partijos kandidatų sąrašą spalio mėnesį vyksiantiems Seimo rinkimams. Pirmuoju numeriu LSDP sąraše siūloma įrašyti dabartinį partijos lyderį Gediminą Kirkilą. Partijos rinkimų sąraše taip pat turėtų būti keturi perbėgėliai iš Pilietinės demokratijos partijos. Visi kandidatai, kurių iš viso yra šiek tiek daugiau nei 200, buvo suskirstyti dvidešimtukais, kurie bus perduoti partijų skyriams reitingavimui.

Gediminas Černiauskas oficialiai pradėjo eiti sveikatos apsaugos (SA) ministro pareigas – šiandien jis davė priesaiką Seime. Šalies vadovas Valdas Adamkus vakar po susitikimo su G. Černiausku apsisprendė pritarti premjero Gedimino Kirkilo penktadienį pateiktai kandidatūrai ir paskyrė G. Černiauską į ministro postą. G. Černiauskas SA viceministro pareigas ėjo nuo 2007 m. gruodžio mėn.

Seime antradienį prisieks naujasis sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas. Po priesaikos parlamente G.Černiauskas oficialiai pradės eiti ministro pareigas. Dekretą dėl naujojo ministro skyrimo prezidentas V.Adamkus pasirašė pirmadienį. Iki šiol G.Černiauskas dirbo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministru. SAM vadovo postas laisvas liko birželio pabaigoje iš šių pareigų atsistatydinus kitam socialdemokratui Rimvydui Turčinskui.

Šalies vadovas Valdas Adamkus Gediminą Černiauską paskyrė sveikatos apsaugos ministru, praneša prezidento spaudos tarnyba. Sprendimą dėl naujojo ministro valstybės vadovas priėmė vadovaudamasis  Konstitucijos 84 straipsnio 9 punktu ir atsižvelgdamas į premjero Gedimino Kirkilo teikimą. Prezidento dekretas įsigalioja nuo pasirašymo dienos. Oficialiai ministro pareigas G. Černiauskas pradės eiti tik po priesaikos Seime.

Jau yra numatytas asmuo sveikatos apsaugos ministro postui užimti. Neoficialiais duomenimis, tokios pareigos siūlomos Seimo sveikatos reikalų komiteto narei Vilijai Vertelienei. Socialdemokratų partijos valdyba šiuo klausimu tyli. Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė V. Vertelienė, oficialiai jai nebuvo pasiūlyta užimti atsilaisvinusių pareigų, tačiau neneigė, jog neoficialių pasiūlymų buvo. „Buvo kalbos, aišku, buvo“, - sakė V. Vertelienė.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius parengė Aukštojo mokslo įstatymo pataisą, kuri, anot jo, užtikrintų visų pakopų studentų paskolų finansavimo rėmimą. Seimo posėdžių sekretoriate antradienį įregistruota pataisa numato, kad visų studijų pakopų studentai galės gauti valstybės ar jos finansuojamas paskolas studijų įmokai bei kainai mokėti, gyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Prezidentas Valdas Adamkus šeštadienį pasirašė dekretą dėl sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko atleidimo iš pareigų. Kitu dekretu laikinai vadovauti  ministerijai pavedė socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei, praneša Prezidento spaudos tarnyba. Šią savaitę žiniasklaida skelbė, kad R.Turčinskas gali likti laikinuoju SAM vadovu, taip pat, kad šios pareigos gali būti pavestos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai prognozuoja, jog socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, nepaisant atsistatydinančių ministrų, tikriausiai „trauks“ iki pat Seimo rinkimų. Opozicija, viena vertus, pripažįsta, jog traukiantis sveikatos apsaugos ministrui Rimantui Turčinskui Vyriausybė priartėjo prie grėsmingos konstitucinės ribos - pagal Konstituciją, kai pasikeičia bent 7 ministrai, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.

Vykstant tarptautiniams darbo rinkos liberalizavimo procesams, Lietuva susiduria ne tik su emigracijos, bet ir su ypač aktualia „protų nutekėjimo“ problema. „Protų nutekėjimas“ ir „protų cirkuliacijos“ nebuvimas stabdo šalies mokslo ir ūkio plėtrą, kyla grėsmė pilietinei visuomenei ir intelektualiniam tautos potencialui. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra bendros strategijos, kaip reikėtų spręsti šią problemą.

Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas jau įteikė premjerui atsistatydinimo pareiškimą. Ministras nusprendė atsistatydinti po šiandien išreikštos prezidento Valdo Adamkaus kritikos. Prezidentas suabejojo, ar ministras geba kontroliuoti jam pavaldžias institucijas. „Aš gerbiu prezidento nuomonę, tą sakiau anksčiau. Prezidentas pavedė premjerui klausimą spręsti, todėl šiandieną premjerui įteiksiu atsistatydinimo pareiškimą“, - sakė R.Turčinskas.

Seime antradienį prisiekė ir oficialiai pareigas pradėjo eiti naujasis švietimo ir mokslo ministras socialliberalas Algirdas Monkevičius. Po priesaikos Seime premjeras Gediminas Kirkilas A.Monkevičių pristatys Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojams. Dekretą dėl 52-jų metų A.Monkevičiaus skyrimo ministru prezidentas Valdas Adamkus pasirašė gegužės 27 dieną.

Seime antradienį prisieks naujasis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. 52-ejų socialliberalo A.Monkevičiaus, kurį prezidentas Valdas Adamkus ministru paskyrė praėjusią savaitę, prisaikdinimo procedūra numatyta 11 valandą 10 minučių. Po priesaikos Seime A.Monkevičius oficialiai pradės eiti ministro pareigas.

Seime antradienį prisieks naujasis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. 52-ejų socialliberalo A.Monkevičiaus, kurį prezidentas Valdas Adamkus ministru paskyrė praėjusią savaitę, prisaikdinimo procedūra numatyta 11 valandą 10 minučių. Po priesaikos Seime A.Monkevičius oficialiai pradės eiti ministro pareigas.

Šeštadienį vykusiame Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje paaiškėjo, kad partiečių viltys buvo tuščios – socialdemokratų veteranas, partijos garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas nusprendė nebekelti savo kandidatūros į Seimą. Tiesa, jame įrašyta jo žmona, buvusi Vilniaus tarybos narė Kristina Brazauskienė. Kas bus partijos vedliu Seimo rinkimuose, paaiškės rudenį po skyrių reitingavimo, bet premjeras Gediminas Kirkilas įsitikinęs, kad sąrašo viršuje bus jis.

Socialliberalai nori, jog socialdemokratų lyderiaujama koalicija neužmirštų atlikti darbų, kuriuos pasižadėjo įgyvendinti Naujajai sąjungai jungiantis prie valdančiųjų. Dėl šios priežasties ketvirtadienį Naujosios sąjungos frakcija Seime žada susitikti su parlamento vadovu, socialdemokratu Česlovu Juršėnu.

Mėgindama sulaikyti iš aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų bėgančius dėstytojus bei mokslo darbuotojus Vyriausybė per trejus metus jų atlyginimus žada padidinti 70 procentų.

Prezidentas Valdas Adamkus paskyrė socialliberalą Algirdą Monkevičių švietimo ir mokslo ministru, pranešė Prezidento spaudos tarnyba. Dekretas dėl skeptiškai aukštojo mokslo reformą vertinusio ir nepalankiai socialdemokratų vadovybės bei jų politinių oponentų kritikuoto kandidato į ministrus paskyrimas įsigalioja nuo šios dienos. Ar skirti A. Monkevičių ministru, prezidentas svarstė daugiau nei dvi savaites.

Nacionalinio stadiono statybai skirtų ir vėliau pedagogams atiduotų pinigų neužteko. Mokytojų atlyginimams didinti Vyriausybė nusprendė skirti ir aukštojo mokslo reformos lėšas. Daugiau nei pusė reformai numatytų lėšų bus skirta atlyginimams padidinti - iš šiam tikslui numatytų 70 mln. litų Vyriausybė daugiau nei 40 mln. litų nusprendė skirti pedagogams. Kandidatas į švietimo ministrus Algirdas Monkevičius tokį sprendimą vadina „abejotinu“. „Kadangi 188 mln.

Prezidentas Valdas Adamkus kol kas neatskleidžia, ar pritars socialliberalo Algirdo Monkevičiaus kandidatūrai į švietimo ir mokslo ministrus bei ragina susilaikyti nuo spekuliacijų šiuo klausimu.

Prezidentas Valdas Adamkus šiandien priėmė skeptiškai aukštojo mokslo reformą vertinantį ir nepalankiai socialdemokratų vadovybės sutiktą kandidatą į švietimo ir mokslo ministrus socialliberalą Algirdą Monkevičių. Pasak Prezidentūros pranešimo, kandidatas į ministrus susitikime tvirtino esąs pasirengęs prisidėti prie Seimui pateiktų įstatymų tobulinimo, remtis partijų sutarimu dėl aukštojo mokslo ir papildyti jį naujomis iniciatyvomis. Anksčiau A. Monkevičius šį susitarimą kritikavo.

Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį priims kandidatą į švietimo ir mokslo ministrus socialliberalą Algirdą Monkevičių. Susitikimas Prezidentūroje prasidės 13 valandą. Švietimo ir mokslo ministro kandidatūrą V.Adamkui praėjusią savaitę pateikė premjeras Gediminas Kirkilas. Pagal Konstituciją, ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

Premjeras Gediminas Kirkilas gina savo siūlomą kandidatą į švietimo ir mokslo ministrus Algirdą Monkevičių. Esą kandidatas neįsigilinęs į aukštojo mokslo reformą, o kai įsigilins, jei neprieštaraus. Kaip praneša LNK „Žinios“, pats A. Monkevičius tokių premjero kalbų nekomentuoja. Dėl to, kad Monkevičius nepritaria reformai, jo ministru neskuba skirti prezidentas. „Balsas.