riebus katinas

„Ar čia toks „gyvenimo stilius“, – važinėti po visas Lietuvos šėryklas ir girtis kur ėdė; ką ėdė ir kiek kainavo? Nesuprantamas toks pomėgis. Nebent tinka tik katinams…“ Panašių į šį komentarų po savo apžvalgomis sulaukiu dažnai, ir nesvarbu, ar jose pagyriau maitinimo įstaigą, ar ją išpeikiau. Kitas po kelių tokių komentarų baigtų maitinimo įstaigų testavimą ir liktų prie jau atrastų ir pamėgtų kavinių ar restoranų.

Taip taip. Pasikartosiu dar kartą – prašau to nemėginti kartoti. Šį eksperimentą mes atlikome prieš gerus du mėnesius. Ir tik dabar apsisprendžiau jį paviešinti. Pradėsiu nuo to, kad apie planuojamą eksperimentą papasakojęs žmonai, ją supykdžiau taip, kad ji su manimi nesikalbėjo kelias dienas. Na sutikite, kas džiūgaus sužinojęs, kad jo mylimas žmogus ruošiasi tokiam išbandymui. Tad gana tos įžangos, pereikime prie to eksperimento, kurio aš greičiausiai antrą kartą nekartosiu.

Nežinau, kaip jūs, bet aš paniškai bijau meškų. Manau, teko girdėti anekdotą apie tai, kaip žmogus nuėjo į mišką „pasysioti“, o pamatęs lokį už tą patį ir pakakojo.

Po pirmo eksperimento, kurio metu testavome maisto prekių parduotuvėse pirktus šašlykus, sulaukėme daug dėmesio. Tad nusprendėme nestabdyti ir jūsų dėmesiui pristatome naują mūsų ką tik atliktą eksperimentą, kurio metu testavome maisto prekių parduotuvėse pirktus kulinarijos gaminius. Šios kategorijos prekes testuoti pasiūlė patys skaitytojai, o mes iš didelės pasiūlos išsirinkome po kelis mums įdomesnius patiekalus. Autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Kokia vasara be šaltibarščių? Nenuostabu, kad šia sriuba tenka pavaišinti ir svečius. Bet kai prasideda diskusijos apie šaltibarščiuose naudojamus kiaušinius ir cholesterolio kiekį, susimąstai žmogus, kuo juos būtų galima pakeisti. Šaldytuve turėjau tik rudųjų pievagrybių. Tad ilgai nesukęs galvos nuploviau juos ir supjausčiau į lėkštes tiems, kam netiko kiaušinis. Rezultatas nustebino ne tik svečius, bet ir mane.

Tėvelių dieną visi švenčia skirtingai. Vieni įsikelia savo „Facebook“ paskyroje nuotrauką su tėčiu, surašo ilgiausias sveikinimo eiles jam ir taip pravirkdo didžiąją dalį savo „Facebook“ draugų, o tėčiui, kuris net neturi „Facebook“ paskyros, jie net nepaskambina. Antri vyksta pas tėvelius namo ir ten artimųjų rate vaišinasi tėvelių gamintu maistu. Treti, šiai kategorijai dabar priklausau ir aš – tėvelius mamytės ar tėčio dieną vežasi į kokią kavinę pasisėdėti.

Ar patikėsite, jei pasakysiu, jog apie „Floros simfoniją“, įsikūrusią Kunigiškėse, sužinojau pamatęs ją leisdamas droną Palangos pajūryje? Pritariu visiems, kas tuo nepatikėtų, – nepatikėčiau ir aš. Tad tebūnie tiesa. Apie Kunigiškėse statomą pastatą iš spaudos sužinojau dar prieš gerus metus ir, aišku, sekiau įvykių eigą. O jau šį pavasarį sužinojęs, kad „Floros simfonijai“ vietiniai valdininkai pagaliau uždegė žalią šviesą, nuvykau ten su kompanija.

Maitinimo įstaigų angliški pavadinimai manau jau nei vieno nebestebina, o tuos, kurie dar bando piktintis dėl ignoruojamos lietuvių kalbos, siūlau pasižiūrėti į gatvėse važinėjančias greitosios pagalbos automobilius ir perskaityti ant jų besipuikuojančius pavadinimus. Šį kartą kalbėsiu apie maitinimo įstaigą, kurios pavadinime naudojamas lietuviškas žodis, bet apie to žodžio reikšmę net pats gavau pasiieškoti informacijos, ir tam radau net 3 aiškinimus.

Kada paskutinį kartą pirkote sveriamus šašlykus? Jei man būtumėt uždavę šį klausimą prieš savaitę, atsakyčiau ilgai negalvojęs, kad niekada. Tiesiog visada atrasdavau laiko paruošti mėsą kepimui pats. Bet šią savaitę kaip tyčia vieną dieną Lietuvėlę aplankė saulutė, ir su tokia kaitra, kad vietomis pajūryje siekė 18C, o tai šiomis dienomis – didelė prabanga. Tad norėdami išnaudoti pasakišką orą sumąstome pas tėvukus pakepti šašlykų. Autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

„Draugų turėti yra gerai, o turėti draugus, kurie kaip ir tu dievina skanų maistą, yra šimtą kartų geriau.“ Tai buvo ištrauka iš mano dienoraščio. Tad po trumpos įžangos manau net neabejojate, kad šioje apžvalgoje be draugų ir jų rekomendacijos, kur skaniai pavalgyti, mes neapsiėjome.

Prieš savaitę, viešėdamas Bodrume, taip ir neradau kebabinės, gaminančios skanius kebabus. Nors, kaip daugelis žinote, turkai garsėja tuo, kad gamina skanius kebabus. Grįžęs į Lietuvą kelias dienas bandžiau pamiršti tą liūdesiu persmelktą patirtį su kebabais, patirtą Turkijoje. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Kartais susimąstau, kad ne be priežasties pasivadinau Riebiu katinu, nes tarp manęs ir katino yra labai daug bendro. Aš ne tik kaip katinas turiu dvi ausis, vieną nosį ir dvi akis, bet taip pat, kaip ir jis, esu labai išrankus, kas liečia maistą, ir, svarbiausia, einu ten, kur noriu. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Dienos pietūs kavinėse, restoranuose? Kada tai atsirado ir kokios priežastys tai nulėmė. 2000-ais metais, jei kokio restorano ar kavinės savininkui būčiau pasakęs, kad ateis laikai kai dieną gausi siūlyti patiekalus ne iš turimo meniu ir dar ženkliai mažesnėmis kainomis, nei kainuoja patiekalai tavo pagrindiniame meniu, mane greičiausiai būtų išvadinę durniumi.

Dienos pietūs kavinėse, restoranuose? Kada tai atsirado ir kokios priežastys tai nulėmė. 2000-ais metais, jei kokio restorano ar kavinės savininkui būčiau pasakęs, kad ateis laikai kai dieną gausi siūlyti patiekalus ne iš turimo meniu ir dar ženkliai mažesnėmis kainomis, nei kainuoja patiekalai tavo pagrindiniame meniu, mane greičiausiai būtų išvadinę durniumi.

Žinote, ko su kiekviena diena vis labiau pasigendu? Tai lietuviškumo. Nekalbant jau apie maitinimo įstaigų pavadinimus, ar ten vyraujančius patiekalus, užėjęs į maisto prekių parduotuvę vis sunkiau randu prekes su lietuviškais pavadinimais.

Jei yra tekę matyti kokiame vesterne, kaip ką nors išmeta iš baro laukan, tai tada puikiai suprasite, kaip aš jaučiausi po apsilankymo vienoje Raseinių kavinukėje. Bet pradėkime viską nuo pradžių. Raseiniai mano apžvalgų akiratyje atsirado ne per seniausiai, ir maniau, kad vienos apžvalgos šiam miestui bent šiemet turėtų užtekti per akis, bet kur tau. Aš planuoju, o gyvenimas koreguoja.

Ką valgo jūsų vaikai? Kaip ir aš, taip ir jūs dar galite kontroliuoti tai, kuo jie maitinasi namie. Taip vadinamą „namų racioną“ pildome mes – kas kartą sudėdami produktus į šaldytuvą ir vėliau iš jų gamindami maistą šeimynai. Su tuo viskas kaip ir aišku. O ką valgo mūsų vaikai, dažniausiai žino tik jie patys, na ir mes gauname kažkiek iš jų tos informacijos, priklausomai nuo jų atvirumo bendraujant su tėvais.

Klystate, jei galvojate, kad man išsakyti kritiką yra lengva. Patikėkit manim, su kiekviena apžvalga, persunkta kritika, tai daryti darosi vis sunkiau. O kartais susimąstau – ar kam to išvis reikia, nes nemažai sukritikuotų maitinimo įstaigų po to nepasitempia, o dirba kaip dirbusios. Štai ir dabar, atsisėdęs rašyti eilinę apžvalgą, susimąsčiau, kaip ji įtakos mažo miestelio kavinės veiklą ateityje.

Moterys jūs tokie gležni sutvėrimai, kad be sustojimo negalite nuvažiuoti poros šimtų kilometrų atstumo. Mes vyrai kitokie. Aš įsėdęs į lėktuvą neatsikėlęs nuo kėdės prasėdžiu skrydį iki Floridos, kuris trunka 10 – 11 val., priklausomai nuo to, kur įvyko persėdimas Europoje. Ir keliuosi tik tuo atveju kai reikia praleisti Katinienę kažkelintą kartą skubančią į tualetą. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Anksčiau maitinimo įstaigos pagrindinį dėmesį buvo sutelkusios į maisto gamybą. Rašydamas anksčiau, turiu galvoje laiką prieš gerus 30 metų. Patiekalų pavadinimai buvo paprasti. Kai kurie išlikę iki šių laikų, kaip pavyzdį paminėsiu kepsnį – „Astra“. Šiais laikais, esant milžiniškai konkurencijai maitinimo įstaigų sferoje, vien sukurti išskirtinį meniu nepakanka. Reikia dar ir patiekalams sugalvoti įdomesnių pavadinimų. Tad po trumpos įžangos kviečiu jus kartu su mumis nuvykti į Marijampolę.

Jei manote, kad į Palangoje atsidariusį „Palangos boulingą“ vykau genamas minties paskanauti ten pat naujai iškeptos maitinimo įstaigos gaminamo maisto, tai labai klystate. Nustebsite, bet aš labai mėgstu žaisti boulingą, ir nors esu Riebus katinas, bet kamuolį svaidau ne ką blogiau nei kokia liesa pelė. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt Meniu pasirinkimas Nedidelė, jauki boulingo salė mūsų kompaniją įsiurbė dviems valandoms.

Labas, „Chinkali namų“ Vilniuje savininke, rašau tau šį laišką įsitikinęs, kad tu jį skaitysi ne kartą ir ne du, nes šiame laiškai surašyti žodžiai lyg veidrodis to maitinimo verslo, kurį tu sukūrei Vilniuje ir dar visam tam uždėjai skambų pavadinimą – „Chinkali namai“. Šį laišką tau pradėsiu nuo prisistatymo, esu Riebus katinas, kuris mėgsta vaikščioti po įvairias maitinimo įstaigas ir kaskart apsilankęs kažkur brūkštelti apie tai viešą atsiliepimą.

Pykstasi visi. Ne tik „įtakotukai“, pykstasi net Katinai. Manau visi puikiai žinote posakį – nėra namų be dūmų. Tad turiu pritarti jam, nes pas mus su Katiniene karts nuo karto iš namų kamyno rūksta dūmai… Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt Kelionė į Klaipėdą Štai ir šį kartą lėkdamas automobiliu (leistinu greičiu) Iš Kauno į Klaipėdą nespėjau skaičiuoti skruostais riedančių ašarų.

Po šios apžvalgos net nemėginkite komentaruose klausti, kaip aš randu tokias vietas ir iš kur pas mane atsiranda drąsos jose dar ir maistą paskanauti. Kaip randu tiksliai neatsakysiu, greičiausiai tai dėka geros Katiniškos uoslės, iš tolo užuodžiu valgyklas. Na, o nebijau skanauti, nes vis dar tikiu ta pasaka apie tai, kad katinai turi 9 gyvybes.

Kad pora gyventų ilgai ir laimingai vien meilės nepakanka. Būtina abiems turėti ir panašių pomėgių. Pas mus su Katiniene gerai abiem klausimais, bent aš taip galvoju. Yra ir meilė, ir bendri pomėgiai. Pomėgių pirmoje vietoje stovi – maistas. Bet net turėdami tokį stiprų vienijantį ryšį – pomėgį skaniai pavalgyti, kartais ir mes nesutariame.

Dažnai tenka lakstyti autostrada iš Kauno į Klaipėdą ir atgal. Ir kas kart pravažiuodamas šalia autostrados įsikūrusią „Karpynę“ prisimenu savo vizitą, kuris buvo prieš 7 metus. Tada mūsų įspūdžiai buvo liūdni, o peržiūrėjęs seną apžvalgą net nustebau – koks tais laikais buvau dosnus vertindamas.

Jei kas nežinojo, tai primenu, kad kiekvieno baro, kavinės ar restorano sėkmė priklauso ne tik nuo įdomaus interjero ar skanaus maisto, bet tam didelę įtaką turi ir aptarnaujantis salės personalas. Šioje apžvalgoje jums noriu papasakoti apie Kėdainiuose įsikūrusią „Beneto karčemą“. Ji galėtų būti puikus pavyzdys tam teiginiui, kurį parašiau pradėjęs šią apžvalgą. Apžvalga Rekomendacijos, kurios mane čia atviliojo, skambėjo taip: labai gražus ir įdomus interjeras bei skanus maistas.

Kaip jaučiatės po švenčių? Ar priaugote svorio, o gal stipriai suplonėjo piniginė? Kol komentaruose rašote savo atsakymą, aš pasidžiaugsiu, kad pas mus šiemet piniginės plonėjo stipriau nei augo svoris. Kažkaip sugebėjome susilaikyti nuo masinės maisto vartojimo psichozės. Gal todėl iškart po naujų metų, sulaukę draugų kvietimo Palangoje pažaisti boulingą bei papietauti, sutikome net nesvarstę.

Metai lekia, rodos tik atšventėme Riebaus katino 7 metų gimtadienį, o jau žiūrėk reikia švęsti 8 metų… Sunkiausia atėjus gimtadieniui ne pasakyti būsimiems svečiams, ką norėsiu dovanų, o sunkiau rasti vietą, kurioje tą gimtadienį švęsime. Nors šį gimtadienį ir planavau atšvęsti mažesnėje kompanijoje, bet tai ne kiek nepagelbėjo renkantis tam reikalui restoraną.

Atėjo metas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais apie viešbutį, kuriame turėjome progą viešėti šį rudenį kartu su Katiniene. Taip jau nutiko, kad ilgai svarstę kur praleisti atostogas, nusprendę vykti į Italiją, išvykome turbūt su paskutine turistų banga, nes mums atvykus, viešbutyje, be mūsų desanto iš Lietuvos, buvo dar kelios porelės svečių. Tad viešbutis „Blue Bey Resort“ Capo Vatikano kaimelyje Kalabrijoje Italijoje.

Rubrika „Skaitytojų laiškai“, tiems kas jau papietavo. „Laba diena. Norėjau paklausti, ar pas jus galima paviešinti apie vakar pirktas kruopas „Galinta“? Šiandien viriau vaikui košę ir pradėjo kilti kirminai. Noriu įspėti, kad žmonės būtų atsargūs. Turiu ir nuotraukas.“ „Galintos“ avižiniai dribsniai su baltyminiais priedais. „Maxima“, prašome patikrinti pas save šią produkciją. Čekis pridėtas. O ir kitiems tinklams vertėtų pasižiūrėti. Šaltinis: Pricer.

Ežiukas rūke – geriausias apibūdinimas padavėjo, kuris dirba darbą, apie kurį nieko neišmano, ir dar dirba jį įjungęs tik pirmą pavarą. Šioje apžvalgoje papasakosiu ne apie vieną tokį ežiuką, o pasigirsiu atradęs visą ežiukų pamainą. Apžvalga Tad „Čili pizza“ ir katinų nuotykiai vienoje iš jų picerijų Vilniuje. Žmonių nemažai, beveik užimti visi staliukai. Kaip suprantama padavėjai bėgioja, imituodami darbą.

Ar kada susimąstėte, kodėl Lietuvoje nėra vertinama padavėjo profesija ir apskritai jos daugelis tautiečių nelaiko profesija Daugumai padavėjo darbas tik tarpinė stotelė prieš pradedant dirbti „tikrą“ darbą. Ir tai dalinai kaltė darbdavių, kurie jau skelbime rašo, kad padavėjo darbo patirtis nėra būtina. Aišku, pažada apmokyti, o priėmę į darbą per dieną ar kelias bando naujokui sukišti kuo daugiau žinių į galvą, kurios būtinos padavėjo darbui.

Turbūt Europoje nerasime turtingesnių už lietuvaičius. Tokią išvadą padariau vos grįžęs iš Italijos. Žmonės guodžiasi, kad viskas brangsta ir nėra pinigų, o restoranuose nėra kur musei nusėsti… Va ir mūsų bandymas užsukti į šalia Kauno įsikūrusį restoraną „Du“ buvo nesėkmingas. Restoranas sekmadienio popietę buvo pilnutėlis. Tad teko ieškoti kitos vietos alkaniems Katinų pilvams pamaitinti.

Kartais gyvenime nutinka kuriozinė situacija, kuri padiktuoja įdomią temą. Taip jau atsitiko, kad per neapdairumą išėjau iš namų be piniginės, ir tai pastebėjau tik pakeliui į Kėdainius. Liūdniausia buvo tai, kad iš namų išvykau nevalgęs, su mintimi pavalgyti kur nors pakeliui. Alkani vyrai būna pikti, bet Riebus katinas alkanas būna ypač piktas. Tad kylantį vidinį erzelį reikėjo kuo greičiau numalšinti, ir tam buvo reikalingas – maistas.

Nors autostradą Klaipėda–Vilnius gali pravažiuoti per nepilnas 3 valandas, ir per tą laiką nespėsite praalkti, ji vis vien jums pasiūlys nemažą pasirinkimą maitinimo įstaigų, išsimėčiusių skirtingose kelio pusėse. Daugelis jų skaičiuoja ne vieną gyvavimo dešimtmetį ir kai kurios iš jų per tuos metus net nekeitė nei interjero, nei fasadą dažė. O kam? Stalai ir kėdės, jei jie sukalti iš medžio, o ne „fanieros”, laikys dar ne vieną dešimtmetį.

Gautas dar vienas skaitytojų laiškas temai – maitinimas Lietuvos ligoninėse. „Štai tokį maistą duoda ligoniams Kėdainių ligoninėje. Senyvam žmogui, kuris pats valgyti negali. Liga – plaučių uždegimas.” Pietūs Kėdainių ligoninėje prilygsta patyčioms Nuotraukose matote dviejų dienų pietus. Klausimas gydymo įstaigos vadovui: kur jūsų sąžinė ir ar naktimis nesapnuojate košmarų? Nes kas kart gaudami tokį maitinimą pacientai tikriausiai jus mini „geru” žodžiu.

Nesuklysiu teikdamas, kad šios vasaros Pajūrio didžiausia sensacija buvo – milžiniški čeburekai Šventojoje. Pakako vienam populiariam influenceriui Šventojoje nulipti nuo dviračio prie vieno bariuko ir nusipaveiksluoti su milžiniško dydžio čebureku, ir masės poilsiautojų ištroškusių panašių potyrių išsirikiavo į eilę prie šio baro, laukdami kada gi galės paskanauti magiško dydžio čeburekų.

Taip, taip, jūs gerai perskaitėte, bet šią apžvalgą noriu pradėti ne nuo padavėjo pasisakymo prie mūsų stalo, o nuo visiems vasarą aktualios temos – šašlykų. Noriu lietuviams pasiūlyti nusiimti rožinius akinius, o tiksliau, tik tiems, kurie vis dar galvoja, kad moka skaniai paruošti šašlykus kepimui. O ypač tiems, kurie marinuodami šašlykus kaip savo slaptą ingredientą naudoja – majonezą, mineralinį vandenį ar dar blogiau – actą.

Jus greičiausiai atpažino ir dėl to jums taip skaniai pagamino valgyti. Tokias ir panašias replikas tenka skaityti komentaruose po apžvalgomis, kurių tekstuose maitinimo įstaigas įvertinu aukštu balu. Tad norėdamas atsakyti panašiai mąstantiems, brūkštelėsiu kelis sakinius šios apžvalgos pradžioje. Apžvalga Katinų komandą labai sunku atpažinti dėl trijų priežasčių. Pirma: mums nereikia viešumo ar pripažinimo.

Pakalbėkime apie pinigus. O tiksliau, kokios sumos išleistos kavinėje, bare ar restorane jums nebūtų gaila ir jūs to net nesureikšmintumėte? Tam, kad lengviau galvotųsi klausimą patikslinsiu – kokios sumos būtų negaila, jei apmokėjęs sąskaitą išeitumėte iš maitinimo įstaigos alkanas? Jūs galvokite atsakymą, arba prisiminkite dieną, kai iš restorano išėjote alkani ir sugadinta nuotaika, o aš pradedu savo naują pasakojimą. Apžvalga Širvintos.

Tam, kad suprastumėte, apie ką aš rašysiu šioje apžvalgoje, prieš tai rekomenduoju jums perskaityti šią senesnę apžvalgą – Kvapai kavinėje kėlė šleikštulį, o tokio tragiško maisto dar niekur neteko ragauti. Na, o dabar, kai susipažinote su tuo, su kokia nuotaika mes išėjome iš kavinės „Prie židinio“, aš tęsiu savo pasakojimą.

Neskanus maistas, nejauki aplinka, trūkumas švaros, prastas aptarnavimas – tai priežastys dėl kurių mes po pirmo apsilankymo pradedame vengti kai kurių maitinimo įstaigų. Bet yra dar viena priežastis dėl kurios vertėtų apsiriboti nuo kai kurių maitinimo įstaigų, ir ta priežastis labai svarbi, nes ji tiesiogiai susijusi su mūsų sveikata. Sudominau? Tada linkiu gero skaitymo, nes tą priežastį išduosiu tik apžvalgos pabaigoje.

Atlikėjas Radži vakar socialiniame tinkle su būriu gerbėjų pasidalijo, kad apsilankęs pakelės užeigoje „Prie židinio“, esančioje Panevėžio rajone, ne tik nusivylė nekokybišku maistu, bet ir apsinuodijo.  Apie Radži apsilankymą kavinėje galite daugiau skaityti čia. Toje pačioje užeigoje prieš kurį laiką lankėsi ir maisto tinklaraštininkas „Riebus Katinas“, kuris po apsilankymo žodžių į vatą nevyniojo – ši vieta tragiška.

Ne visi Lietuvos miestų senamiesčiai gali pasidžiaugti dideliu lankytojų skaičiumi. Daugelį metų keliaudamas per didžiuosius Lietuvos miestus padariau išvadą, kad gyviausi yra Vilniaus ir Kauno senamiesčiai (tikiuosi kalbininkai nesupyks už tokį išsireiškimą). Net mano gimtasis miestas – Klaipėda, šurmuliu gali pasidžiaugti tik ties danės upe įsikūrusiais barais: Gaisrine, Agnostiku ir Urzaa.

Ši vasara pilna stebuklų. Pamenu vos jai prasidėjus visi dienraščiai buvo pasigavę populiarią temą – patiekalų kainos Palangos maitinimo įstaigose. Ir pagrindiniu smuiku griežė cepelinų kainos, bet turiu nuliūdinti žurnalistus, nes Palangos verslininkus su kaupu perspjovė kaimo užeiga netoli Panevėžio. Net jei kainos ir toliau taip sparčiai kils, tokios cepelino kainos Palangoje dar reiks palaukti kelis metus. Bet apie viską nuo pradžių.

Vasara yra toks metų laikas kai „išsitaškę“ būna ne tik atostogaujantys, bet ir darbuotojai. Jei yra profesijų, kur taip vadinamas „išsitaškymas“ nėra sveikintinas, tai lai man atleidžia maitinimo įstaigų savininkai, bet aš parašysiu, jog išsitaškę padavėjai yra lyg aukso grynuoliai jūsų versle. Tik nepagalvokite, kad išsitaškymas turi kažką bendro su padavėjo darbo neišmanymu.

Šiais laikais maitinimo įstaigos kovoja dėl savo išlikimo. Kosminiu greičiu brangstant maisto produktams, panašiu greičiu kelti patiekalų kainas maitinimo įstaigos neišgali, nes Lietuvoje pragyvenimo lygis taip sparčiai nekyla. Tad ženkliai pakėlęs kainas gali prarasti ir paskutinius klientus. Verslininkai suka galvas, kaip išlaikyti darbuotojus, kurie nori kasdien vis didesnių algų, ir kaip gaminant patiekalus iš brangstančių produktų sugebėti kažką uždirbti.

Jei jau atsidarėte šį straipsnį tai spėju pavadinimas ir pagrindinė nuotrauka jus sudomino. Tad nevyniodamas į vatą įprastomis mano apžvalgoms įžangomis, pradedu šį pasakojimą.