rolandas paulauskas

Rusija gali ką nori daryti pasaulyje – remti terorizmą, okupuoti kitų šalių teritorijas, numušinėti keleivinius lėktuvus, žlugdyti pasaulio (ir Lietuvos) ekonomiką, atvirai meluoti, grasinti atomine bomba – dėl to jos gerbėjų armija Lietuvoje nesumažės. Net priešingai – padidės.

„Daugiau kaip dešimt tūkstančių, parašai dar plaukia vėluodami iš Lietuvos. Bet buvo aišku, kad pagrindinio tikslo nepasieksime, todėl žmonių ir neskubinome“, – atvykęs į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) sakė signataro Rolando Paulausko atstovas Kazimieras Juraitis. „Elektroninėje erdvėje žmonės pasirašinėjo ne taip aktyviai, kaip mes tikėjomės. Manau, kad mūsų visi rezultatai yra susiję su tuo, kad nebuvo jokio finansavimo ir reklamos, – kalbėjo K. Juraitis, užkluptas žurnalistų.

Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas informavo Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad nesurinko reikiamų 20 tūkst. gyventojų parašų, todėl negalės tapti oficialiu kandidatu prezidento rinkimuose. Tačiau signataras vis vien nori apsilankyti VRK ir priduoti parašus, kuriuos pavyko surinkti. Tai jis ketina padaryti ketvirtadienį.

„Yra tikimybė, kad parašų nesurinksime. Taip pasakiau žurnalistams iš televizijos, kai sulaukiau klausimo, kada nešime surinktus parašus. Žurnalistai, kaip visada mėgsta papildyti atsakymus“, – juokėsi pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose Rolandas Paulauskas. „Pirma naktigonė kitaip“ – taip pavadintas vaizdo siužetas, kurį tiesiogiai galėjo stebėti visi kandidatą palaikantys žmonės. „Tai šiokia tokia pogrindinė televizija buitinėmis sąlygomis“, – šypsojosi R. Paulauskas.

„Sakote, Rusija laukia mūsų? – į rinkėjų teiginį klausimu atsakė pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose Rolandas Paulauskas, besilankydamas Utenoje. – Jeigu jūs man galėtumėte pasakyti bent vieną motyvą, kodėl Rusija turėtų mūsų laukti, būčiau jums labai dėkingas.“ „Ne tik laukia, ji pati ateis“, – replikavo vienas iš susitikimo dalyvių. „Juk griebė Ukrainą, griebs ir mus“, – iš salė ataidėjo dar viena frazė.

Kandidatai į prezidentus, stosiantys į kovą dėl šalies vadovo posto, nešykšti atverti savo piniginių. Bent dalis būsimų kandidatų planuoja politinei kampanijai išleisti po keliasdešimt tūkstančių litų iš savo kišenės, rašo „Lietuvos žinios“. Keli pretendentai į prezidentus jau paplonino savo pinigines dėl būsimos politinės kampanijos, kiti taip pat pripažįsta, kad vien rėmėjų aukų nepakaks. Kandidatams savo politinei kampanijai leidžiama paaukoti iki 44 640 litų.

Elektroniniu būdu rinkėjų parašus renkantys pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose turi aiškų lyderį. Pirmadienio rytą daugiausia parašų elektroniniu būdu buvo surinkusi dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jai palankumą elektroniniu būdu jau pareiškė kiek daugiau negu 8 tūkst. rinkėjų. Antroje vietoje – sėkmingai socialdemokratų kandidatą Zigmantą Balčytį išstūmęs Kauno verslininkas Vladas Lašas. Jo sąskaitoje – kiek daugiau negu 2300 parašų.

Pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose po truputį rikiuojasi prie starto linijos. Žiūrovai vis tyliau kalbasi apie kaimynus ir žalingus jų įpročius, nes visas dėmesys krypsta į maratonininkus. Komentatoriai praneša, kad prie starto linijos stos ne visi paraiškas pateikę sportininkai, o ekspertai su šypsena veide šnabždasi, kad yra tik vienas šio bėgimo favoritas. Mes stovime prie prezidento rinkimų starto linijos.

Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas ketvirtadienį tapo oficialiu pretendentu į kandidatus prezidento rinkimuose. Pateikiant dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariams užkliuvo faktas, kad pretendentas savo kandidatūrą kelia paprašytas iniciatyvinės grupės. Apie šią grupę nebuvo pateikta jokių dokumentų. Tačiau situacija išsisprendė – kandidatas kelia save pats.

„Galiu papasakoti anekdotą. Tupi varna su sūriu snape ant šakos. Atbėgo lapė ir paklausė „Ar balsuosi už konservatorius?“, varna sušuko „Neee“ ir sūris iškrito. Vėliau varna tupėjo ir galvojo „Ar kas nors būtų pasikeitę, jei būtų paklausę, ar balsuosiu už socdemus?“, - taip ketvirtadienį neoficialiai prasidėjo daugiau negu 300 narių vienijančios iniciatyvinės grupės spaudos konferencija.

Kai kurių visuomeninių judėjimų ir organizacijų atstovai ragina Lietuvą nepasirašyti  ET (Europos Tarybos) konvencijos „Dėl smurto šeimoje“, nes ne visos jos nuostatos gali būti priimtinos, o galimybė pritarti konvencijos nuostatoms iš dalies – nenumatyta. „Pasisakome prieš smurtą.

Europos Sąjunga (ES) nesiekia sunaikinti mūsų nacionalinės tapatybės, o baimė, jog ji virs monolitiniu bloku, yra tiesiog fantastinis mitas, mano filosofė Nida Vasiliauskaitė. „Fobija, kad ES pavirs į kažkokį monolitą, kad dings žmonių vietinis identitetas, kad visi dabar išmoks kalbėti viena kalba ir kitas pamirš, kad visi remsis tuo pačiu gyvenimo būdu, yra iš fantastikos srities. Čia mitas: taip niekada nebuvo ir nebus Europoje. To niekas ir nesiekia.

Nerekomenduotina investuoti didelės sumos savų arba skolintų pinigų į vertybinius popierius, nors jie patys savaime ir nėra blogis, mano kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas.

Lietuvos užsienio politikos prioritetas turi būti siekis tapti tarpininke tarp JAV, Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos skatinant jų tarpusavio bendradarbiavimą ir padedant siekti bendrų interesų, mano Nepriklausomybės akto signataras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis. „Tiek suomiai, tiek šveicarai, tiek švedai, tiek danai – visi jie puikiai supranta, kad kuo daugiau pas juos susipina interesų ir kuo geriau jie sugeba tuos interesus pristatyti, tuo daugiau ir tuo stipresni jie tampa.

Prezidento institucija Lietuvoje yra reikalinga, tačiau, net ir neturėdamas realių galių, jis turi kelti ilgalaikius strateginius valstybės klausimus, skatinti diskusiją, o ne tik kalbėti apie trumpalaikes šiandienos problemas.

Nepriklausomybės akto signataro Rolando Paulausko nuomone, dabartinis elitas netenkina daugumos visuomenės interesų. Signataras įsitikinęs, kad sistema gali būti pataisyta tik dviem būdais: arba turi pasikeisti dabartinio elito požiūris, arba po Seimo rinkimų į valdžią ateiti naujas elitas, siūlantis visiškai kitokią programą.

Lietuvai Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant septintus metus, pasigirsta vis daugiau nuomonių apie buvimą ES naudą ir neigiamybes. Vienų vertinimais, ES – Lietuvos stabilumo garantas, kitų – tautiškumą, valstybės identitetą ir jokios naudos neduodantis darinys. Socialinių mokslų daktarė buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė vienu iš narystės ES privalumų įvardino atsivėrusį pasaulį, žmogaus teisių užtikrinimą.

Ar iš tikrųjų dėl trumparegiškos valdžios politikos Lietuvos laukia Europos sąjungos užribio dalia, ar net, kaip pasakė laidos svečias Julius Veselka, po 50-70 metų gyvensime kaip indėnai rezervate? Dažnai ekscentrišku vadinamas politikas visuomet garsėjo savo originaliomis ir drąsiomis mintimis. Šį kartą, atrodo, jam pavyko pranokti patį save.

Kitą savaitę Lietuvai minėsiant dvidešimt pirmąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, pastebima, kad nebelieka tuo metu puoselėtų idėjų ir siekių. Už per du dešimtmečius gautas galimybes sumokėjome praradimais – nykstantis tautos bendrumo jausmas, lietuvybė, įsivyravęs individualizmas, globalizacija menkina Lietuvos nepriklausomybę, tautos identitetą.

Į Lietuvą ateinančios tarptautinės kompanijos, monopolijos, visuomenėje vyraujančios kosmopolitiškumo idėjos naikina tautos kultūrą ir veda jos moralinio genocido link. Partijos „Jaunoji Lietuva“ atstovas, istorikas Edvardas Kriščiūnas priminė lietuvių tautos nutautinimą sovietmečiu, kai Lietuva buvo rusinama. Atgavus nepriklausomybę, tautiečiai aktyviai reiškėsi patriotizmo srityje, kūrė lietuvišką tautinę valstybę.

Atrodo, kainų didėjimui mūsų šalyje nėra galo. Pagrindinių maisto produktų kainos, palyginti su praeitais metais, pakilo apie 20 procentų, o kai kurių – net 50 procentų ir daugiau. Brangsta pieno produktai, daržovės, duona, praktiškai viskas. Kodėl taip yra? Kokios šio nuolatinio maisto produktų brangimo priežastys? Į šiuos ir kitus susijusius klausimus pabandėme atsakyti šioje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusijoje.

Kiek procentų Europos Sąjungos skiriamos paramos įsisavina Lietuva, kurios šalys dalija tą paramą, kokią kainą už ją moka mūsų valstybė ir ar tikrai viskas atitenka tam, kuriam pažadėta? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO inicijuotos diskusijos stalo kalbėjosi signataras, žalgirietis Rolandas Paulauskas, Finansų ministerijos Veiksmų programų valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Loreta MASKALIOVIENĖ, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas RAINYS,...

Laisvos rinkos atsiradimas ir liberalizmas sąlygojo tai, kad užsienio piliečiams buvo sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje įsigyti žemės. Tačiau tai, kad užsieniečiai vis daugiau įsigyja žemės ar miškų, gali atvesti prie mūsų tautos suvereniteto praradimo. Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio teigimu, Lietuvoje šiuo metu žemė sudaro apie 6,5 mln. hektarų.

Lietuvoje valstybės politika kaimo žmonių atžvilgiu yra bejėgiška, o šimtmečiais buvusiam tautos tradicijų ir kalbos puoselėtojui kaimui šiandien iškilo grėsmė. Nors sukurta dešimtys strategijų, Lietuvos kaimas iki šiol neturi savo ateities vizijos.

Dabartinėje pasaulinės krizės aplinkoje su privačiais pensiniais fondais nėra jokių garantijų. Tenka pripažinti, kad "Sodra" šiame neramiame vandenyne išlieka kaip brangus ir abejotinas saugiklis, skęstantis gelbėjimosi ratas. Tad kokią alternatyvą vis dėlto geriau pasirinkti senatvei - privačius pensinius fondus ar valstybės globojamą "Sodrą" - svarstė antradienį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva surengtos diskusijos dalyviai.

Balsavimas už tai, kad Lietuvos bankui būtų atimta lito emisijos teisė, pritarimas Europos Sąjungos (ES) Konstitucijai net jos neskaičius, sutikimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE) stojant į ES ir žinant, jog pabrangs elektra, paramos priėmimas iš užsienio fondų yra ženklai, liudijantys valstybės interesų išdavystę. Atsakomybę už tai turėtų prisiimti mūsų šviesuoliai, arba vadinamasis elitas, teigė antradienį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengtos diskusijos dalyviai.

Apie lietuvius nepagrįstai sudaroma nuomonė, kuriama istorija, menkavertiškumo jausmas, kad esame kilę iš ūkų, bevardės egzistencijos ar ūkanotų barbarų genčių.

Naujoji būsima Prezidentė Dalia Grybauskaitė piliečių buvo išrinkta šalies vadove, nes daugelis pasidavė emocijai ir balsavo intuityviai. Ar D. Grybauskaitės fenomeno neištiks panašus likimas kaip Seimo Pirmininko Arūno Valinsko, Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos, ar jos kelias į valdžios olimpą nepanašus į JAV vadovo Barako Obamos? Kokios užsienio politikos - europietiškos ar tautinės - laikysis Prezidentė? Ar D. Grybauskaitė aktyviai dalyvaus Vyriausybės darbe? Galiausiai, ar pakankamai ge...

Galimas greitas euro įvedimas pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijas Europai lengvesnėmis sąlygomis ar įėjimas į euro zoną šaliai atitinkant dabar nustatytus Mastrichto kriterijus - apie tokio scenarijaus pliusus ir minusus Lietuvai trečiadienį kalbėta Eltoje surengtoje diskusijoje „Ar Lietuvai reikia euro?". Joje dalyvavo Lietuvos nacionalinės valiutos tėvas, buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas įvedant litą Romualdas Visokavičius, Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo jud...

Balandžio 14 d. Eltoje surengtoje diskusijoje „Tarptautinis valiutos fondas: bankrotas ar išsigelbėjimas Lietuvai?“ mėginta ieškoti atsakymų, kokios galėtų būti šalies skolinimosi galimybės sprendžiant ekonominės krizės problemas. Svečias iš Latvijos ekonomistas Dmitrijus Smirnovas dalijosi karčia šalies patirtimi, kurios skonis jaučiasi šaliai pasiskolinus iš TVF.

Keturiolika pretendentų kandidatuoti prezidento rinkimuose šiuo metu renka rinkėjų parašus, kad toliau galėtų tęsti kovą dėl valstybės vadovo posto. Tačiau ne visi pretendentai linkę įvardyti savo pagalbininkus, gana nenoriai kalbama ir apie štabų vadovus bei rinkimų kampanijos finansus. Vienintelė iš BNS kalbintų pretendentų, signatarė Kazimira Prunskienė įvardijo konkrečią sumą, kiek galėtų kainuoti jos rinkimų kampanija. Ji tikisi tam surinkti iki 1 mln. litų.

Naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje kovo 16-ją surengtoje spaudos konferencijoje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatoriai Rolandas Paulauskas, Kostas Smoriginas, Vitas Tomkus, filosofas Arvydas Juozaitis svarstė tautiškumo ir patriotiškumo likimą Lietuvoje.

Dvi Nepriklausomybės atkūrimo dieną surengtos akcijos - eitynės link Seimo bei tylos minutė „nepriklausomybės iliuzijai" - praėjo be incidentų. Rengėjai akcijoms neprašė valdžios leidimų. Trečiadienį, šiek tiek po 9 val., nuo Vilniaus Arkikatedros link Seimo nešini vėliavomis pajudėjo „frontininkai“ ir būrelis žmonių . Policijos lydima eisena be incidentų perėjo Gedimino prospektą.

Kovo 11-ją, 9.45 val., prie Seimo numatyta akcija „Nepriklausomybės iliuzijos praradimas“. Leidėjas, dienraščio „Respublika“ vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus, bardas, dainuojamosios poezijos atlikėjas Kostas Smoriginas, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Rolandas Paulauskas kovo 9-ją žinių agentūroje ELTA surengė šiai akcijai skirtą spaudos konferenciją. „Jokių leidimų tam nereikia, šventes reikia švęsti, tą sako visos religijos. Nereikia bijoti provokatorių.

Prieš 20 metų stovint ant mūsų nepriklausomybės slenksčio – Sąjūdžio suvažiavime dar jaunas kaunietis Rolandas Paulauskas karštai pareiškė tai, kas gerokai sutrumpintai atrodytų taip: „Pasakykime tiesiai: pasiliekame TSRS ar išeiname“? Tuoj pat tribūnoje atsirado vienas Sąjūdžio lyderių rašytojas Vytautas Petkevičius ir karštai karštam R. Paulauskui trenkė tai, kas gerokai sutrumpintai atrodytų taip: „Rolandas – piemuo, o jo prakalba – provokacija!“, rašo „Respublika“. Vieni plojo atsistoję ...

Pirminė savivaldybių rinkimų analizė Vilniuje leidžia daryti kai kurias politines išvadas, susijusias su sritimi, kurioje parlamente man tenka dirbti, ir formuluoti temą: savivaldybių rinkimai Vilniuje ir nacionalinis saugumas. Kokia gi ta pagrindinė politinė išvada? Mano manymu, pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvavo ir Kremliaus projektas. Ir dalyvavo būtent Vilniuje.

Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) konsultuojasi su advokatais dėl konservatorės Rasos Juknevičienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už skleidžiamą šmeižtą.Parlamentarė pareiškė, kad Rolandas Paksas ir jo vadovaujama partija savivaldos rinkimuose dalyvavo kaip "Rusijos politinis projektas".Partija tokius R. Juknevičienės teiginius vertina kaip absurdiškus, šmeižikiškus, žeminančius orumą išpuolius ir pasirengusi siekti R. Juknevičienės baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos sprendimas paremti JAV administracijos ketinimus panaudoti jėgą prieš Irako diktatorių Saddamą Husseiną yra ne tik nenaudingas, bet ir pavojingas, teigia marginalinės Tautos pažangos partijos (TPP) atstovai. "Iš tiesų tai bus trečiasis pasaulinis karas. Pirmą kartą tai bus tikrai pasaulinis karas, nes jis išplis už vieno žemyno ribos", - trečiadienį (03.19) Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė Seimo narys, TPP pirmininkas Egidijus Klumbys.

Marginalinės Tautos pažangos partijos atstovai teigia, kad Lietuva, palaikydama JAV ketinimus karine jėga nuversti Irako lyderį Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną), rizikuoja nepatekti į Europos Sąjungą. "Ar galima tarnauti dviem ponams?" - pirmadienį (02.17) Seime surengtoje spaudos konferencijoje retoriškai klausė Tautos pažangos partijos narys, Kovo 11-osios akto signataras Rolandas Paulauskas.