rėmuo

Rėmuo, dažnai apibūdinamas kaip deginantis skausmas krūtinėje ar viršutinėje pilvo dalyje, yra vienas iš labiausiai paplitusių virškinimo sutrikimų simptomų. Jis atsiranda, kai skrandžio rūgštis patenka į stemplę ir sukelia dirginimą. Šis reiškinys yra žinomas kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL) arba paprastai skrandžio rūgšties kilimas. Rėmuo gali būti retkarčiais pasireiškiantis nepatogumas arba nuolatinė, kasdienė problema, trikdanti gyvenimo kokybę.

Turbūt sunkiai pavyks surasti žmogų, kuris niekada nesiskundė skrandžio skausmu ar kitu negalavimu. Nors neretai tai gali būti netinkamos gyvensenos pasekmė, gydytojai pabrėžia ne mažiau svarbų emocinės būklės vaidmenį ligoms vystytis. Vis tik juos liūdina tai, kad kai kurie užklupus negalavimams kenčia iki paskutiniųjų. Deja, ne vien iš baimės ar nenoro gydytis – kitiems dėl socialinių aplinkybių sunku prieiti iki gydytojų.

„Duokite ko nors nuo rėmens“, – tai vienas dažniausių prašymų, kurį išgirsta vaistininkai. Virškinimo sutrikimai, kai jaučiamas deginimas „po duobute“, riaugėjimas, pilvo skausmai, sustojusio skrandžio pojūtis ar pykinimas, kankina beveik kas antrą Lietuvos gyventoją. Kokia yra šių negalavimų priežastis? Daugelis žmonių mano, kad šie negalavimai praeis savaime, todėl nesistengia ieškoti ligos priežasties.

Skrandis – vienas jautriausių žmogaus kūno organų, kurio sveikatai didelę įtaką daro mitybos įpročiai, stresas, taip pat išorės veiksniai, pavyzdžiui, į organizmą patekusios bakterijos. Viena dažniausiai nustatomų skrandžio ligų – gastroezofaginis refliuksas (GERL), teigia gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys. Daugelį negalavimų, pasak jo, galima išspręsti pakoregavus gyvenimo būdo įpročius, tačiau į kai kuriuos simptomus reikia reaguoti greitai.

„Duokite ko nors nuo rėmens“, – tai vienas dažniausių prašymų, kurį išgirsta vaistininkai. Virškinimo sutrikimai, kai jaučiamas deginimas „po duobute“, riaugėjimas, pilvo skausmai, sustojusio skrandžio pojūtis ar pykinimas, kankina beveik kas antrą Lietuvos gyventoją. Kokia yra šių negalavimų priežastis? Daugelis žmonių mano, kad šie negalavimai praeis savaime, todėl nesistengia ieškoti ligos priežasties.

Gastroezofaginis refliuksas – liga, kuri sukelia nemalonius skausmus bei jausmus gerklės ar netgi krūtinkaulio srityse. Mėnesį laiko jautųsi skausmą krūtinėje ir kankinama nuolatinio sauso kosulio tv3.lt portalo skaitytoja Greta (redakcijai moters vardas ir pavardė žinomas) nustebo sužinojusi, kad serga minėta liga. Gydytojas gastroenterologas Gediminas Šimeklis paaiškino, dėl ko taip nutiko.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – liga, kuri niekur nedingo. Dėl streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, netgi koronaviruso poveikio ji pasireiškia pandemijos metu kur kas dažniau. Liaudiškai rėmeniu vadinama liga gali pridaryti bėdų: sukelti erozinį ezofagitą, stemplės susiaurėjimą ar netgi išprovokuoti vėžį. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp rėmens gydymui skiriamų vaistų  ir COVID-19 infekcijos yra tiesioginis ryšys.

Rūgščių refliuksas, dar vadinamas rėmeniu, yra labai nemalonus sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia tiek ūmine, tiek lėtine formomis. Nors paprastai dėl to medikų pagalbos neprireikia, kai kuriais atvejais prasta savijauta gali nepraeiti net kelias valandas. Graužiantis rėmuo kartais ištinka ir naktį, kai organizmas atsipalaiduoja. Rūgščių refliuksas sukelia nemalonų skausmą gerklėje, kuris atsiranda dėl susikaupusių skrandžio rūgščių.

Nors ir gali atrodyti kitaip, tačiau skrandžio rūgštingumas nėra mūsų priešas. Priešingai – skrandžio rūgštis yra nepaprastai naudinga organizmui ir apsaugo nuo įvairių bakterijų ir parazitų. Problemos prasideda, kai ši funkcija sutrinka ir organizmas kovoja su per mažu ar per dideliu rūgštingumo kiekiu. Pasak laidoje „Sveikata.lt“ kalbintos dietologės Rūtos Petereit, virškinimo sutrikimai nėra vien tik vyresnio amžiaus žmonių problema.

Dažnas mūsų pastebi, kad anksčiau galėjo drąsiai valgyti pačius aštriausius patiekalus ar užkandžiauti vėlai vakare, ir kitą dieną savijauta vis tiek būdavo puiki. Tačiau bėgant metams, net jeigu ir neteko susidurti su rimtesnėmis sveikatos problemomis, suvalgius sunkiau virškinamo bei aštresnio maisto vis dažniau ima pasireikšti nemalonūs simptomai: suprastėjęs virškinimas, rėmuo, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir kt.

Skrandžio rūgštingumo problemos šiandien – itin dažnos, o vadinamąjį „rėmens ėdimo“ jausmą, ko gero, bent kartą gyvenime yra tekę pajusti kiekvienam mūsų.  Susidūrusieji su skrandžio rūgštingumo disbalansu netrunka pastebėti, kad šiuo metu populiariausi rinkoje vaistai skrandžio rūgštingumui nukreipti labiau į simptominį gydymą, arba į greitą ir trumpalaikį blogų pojūčių eliminavimą, arba į negrįžtamą skrandžio rūgšties gamybos slopinimą, o neretai ir pasižymi šalutiniais poveikiais.

Žmonės linkę jausti mieguistumą iškart pavalgę ir nenori nieko kito, tik pasnausti. Tačiau, kaip paaiškėjo, būtent to reikėtų vengti. Miegojimas ar net tiesiog gulėjimas iškart po valgio gali sukelti tikrai nemalonių pasekmių. „Bright Side“ pateikia pavyzdžių, kas gali vykti jūsų kūne nuėjus miegoti iškart po valgio. 1. Gali atsirasti rėmuo Paprastai rūgštis, susidaranti virškinant maistą, yra skrandyje.

Dažnai skauda pilvą, graužia rėmuo, valgant staiga ima pykinti ir per dažnai raugėjate? Gali būti, kad jums – gastritas. Šį sutrikimą paprastai sukelia Helicobacter pulori bakterijos, o jo pasekmės – skrandžio sienelių pažeidimai ir uždegimas, dėl kurių natūralios skrandžio rūgštys sukelia skausmingą po skrandžiu esančių jautrių audinių dirginimą, Gastrito išvengti padeda tam tikri mitybos pokyčiai, kurie gydo skrandžio sieneles.

Bene kiekvienas iš mūsų žino, ką reiškia deginantis rėmuo bei pakilusios rūgštys. Jeigu nenorite griebtis brangiai kainuojančių vaistų ir preparatų, galite išbandyti namines priemones.  Mokslininkai teigia, kad skrandžio sutrikimus bei rėmenį gali mažinti natūrali priemonė: valgomoji soda.  Jums tereikia kas rytą išgerti tokį mišinį: įdėkite pusė šaukštelio sodos į stiklinę vandens ir gerkite praėjus valandai po pusryčių.

Tikriausiai esate patyrę rėmenį, tačiau ne visi žino, kas sukelia šį nemalonų graužimą krūtinėje, rašoma independent.co.uk. Jis jaučiamas tiesiai po krūtinkauliu ir taip pat gali kilti iki pat gerklės bei burnoje sukelti rūgštaus ir kartaus skonio jausmą. Skausmas dažnai padidėja pavalgius, atsigulus arba vakare, ir nors dėl šio nemalonaus jausmo paprastai jaudintis neverta, jo dažnas kartojimasis gali erzinti.

Daugybei žmonių pažįstamas ir itin nemalonus rėmens graužimas kartais gali būti sunkiai įveikiamas neišsiaiškinant jo atsiradimo priežasties. Perkant įvairiausius preparatus ir siekiant kuo greičiau sumažinti gerklėje kylantį deginimą, galima išleisti daugybę pinigų, tačiau tokiu būdu tik nuslopinti simptomus, kurie ilgainiui vis pasikartoja. Gydytojas homeopatas Antanas Januškevičius pasakoja apie rėmens graužimą bei jo atsiradimo priežastis, kurias galima išgydyti pasitelkus žoleles.

Tyrimai atskleidė, jog miego poza iš tiesų daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Tiesa, poilsis ant kairio šono – naudingas žmogaus organams. Brightside.me pateikia priežastis, kurios įrodo, kad miegas ant kairės pusės yra kur kas geriau nei kita poilsio poza, rašo brightside.me. 1. Limfinė sistema Limfinė sistema formuoja imunitetą, atlieka gynybinę organizmo funkciją, su limfa ląstelės pašalina įvairius medžiagų apykaitos produktus, atliekas.

Japonijoje itin paplitusi tradicija gerti vandenį iš pačio ryto. Daugybė tyrimų atskleidžia, kad toks paprastas įprotis išsprendžia negalavimus, kuriems dažnai žmonės leidžia dideles sumas. Brightside.me pristato 6 sveikatos problemas, išspręstas nuolatos geriant vandenį. 1. Organizmo lengvumas Kelias dienas išvien geriant vandenį ryte, kūnas tarsi tampa lengvesnis.

Kankinantį rėmens jausmą puikiai pažįsta tie, kurie pavalgę jaučia deginančius, ypač nemalonius pojūčius stemplėje. Rėmuo – pagrindinis gastroezofaginio refliukso simptomas. Tai gana paplitęs negalavimas, kurį suvaldyti galima ne tik medikamentais, bet ir daugiau dėmesio skiriant savo mitybai bei gyvenimo būdui.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų per pastarąjį mėnesį skundėsi skrandžio skausmais dėl padidėjusio rūgštingumo. Vaistų „Ipraalox“ gamintojo užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai nuo rėmens iš dirbančiųjų kenčia pardavimo vadybininkai, buhalteriai, kasininkai-pardavėjai, vadovai bei tarnautojai.

Mažiausiai kas dešimtas gyventojas Lietuvoje kenčia nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Neretai rūgštį gesinti skubama geriant pieną, sodą ar net rūgščias sultis. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu skrandžiui sukeliama dar didesnė žala. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro profesorius Algimantas Irnius pasakoja, jog nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo dažniausiai kenčia jauni, aktyvūs žmonės.

Virškinimo sutrikimų simptomai, tokie kaip skausmas ir sunkumas pavalgius, pykinimas, rėmuo, raugėjimas, pilvo pūtimas, pažįstami daugeliui iš mūsų. Nors  tokius pojūčius gali sukelti rimtos virškinimo organų ligos, tačiau neretai virškinimo negalavimų priežastis yra netinkama mityba, stresas, žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas. Skrandis kaltas ne visada Dažnai virškinimo sutrikimai tapatinami su skrandžio negalavimais.

Padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas suaugusiųjų tarpe yra gana paplitęs nusiskundimas. Negaluojantįjį kamuoja skausmas po duobute, už krūtinkaulio, ėda rėmuo. Dauguma į panašius požymius nėra linkę kreipti per daug dėmesio, vis dėlto negydomi šie simptomai gali tapti rimtesnių ligų pradžia. Visiškai sveikas žmogus nejaučia, koks yra skrandžio rūgštingumas lygiai taip pat, kaip nejaučia, jog turi skrandį, kuris gamina skrandžio rūgštį, tam, kad būtų virškinamas suvalgytas maistas.

Visi žinome, kad sergant gastritu, pankreatitu, cholecistitu ir kitomis virškinimo organų ligomis būtina laikytis dietos. Ką daryti, kad šventinis stalas nors kelis kartus per metus būtų pilnavertis ir nesukeltų ligos paūmėjimų? Ar galima nors tada nesilaikyti taisyklių? Maistas – vienas pagrindinių, o daugeliui net pats svarbiausias gyvenimo džiaugsmas. Aišku, žmogaus turinčio atvirą opą ar paaštrėjusį cholecistitą arba pankreatitą, gydytojai nesiūlo sodinti prie bendro stalo.

Sunkumas skrandyje, skausmas, pykinimas, ėdantis rėmuo – šie simptomai daugeliui mūsų yra gerai pažįstami ir... sistemingai ignoruojami. Priežasčių nekreipti dėmesio į nemalonius pojūčius randame nesunkiai: gal ką nors ne tą suvalgėme, gal ne laiku ar per greitai. Ir šiaip visiems žmonėms tokių dalykų pasitaiko nuolat. Įsimetame į burną tabletę virškinimą skatinančių fermentų ir vėl bėgte į darbą.

Ne kiekvieną ligą ar nuotaikos svyravimus reikia gydyti vaistais. Daugumai įprastų negalavimų, tokių kaip užgulta nosis, nemiga, pakanka ir paprastų priemonių. Galvos skausmas Beveik kiekvienas mūsų (90 proc.) patiria galvos skausmą. Pradeda skaudėti pakaušį ir kaklą, vėliau skauda ir kaktą. Kai tik pajusite, kad skausmas prasideda, pakiškite rankas po karštu tekančiu vandeniu 10 min. Karštis išplečia kraujagysles ir kraujas suteka į rankas, todėl skausmas mažėja.