rezervatas

Karšuvos giria vėl pasipildė naujais gyventojais. Vaišvilės valstybiniame gamtiniame rezervate kasmet vyksta išaugintų kurtinių išleistuvės. Šie paukščiai, kurie dėl savo jautrumo ir išskirtinės ekologinės reikšmės yra nykstantys, ypatingi ne tik savo išvaizda, bet ir svarba miško ekosistemai. Rugsėjo 23 dieną rezervate į laisvę buvo paleistos šešios kurtinių patelės ir vienas patinas. Agresyvi patelė „Vakar rezervato teritorija, o ir visa Karšuvos giria pasipildė naujais gyventojais.

Žuvinto biosferos rezervatas – unikali Lietuvos vieta, kurioje saugomos vertingos paukščių populiacijos, tiek nuolat gyvenančios, tiek migruojančios, todėl norint apsaugoti jų natūralią aplinką ir ramybę, čia draudžiama atlikti vieną veiksmą. Siekiant apsaugoti paukščius, skraidymas bepiločiais orlaiviais bei kitomis skraidymo priemonėmis mažesniame nei 1 kilometro aukštyje yra ribojamas, socialiniuose tinkluose pranešė Žuvinto biosferos rezervatas.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas savo socialinio tinklo paskyroje įspėja – jame lankytis griežtai draudžiama, o už apsilankymą gali grėsti administracinė atsakomybė. „Ilgokai nesirodėme. Labiau koncentruojamės į rezervato pažeidimų fiksavimą. O jų tikrai nemažai. Su dainomis po rezervatą. Mus pasiekia gandai, kad mobiliosiose programėlėse įkeliami net pėsčiųjų maršrutai po rezervatą ir jais dalinamasi. Filmuota medžiaga šiuos gandus tik sustiprina.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato kameroms pavyko užfiksuoti žmogaus akims kasdien nematomą reiškinį – miške bežaidžiantį elnią.  Socialinio tinklo „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapyje dalinamasi šypseną keliančiu vaizdo įrašu ir rašoma: „Pramogų arena. Naujas solo pasirodymas.“ Neseniai šio rezervato kameros užfiksavo ir 2 šokančius elniukus.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato kameroms pavyko užfiksuoti žmogaus akims kasdien nematomą reiškinį – miške bežaidžiančius elnius.  Socialinio tinklo „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapyje dalinamasi šypseną keliančiu vaizdo įrašu ir rašoma:  „Kartais galime pabosti panašiais vaizdais. Netgi taip atsitinka ir mums. Tačiau visada kažką galima įžiūrėti naujo ar veiksmas vyksta šiek tiek kitaip.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas vykdė neeilinio augalo – pelkinės uolaskėlės – apsaugos darbus, nes jų radaviečių Lietuvoje nėra itin daug. Todėl ir patys pamatę šį geltonai žydintį augalą jo neskinkite – jis saugomas. Socialiniuose tinkluose Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas dalinosi, kad šis rezervatas yra vienintelė pelinės uolaskėlės radavietė Lietuvos pietvakariuose. Pelkinės uolaskėlės žydi rugpjūčio pabaigoje, rugsėjį.

Žuvinto gamtiniame rezervate kameroms pavyko užfiksuoti besivaikštinėjančią septynių vilkų grupę.  „Kol nėra tiek sniego, kad pagal pėdsakus pavyktų įvertinti žvėrių gausą Žuvinto gamtiniame rezervate, stebėjimo kamerų įrašai yra bene vienintelė galimybė registruoti šią vilkų šeimyną – du suaugusius, du antramečius ir tris jauniklius. Septyni žvėrys yra per daug nestebinantis vilkų grupės dydis Žuvinte.

Daugelis esate girdėję apie Punios šilą ir jo gamtines vertybes… Punios šilo didžiąją dalį sudaro rezervatas, kur lankytis negalima. Tačiau pietinėje dalyje, kur yra siauras Punios šilo kraštovaizdžio draustinio ruoželis, lankytojai vėliau galės pražygiuoti naujai įrenginėjama trasa bei pajusti Punios šilo didybę, pasigrožėti Ąžuolų alėja, aplankyti Dainavos partizanų žeminę.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas dalinasi serijomis „iš pilkutės gyvenimo“. Socialiniuose tinkluose dalinamasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota vilko kasdienybė.   Šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše – vilkas besiilsintis oloje.   Taip pat matyti, kaip pailsėjęs ir išsimiegojęs vilkas šildosi saulėje gulėdamas ant šlaito.   3 minučių įrašas vaizdo įrašas susilaukė didelio gyventojų dėmesio  – virš 1.8 tūkst. patiktukų, 38 tūkst. peržiūrų.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nekasdienišku vaizdu. Kamera užfiksavo rytinį vilkų šėlsmą. „Rezervato pramogų arena, kuriai verta suteikti gamtos paveldo objekto statusą. Tikrai verta buvo į ją sugrįžti. Šio ryto pilkučių siautėjimas. Ir pažiūrėkite, kokia meilė ir priežiūra senam gulinčiam vilkui. Gero ir linksmo žiūrėjimo“, – rašoma rezervato paskyroje.

Žuvinto rezervato gamtininkai fiksuoja neįtikėtiną rekordą: tiek paukščių ankstyvą pavasarį rezervate nėra niekada buvę. Suskaičiuota, kad Žuvinto pelkėse po tolimos kelionės ilsisi beveik 40 tūkstančių žąsų. Tiek jų specialistai vienoje vietoje nėra fiksavę. Na, o be žąsų į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžta ir kiti paukščiai. Šiuo metu vasaroti į gimtąsias vietas turėtų būti grįžę apie 20 rūšių sparnuočių.

Laukininiai gyvūnai dažnai nustebina neįprastu savo elgesiu. Šįkart kviečiame pamatyti šernų tango. Miško knyslių „šokiu“ Facebooke pasidalino Viešvilės valstybinis gamtos rezervatas. Rezervato darbuotojai užfiksavo ritmingai žingsniuojantį šerną. Pritaikius argentinietiško tango muziką, atrodo, kad gyvūnas šoka. Netrukus prie jo prisijungia kitas šernas, tiesa, jo ritmo pojūtis prastesnis. Vis tik šernų šokis nėra tik ritmingas pasivaikščiojimas.

Kinijoje keturios didžiosios pandos džiaugiasi naujais namais rezervate. Iš pažiūros gan tingios didžiosios pandos žiemą yra daug judresnės nei vasarą – jos smagiai vartosi sniege. Kol vieni gyvūnai žiemą saldžiai miega, kiti – kaip tik smagiai žaidžia. Kaip kad didžiosios pandos Šaansi provincijoje Kinijoje. Ten jos ir bambukus griaužia, ir džiaugiasi iškritusiu sniegu.

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate užfiskuotos itin žaismingos vilkų pramogos. Pilkiai gainioja vienas kitą ir šėlsta. Rezervato specialistai pasidalino ir pernai įamžintomis vilkų meilės vilionių akimirkomis. Specialistai sako, kad tokie žaidimai šeimyniškai gyvenantiems aštriadančiams būdingi, tik žmogui pasigrožėti jomis pavyksta retai. Žaismingas vilkų gyvenimo akimirkas įamžino Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Tauragės rajone – neregėto masto incidentas, aplinkosaugininkai tai vadina barbarizmu. Visureigių vairuotojai surengė varžybas gamtinio rezervato teritorijoje. Europos saugomai aukštapelkei – daugiau nei 10 tūkst. metų, tačiau adrenalino ištroškusiems tai nė motais. Jie galingais visureigiais nokiojo viską, kas tik pasitaikė kelyje. Dar nežinia, kaip tokia pramoga atsilieps gyvūnijai. Ten gyvena lūšys.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tvirtina, kad medžioklė Žuvinto rezervate buvo ir yra draudžiama, tačiau visuomenėje kilus abejonėms papildomi saugikliai bus įtraukti į šiuo metu rengiamas medžioklės taisykles. „Tikrai teisės aktai reglamentuoja ir tenka apgailestauti, kad tiek pats vadovas direkcijos suklaidino visuomenę, tikrai medžioklė negalima, draudžiama, kaip ir buvo iki šiol“, – interviu Lietuvos radijui pirmadienį sakė K. Mažeika.

Alytaus rajone esantis Žuvinto biosferos rezervatas pastarosiomis dienomis tapo ginčų objektu. Paskelbta, kad į draustinį bus įleidžiama žymiai daugiau žmonių nei iki šiol. Jie ten galės uogauti, grybauti ir net gaudyti žuvis. Iki šiol tai daryti daugiausia galėjo tik mokslininkai, tyrimų tikslais. Aplinkos ministerija čia nieko blogo nemato, o rezervato direkcija nuogąstauja, kad bus pakenkta nykstančioms saugomoms rūšims. Gyvenantys prie Žuvinto rezervato ribų žmonės džiaugiasi.

Beprotišku greičiu lankstantys kateriai, užterštas vanduo ir žvejams nepritaikytos krantinės. Tai tik dalis problemų, kurias garsiai įvardijo per Klaipėdą tekančia Danės upe valdininkus ir politikus pakvietę paplaukioti ekologai, jūrininkai ir žvejai. Valstybės tarnautojai žada padėtį taisyti, tačiau kai kurių, net elementarių problemų sprendimo žvejai laukia jau kone trisdešimt metų.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė naujiems Žuvinto biosferos rezervato nuostatams, kurie rezervate suteiks daugiau galimybių uogauti ir grybauti, žiemą – žvejoti.  Aplinkos ministerija teigia, kad nuostatus pakeisti buvo būtina, kadangi senieji su patikslinimu 2016 metais buvo patvirtinti 2002-aisiais, o per tokį ilgą laiką pasikeitė nemažai saugomų teritorijų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų.

Savo akimis norintys pamatyti Mirusias kopas Kuršių nerijoje nuo šios vasaros turės plačiau praverti piniginę. Nacionalinio parko administracija nusprendė kainą pakelti daugiau nei dvigubai. O ateityje į Naglių gamtos rezervatą, kuriame ir yra šios kopos, svečius įleisti tik su specialisto priežiūra. Taip parko vadovai tikisi mažinti turistų srautus, mat po jų kojomis yra gamtos objektas.

Lietuvoje bus įsteigtas pirmasis mūsų šalyje meškų rezervatas, kuriame bus apgyvendintos meškos, paimtos iš savininkų, kurie šiuos gyvūnus augina neteisėtai ar netinkamai prižiūri. Rezervatui vieta pasirinkta neatsitiktinai – Žemaitijoje šalia Telšių. Meška vardu Ciele kartu su dar dviem meškutėm Ąžuolu ir Ryga gyvena šalia Joniškio esančioje kavinėje. Jos čia tam, kad pritrauktų lankytojų. Tačiau dabar žiema, meškos tingios ir bendrauti su retai užklystančiais svečiais nelabai nori.

Žuvinto biosferos rezervatas – vieta, kurioje įmanoma iš labai arti pamatyti lietuviškos gamtos pasaulį. Beveik 6000 hektarų apimanti teritorija, tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta atsižvelgus į bene žinomiausio Lietuvos gamtininko, ornitologo, profesoriaus Tado Ivanausko rekomendacijas. Rezervate saugomas didžiausias Lietuvoje pelkinis kompleksas, kuriame tyvuliuoja itin seklus, nykstantis Žuvinto ežeras, ypač vertinamas paukščių stebėtojų.

Kinijoje, milžiniškame parke elnius auginti imta prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Jų augintojų pastangos ir kantrybė atsipirko – rezervate elnių jau daugiau nei 4000-iai. Ši gamtos idilė, apimanti net 78-ių tūkstančių hektarų plotą, driekiasi Kinijoje, prie Geltonosios jūros krantų. Prieglobstį čia rado didžiausia pasaulyje elnių šeima.

Šie vaizdai iš Baiši rezervato Kinijoje – kaip meno kūrinys. Čia šiuo metu glaudžiasi maždaug dešimt tūkstančių baltųjų gulbių, kurios netrukus tęs savo kelionę šiaurės link. Rezervato atstovų teigimu, paukščių migracijos maršrutuose ši vieta svarbi buvo ir prieš tūkstančius metų. Jie džiaugiasi, kad pastaraisiais metais čia atsikvėpti sustojančių baltųjų gulbių vis daugėja. Nuostabius paukščius čia pritraukia palankios klimato sąlygos ir labai gera vandens kokybė.

Centrinėje Čilėje įnirtingai kovojama su miškų gaisrais. Vietos ugniagesiai ir miškininkai deda visas pastangas, kad sutramdytų liepsnas, nes ant kortos – ne šiaip miškų augmenija, bet miško glūdumoje slypintis įspūdingas rezervatas. Jame net 450 didingų, senesnių nei 1000 metų kiparisų. Tai pušūnų skyriaus, kiparisinių šeimai priklausantys spygliuočiai, kurie kai kur pasaulyje užauga iki kone 100 metrų aukščio.

Oskaro Koršunovo teatras/Vilniaus miesto teatras 17-ojo sezono išvakares pažymėjo dviem skambiais akordais – tai spektaklio „Hamletas“ pristatymas prestižinėje Venecijos bienalėje bei penktą kartą iš eilės laimėtas Vilniaus miesto teatro vardo konkursas. Naujajame sezone aktorių branduolį bei repertuarą papildys naujoji karta.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis susitiko su valstybinių parkų, biosferos rezervato ir gamtinių rezervatų direkcijų vadovais. Tikslas – aptarti valstybinių parkų ir rezervatų likimą.

Kaip pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, vasario antroji pusė Dzūkijoje netikėtai tapo visiškai pavasariška. Prieš kelias dienas lietus nuplovė negausaus sniego likučius, o dabar kur bepažvelgsi – ankstyvo pavasario ženklai. Diena pailgėjo. Naktimis tik lengvai pašąla, todėl sujudo augalai: Žuvinto pakrančių karklų krūmus papuošė išsprogę pūkuoti pumpurai, Buktos miške savaitgalį jau žydėjo žibuoklės.

Rugpjūčio 31 d. susirūpinę vilniečiai pranešė, kad Užupyje, Krivių gatvės 24-to namo sklypo paribyje, rugpjūčio 28–30 dienomis naudojant techniką buvo nukastas piliakalnio vadinamo Gedimino kapo kalno šlaitas. Darbai vyksta toliau.

Žinoma, tai įspėjimas ne visuose miškuose grybaujantiesiems. O tie, kurie nori voveraičių ar kitų grybų pasirinkti Karšuvos girioje, geriau ten kojos nekeltų. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija miške įrengė slaptas kameras, kurios padeda pričiupti pažeidėjus. Juk rezervate uogas ir grybus rinkti draudžiama. Viešvilės rezervatas, vienintelis Lietuvoje, saugomoje teritorijoje pradėjo naudoti kameras.

Brigita Kymantaitė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos darbuotoja Į Vokietijos meškų rezervatą „Anholt“ išvežta meškutė Maša sėkmingai adaptuojasi. 18 metų praleidusi vos kelių kvadratinių metrų metaliniame narve Kelmės rajono „Kryžbarko“ bare, ji grįžta prie meškoms būdingos elgsenos. Maša Vokietijoje pavadinta Majos vardu.

Vy­tau­tas Ne­dzins­kas Žu­vin­to re­zer­va­tui va­do­va­vo be­veik 40 me­tų. Iki pat ne­ti­kė­tos mir­ties 2002-ųjų va­sa­rio 7-ąją. Ji gam­tos moks­lų dak­ta­rą ir ra­šy­to­ją už­klu­po pa­čia­me Žu­vin­te.

Ka­ma­nų pel­kė – vie­na iš uni­ka­liau­sių Eu­ro­po­je. Liū­liuo­jan­čio­se klam­py­nė­se liz­dus su­ka kur­ti­niai, ger­vės, ere­liai, po­ruo­ja­si vil­kai, žy­di vir­žiai, de­ra span­guo­lės. Po Ka­ma­nų vals­ty­bi­nį gam­ti­nį re­zer­va­tą ne­pa­si­vaikš­čio­si, bet yra vie­nin­te­lė išim­tis – ke­lis ki­lo­met­rus tu­ris­tams nu­ties­tu me­di­niu ta­ku ga­li ke­liau­ti su gi­du.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigėjai susirūpinę dėl šio rezervato išlikimo ir įžvelgia valstybingumo šaknų naikinimą.Išplatintame kreipimesi į Seimo ir Vyriausybės narius Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo iniciatoriai – akademikas dr. Napaleonas Kitkauskas ir istorikas, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas dr.

Pirmoji prancūzų pažintis su G. Grajausko pjese „Rezervatas“, prieš kurį laiką pastatyta ir Klaipėdos dramos teatre (rež. Aidas Giniotis ir Darius Meškauskas, 2004), prasidėjo tarptautiniame Avinjono teatro festivalyje, kur vyko „Rezervato“ inscenizacija su jaunais prancūzų aktoriais (rež.

Indijos Radžastano valstijoje vieno kaimo gyventojai buvo perkelti gyventi į kitą teritoriją, siekiant apsaugoti tigrus, praneša BBC. Daugiau nei 350 žmonių – 82 šeimos – gyvenusių Umri kaime, esančiame Sariskos tigrų rezervate, buvo perkelti į kitą gyvenamąją teritoriją. Prieš trejus metus tigrų rezervate nebebuvo, tačiau pastaraisiais metais šioje teritorijoje buvo pastebėti penki tigrai. Pastaraisiais dešimtmečiais tigrų skaičius Indijoje gerokai sumažėjo.

Apie penkis dešimtmečius Alytaus rajone Simno seniūnijoje Aleknonių kaime Žuvinto ežero pakrantėje gyvenantis 83-ejų Juozas Valūnas – dabar šiame krašte likęs vienas seniausių Žuvinto paežerės gyventojų. Žuvinto rezervatui priklausančiame ežere garbaus amžiaus vyras žvejojo kaip nustatyta pagal nurodymus – tik žiemą. Tuomet žuvies užteko visai jo šeimai, neretai ir su kaimynais pasidalydavo. Šiandien Juozas jau trejus metus dėl sveikatos nebeprašo Žuvinto rezervato direkcijos leidimų žvejoti.

Apie Žuvintą girdėjo daugelis, bet ne kiekvienas matė didžiulius paukščių pulkus, besileidžiančius į rezervato palias, ne kiekvienas braidžiojo paslaptingais ir drėgnais Buktos girios takeliais. Žuvinto rezervatas pirmas ir vienintelis toks. Tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta dar 1937 metais profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Tuomet pradėta saugoti Žuvinto ežerą, išsiskiriantį nepaprastai turtingu ir įvairiu paukščių pasauliu.

Pačiame pietiniame Lietuvos pakraštyje, šalia sienos su Baltarusija, telkšo Čepkelių pelkynas. Kai eini juo, po kojomis girdisi čep, čep, čep. Manoma, kad nuo to ir kilo Čepkelių pavadinimas. Čia 1975 metais buvo įkurtas Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas, tam kad būtų išsaugotas didžiausias Lietuvoje natūralaus hidrologinio režimo Čepkelių pelkynas, mišku apaugusios žemyninės kopos bei pelkės, supančios miškus, su šiems biotopams būdinga bei reta augalija, gyvūnija ir grybija.

Gaisrai, apėmę Bosnijos ir Hercegovinos pietryčius ir nuniokoję 80 procentų didžiausio Europoje paukščių rezervato ploto, artėja prie regione esančių gyvenviečių ir kelia joms grėsmę. Tai pirmadienį pranešė vietos valdžios atstovai. Praėjusios savaitės pabaigoje kilusiems gaisrams plisti padeda vėjas. Be to, ugniagesiams nelengva kontroliuoti padėtį atokioje vietovėje. Specialistų duomenimis, ugnis nusiaubė apie 200 kvadratinių kilometrų Hutovo Blato gamtos parke.

Mūsų dienomis pamatyti unikaliausius gamtos sukurtus stebuklus galima ir neišeinat iš namų – visagalis internetas per keletą sekundžių jums atvers daugybę pasaulio civilizacijos paslapčių, bet jei yra galimybė tai pamatyti savo akimis – būtinai ja pasinaudokite. Naujienų portalas „Balsas.lt“ siūlo pažintį su unikaliu gamtos kampeliu Gruzijoje – Sataplijaus nacionaliniu parku. Mes jums pasakosime, o jūs aplankykite.

Estijoje vykusioje tarptautinėje PAN Parkų konferencijoje Dzūkijos nacionalinis parkas kartu su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu priimtas į elitinių parkų draugiją. PAN Parkų organizacijos pagrindinis tikslas –  išsaugoti vertingiausias Europos laukinės gamtos teritorijas, kartu vystant darnų turizmą. Pasaulinis gamtos fondas (WWF) sukūrė PAN Parkų fondo strategiją, kurio tikslas – suburti į vieną tinklą elitines saugomas Europos teritorijas.

Jiuzhai slėnio nacionaliniame parke jus pasitiks ne tik nuostabūs vaizdai – šis parkas yra devynių Tibeto kaimelių namai, jame gyvena daugiau 200 retų paukščių rūšių, nesuskaičiuojama daugybė augalų ir gyvūnų. Tarp parko įžymybių būtų galima paminėti didžiąsias pandas, Sičiuano auksines beždžiones, daugybę orchidėjų ir rododendrų rūšių.

Į Žuvintą suskrendančių gervių pulkai jau artėja prie pusantro tūkstančio paukščių. Žuvinto biosferos rezervato specialistai šios savaitės viduryje suskaičiavo 1440 gervių, prieš saulėlydį tūpiančių nakvoti Žuvinto palių centrinėje dalyje. Gracingų paukščių gali būti dar daugiau, nes liko nesuskaičiuoti dar keli būreliai, nakvynei pasirinkę pelkėtą rytinę paežerę.

Visuomenėje susiformavęs stereotipas, kad visureigiais, enduro motociklais ir keturračiais važinėjantys asmenys yra gamtos naikintojai, kurie nežino kitokio kelio, kaip važinėtis po brastas, kalvas, daubas, piliakalnius ir kitaip naikinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Pasitaiko ir tokių, tačiau jie meta šešėlį ant visų vairuotojų.

Idėja kurti rezervatus Lietuvos mokslinėje visuomenėje sklandė ilgai. Unikaliose vietose, kur žmogaus veiklos padariniai dar ne taip ryškiai pastebimi, galima buvo realizuoti šią mintį, tačiau įgyvendinti pavyko tik 1991 metų balandžio 23 dieną, kai tuometinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba savo nutarimu įsteigė Viešvilės valstybinį rezervatą. Dabar tai Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas, kuris užima 3216 hektarų. Dar du su puse tūkstančio hektarų juosia apsauginė zona.

Raudonasis paplūdimys įsikūręs Liaohe upės deltoje, apie 30 km į pietvakarius nuo Panjino miesto Kinijoje. Paplūdimys gavo pavadinimą dėl ypatingo kraštovaizdžio: jūrinės piktžolės auga itin šarmingame dirvožemyje. Piktžolių ima rastis balandžio-gegužės mėnesiais, iš pradžių jos būna žalios, bet rudenėjant ištisos jų plantacijos nusidažo raudonai, rašo tinklalapis amusingplanet.com. Visas Raudonasis paplūdimys yra gamtos rezervatas ir tik mažas jo ruoželis atviras smalsiems turistams.

Lapkritį Kultūrpolyje (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda) net tik gausu renginių, bet ir čia įsikurs kultūrinės informacijos kioskas. Infokioskas Nuobodžiaujate vakarais? Nežinote, kas vyksta mieste? Kur ieškoti informacijos apie Klaipėdos renginius, kultūros įstaigas; esate pasimetęs, nepasirenkate kūrybinių planų, norėtumėt išvykti ar dalyvauti kokioje parodoje, bet stokojate kontaktų. Lapkričio 10 d. 12 val. duris atveria kultūrinės informacijos kioskas (darbo laikas II-VI 12-18 val.