rega

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su rimtu iššūkiu – žmonių regėjimo silpnėjimu, kuris kasmet tik didėja. Statistika ir kasdieniai pastebėjimai rodo, kad regėjimo problemos, ypač tarp jaunų žmonių, tampa vis dažnesnės. Apie tai prabilo ir specialistai. Klinikos „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šukė dalinosi, kad tendencija, jog blogėja žmonių rega, yra matoma praėjus ilgesniam laiko tarpui, tai nenutiko staiga.

Ar kada nors susimąstėte apie tai, kaip puikiai matote? Galbūt jūs gebate pastebėti detales dideliu atstumu nuo jūsų arba atpažįstate netgi pasislėpusius objektus? Šis sudėtingas galvosūkis patikrins jūsų regą. Tam, kad jūsų kūnas būtų sveikas, reikia reguliariai mankštintis. Dėl to svarbu pasirūpinti ir proto mankšta. Yra žinoma, kad gera treniruotė padeda pagerinti kognityvinę veiklą, sustiprinti atmintį, sutelkti dėmesį ir padėti susikaupti.

Vilnietis Erikas Saliuta nuo pat kūdikystės beveik nemato – kaip pats sako, pats tiksliai nežino, kas nutiko. Tačiau prasta rega jam netrukdo ant scenos jaustis kaip žuviai vandenyje. Nuo vaikystės muzikuojantis vyras dabar turi vienintelę svajonę – kad žmonės pamatytų jo talentą ir mėgautųsi jo dainomis.  43-ejų E. Saliuta pasakoja, kad regos liko nedidelis likutis, tačiau visiškos tamsos dar nėra.

Karas negailestingas, ypač kai paliečia vaikus. Vienai šeimai iš Dnipro teko kovoti ne tik dėl išgyvenimo, bet ir dėl vaikų regos, po to, kai juos sužeidė bombos sukeltas sprogimas. Olena ir du jos 5-mečiai sūnūs dvyniai patyrė košmarą, kai tiesiai ant jų namų Dnipre, Rytų Ukrainoje, užkrito bomba. Berniukai Nazaras ir Timuras kartu su mama buvo sužeisti sprogimo metu. Bombos sukeltas smūgis visiems trims atėmė regą. Šeima užtruko savaitę, kol pasiekė Lenkiją.

Sakoma, kad akys – sielos veidrodis. Bet iš jų taip pat nemažai galima pasakyti apie sveikatą. Laikui bėgant, akių lęšiai praranda lankstumą, todėl sutelkti į ką nors dėmesį gali būti sunkiau. Viena rimta liga, kuri negydoma gali sukelti net aklumą, pasižymi trimis įspėjamaisiais simptomais, kurių geriau neignoruoti.

Prieš pusantrų metų Artūro gyvenimas pasikeitė akimirksniu – jį važiuojant motociklu partrenkė automobilis. Medikai jo žmonai Irmai neteikė daug vilčių ir sakė, kad šansų išgyventi – praktiškai nėra. Tačiau Artūras ne tik išgyveno, bet ir pranoko visus lūkesčius. Visgi dabar vilniečių šeima kiekvieną dieną gyvena viltimi sulaukti skambučio – jam reikalingas akių ragenų donoras, kurio dėka vėl galėtų pamatyti savo žmonos ir artimųjų veidus.

Vaikai per pandemiją daugiausia laiko praleidę prie kompiuterių, telefonų ir planšečių dabar į jų ekranus turės žiūrėti pro akinius – gydytojai pasakoja, kad jų kabinetus dėl prastėjančios regos užplūdo ketvirtadaliu daugiau vaikų, o kai kurių rega sutriko sunkiai. Kad po karantino padaugėjo nešiojančių akinius, pastebi ir mokytojai. Nedžiugina ir kitos prognozės – neva per trisdešimt metų trumparegystė vargins kas antrą gyventoją.

Amžiaus nulemta toliaregystė dažniausiai pasireiškia apie 40-uosius – 50-uosius gyvenimo metus. Tai – presbiopija, su kuria susidursime mes visi. Akiai praradus gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų nuotolių, arti esantys objektai pasidaro neryškūs, norisi juo atitolinti, kad galėtume geriau įžiūrėti. Laida „Sveikata.lt“ ir optikos salonas „Fielmann“ dalinasi patarimais, kaip gyventi kokybišką gyvenimą atsiradus toliaregystei.

Gydytoja Tiktoke pasidalino paprastu regos testu, kuris gali parodyti, ar neturite bėdų dėl astigmatizmo ir ar nevertėtų apsilankyti pas okulistą. Okulistė pasidalino nesudėtingu testu, kurį namuose pasidarę žmonės gali sužinoti, ar jiems reikia akinių. Šis testas skirtas tiems, kurie skaitydami kartais jaučia poreikį prisimerkti arba mato neryškiai.

Visi žinome, kad prieš einant miegoti būtinai išsiimti kontaktinius lęšius, rašoma tips–and–tricks.co. Bet žinoma, pasitaiko kartkartėmis nusnūsti ir jų neišsiėmus. Kartais po vakarėlio galime būti tokie pavargę, kad sugebame galvoti tik apie lovą, o ne apie savo akis. Bet kuo rizikuojame, eidami miegoti su kontaktiniais lęšiais? Akies ragenai reikia deguonies. Dėvint kontaktinius lęšius ragena gauna mažiau deguonies.

Karantino metu vizitai pas gydytojus apriboti, todėl turime saugotis ne tik virusų, bet ir sumažinti bet kokią riziką susidurti su kitomis sveikatos problemomis. Šiuo metu didesnė apkrova tenka mūsų akims, kurias papildomai vargina darbas nuotoliniu būdu, ilgas žiūrėjimas į ekranus be pertraukų ar išsibalansavęs darbo ir poilsio režimas. Ką daryti, kad akių būklė nepablogėtų? „Regos centro“ vadovas, med. dr.

Daugelis iš mūsų kiekvieną dieną daug laiko praleidžiame prie kompiuterio ar telefono ekrano. Negana to, mes dar skaitome knygas ar žiūrime televizorių, todėl krūvis akims tik dar labiau didėja. Ką reikėtų daryti, kad kuo ilgiau išsaugotumėme jas sveikas? Būtina nepamiršti kelių dalykų, rašoma webmd.com. Pirmiausia daug įtakos akių sveikatai daro maistas, kurį valgome.

Gąsdinančios akių gydytojų prognozės: po 30 metų net pusė pasaulio gyventojų matys miglotai. O jau ir šiuo metu trečdalis žmonių yra trumparegiai. Gydytojai perspėja tėvus – trumparegystė dažniausiai nustatoma vaikams, tad reikia laiku susirūpinti, mat progresuojantis regos sutrikimas kelia kur kas rimtesnių ligų. Moksleivė Viktorija Santarų klinikų vaikų konsultacijų poliklinikoje tikrinasi regėjimą.

Specialistai ragina vairuotojus kasmet pasitikrinti regėjimą ir sekti britų pavyzdžiu. Esą ten vairuotojams, neįskaitantiems už 20-ties metrų esančio kito automobilio numerio, galima atimti ir teises. Lietuvos akių specialistai, gatvėje atlikę panašų testą, sako, kad kas penktas mūsų vairuotojas jo neišlaiko. Vilniaus gatvėmis keleivius veža pavežėjas Denisas. Vyras toliaregis, be akinių jam vairuoti geriau, bet privalo vairuoti su akiniais, mat taip parašyta jo vairuotojo pažymėjime.

Kalbėdami su jos mama, nepažįstamieji dažnai giria didžiules, gražias dvimetės Mehlani akis. Tačiau jie nežino, kad Mehlani turi retą Axenfeldo-Riegerio sindromą, paveikiantį akių vystymąsi, rašo „Buzzfeed“. Amerikietės Mehlani mama pasakojo, kad mergaitei sindromas diagnozuotas, kai mažylei buvo viso labo savaitė. „Iki šiol sindromo nediagnozavo dukrelei, niekada nebuvau apie jį girdėjusi“, – pasakojo mažylės mama.

Gyvename išmaniųjų technologijų amžiuje: daug laiko praleidžiame naršydami internete, žaisdami kompiuterinius žaidimus, skaitydami ar žiūrėdami televiziją. Turbūt kasdien pasaulyje atsiranda žmonių, kuriems gydytojai išrašo pirmąjį receptą akiniams ar lęšiams įsigyti. Kad akys būtų sveikos, jas, kaip ir bet kurią kitą kūno dalį, reikia mankštinti. Kompiuterių vartotojai ir televizijos žiūrovai mirksi rečiau, ypač, jei yra susikaupę.

48-erių vilnietė Jūratė Sarokienė dviejų kambarių bute gyvena kartu su aštuonmečiu sūnumi Matu bei jo močiute. Pažvelgus į jauną ir nuotaikingai besišypsančią moterį, net nesudvejotumėte, kad ji su savo vaiku tikrai nesiskundžia sveikata. Tačiau J. Sarokienė jau trejus metus kenčia akies nervo atrofiją, dėl kurios moteris mato tik 10 proc. vaizdo savo akimis. O jos sūnui Matui yra diagnozuoti judesio raidos sutrikimai.

Sveikatos ekspertų duomenimis, vaikų, kurie intensyviai naudojasi išmaniaisiais telefonais bei planšetėmis, akių sveikata gali pakisti negrįžtamai. Ši tendencija gydytojams kelia didelį nerimą. Vos kelerių metų vaikai dėl dažno vaizdo klipų žiūrėjimo jau patiria regos sutrikimų, o tėvai skundžiasi, kad mažųjų neįmanoma atitraukti nuo ekranų. Kodėl pavojinga? „Iš visų žmogaus kūne dirbančių raumenų akies – patys aktyviausi.

Pasitikrinkite, ką jūsų akys mato šiame paveikslėlyje. Būtent tai pasakys, kokia yra jūsų asmenybė. Jei matote liūtą, esate itin stipri asmenybė ir mėgstate valdžią laikyti savo rankose. Jūs nebijote susidurti su baime akis į akį ir esate tikrai drąsus! Jei matote paukštį, esate labai kūrybinga asmenybė ir trokštate pakeisti pasaulį į gerą.

Internautai nesulaiko ašarų – socialinėje erdvėje plinta ypač jautrus vaizdo įrašas. Čia užfiksuota akių klinikoje su mama besilankanti mergaitė. Ji iki tol dar niekuomet nebuvo mačiusi nei dangaus, nei gėlių, nei tėvų – absoliučiai nieko. Tačiau vieną dieną mergaitės tėvus aplankė nuostabi žinia. Jų dukra po akių operacijos tikriausiai galėtų praregėti. Ir ši procedūra tikrai buvo į naudą. Po akių operacijos klinikoje pasirodžiusiai mergaitei buvo nuimti tvarsčiai.

Selina Chepserum buvo viena iš geriausių ūkininkių, kuri dirbdavo Indijos laukuose. Jos darbas buvo naikinti termitus, kurie atsirasdavo po lietingų dienų laukuose. Per dieną ji pagaudavo ir sunaikindavo apie 100 kg termintų. Taip ji daug metų užsidirbdavo pingus sau ir savo šeimai. Tačiau vieną dieną ji nebegalėjo dirbti. Nes jos blakstienos pradėjo augti jai tiesiai į akies obuolį, sukeldamos beprotiškai veriantį akių skausmą.

Pirmas dalykas, kurį pamato kūdikis vos gimęs yra jo mama. Deja, šiam kūdikiui taip nepasisekė. Berniukas gimė beveik aklas, todėl nematė nieko. Daug laiko vaikas gyveno nepilnavertį gyvenimą. Dėl itin prastos regos vaikas negalėdavo sukoncentruoti dėmesio ir net nematė savo tėvų. Po kurio laiko mažyliui daktarai pagamino specialius akinius, kurie visą pasaulį padarė aiškesnį. Todėl mama nusprendė tą neįkainojamą akimirką nufilmuoti. Įrašu moteris pasidalino savo „Facebook“ paskyroje.

Uostamiestyje neįgalieji surengė eksperimentą, ar patogu jiems naudotis viešuoju transportu. Judėjimo ar regos negalią turintys žmonės tikina, kad jiems kelionės autobusais - mįslių ir kliūčių ruožas. Klaipėdietis Adolfas laukia autobuso. Judėjimo negalią turintis vyras šiandien bando viešuoju transportu pasiekti ligoninę. Patirtis – nekokia: retai kelionė pavyksta sklandžiai.

 Šiais laikais regėjimo sutrikimų turintys žmonės kasdieninei korekcijai vis dažniau renkasi kontaktinius lęšius. Deja, ne visi juos įsigyjantys vadovaujasi gamintojų ir medikų rekomendacijomis – netinkamai prižiūri kontaktinius lęšius bei savo akis. Kokių klaidų derėtų nedaryti, kad būtų išvengtumėte akių uždegimo ar kitų komplikacijų, pasakoja „Vision Express“ optometrininkė Rasa Palevičienė.

Saulės akiniai – mados dalykas, įvaizdžio dalis ar būtinybė? „Būtinybė“, – sako optometrijos specialistė Lina Deksnienė. Suaugusieji savo gyvenimą palengvina ir regėjimą saugo akiniais nuo saulės, tačiau apie savo vaikus dažnai pamiršta. Vaikų akys jautresnės, todėl jiems lygiai taip pat reikia saulės akinių.

Neretai tėvai pastebi savo vaiko regėjimo sutrikimus tik tada, kai mažylis jau sėdi mokyklos suole ir ima pats skųstis, jog blogai mato lentą, o rašo nosimi tiesiog baksnodamas sąsiuvinį. O juk problemą galima pastebėti gerokai anksčiau. Svarbiausia – žinoti kaip. Iš pradžių prisiminkime, kaip vystosi kūdikio regėjimas. 1 mėnuo.

Justina Mitkaitė, LRT radijas, LRT.lt Liko mėnuo, per kurį pirmokų bei naują mokyklą šįmet lankyti pradedančių vyresnių moksleivių tėvai, turėtų pasirūpinti vaiko sveikatos pažymėjimu, kurį būtina pateikti mokyklai. Šis terminas negalioja tiems mokiniams, kurie paskutinį kartą sveikatą tikrinosi mažiau nei prieš metus. Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad vaikų sveikata toliau prastėja ir susitvarkyti pažymėjimą ne vienam trunka ilgiau.

Kai kurie žmonės iš tiesų gali matyti garsą, tvirtina tyrėjai, nustatę, kad šis keistas gebėjimas įmanomas, kai smegenų sritys, susiję su rega, yra mažos. Šis atradimas – užuomina apie gudrią strategiją, kurią naudoja smegenys, kai rega nepatikima, rašo LiveScience.com. Tyrimą atlikę mokslininkai atidžiau nagrinėjo garso sukeliamą žybsnio iliuziją. Kai vieną žybsnį seka du pyptelėjimai, kartais žmonės mato du netikrus vienas po kito einančius žybsnius.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Akių ligų skyrius yra virtęs konfliktų zona. Katarakta sergantieji, kelis mėnesius laukę regėjimą turinčios pagerinti operacijos, atėjus eilei išgirsta pasiūlymą susimokėti už dirbtinį akies lęšiuką arba kuriam laikui atidėti operaciją. Pritrūko nemokamų lęšiukų Ligoninė iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) negauna kompensuojamųjų akies lęšiukų. Todėl ligoniams tegali pasiūlyti patiems nusipirkti nuo 180 iki 550 litų kainuojančius implantus.

Moksleiviai savo sveikatą privalo pasitikrinti kasmet ir pateikti mokymo įstaigai atitinkamą pažymą. Tą galima padaryti Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, kurio specialistai yra sukūrę Vaikų profilaktinio sveikatos patikrinimo prieš mokyklą programą. Centro gydytoja pediatrė Lilija Žirgulienė džiaugiasi, kad vis daugiau tėvelių jau išsiugdė įprotį tikrinti vaikų sveikatą. Jie nelaukia, kol užklups liga ar prasidės mokslo metai.

Ruošdamiesi lazerinei regėjimo korekcijai žmonės gydytojams užduota vis tuos pačius klausimus. Norėdami pagelbėti tiek pacientams, tiek gydytojams, nusprendėme šiame straipsnyje į juos atsakyti, kad ši informacija pasiektų plačią skaitytojų auditoriją. Svarbiausius lazerinės regėjimo korekcijos niuansus aptarėme su akių klinikos „Novoye zreniye“ Vilniuje direktoriumi Olegu Kovriguine.

Kiekvienas, turintis įprastą regėjimą, sutiks, kad kraujo spalva panaši į braškių ar planetos Marso – visi jie raudoni. Tačiau ar gali būti taip, kad tai, ką vienas laiko raudona, kitam atrodo mėlyna? „Tai klausimas, kurį sau uždavinėjame nuo mokyklos laikų“, – sakė Jay Neitzsas, Vašingtono universiteto spalvinio regėjimo mokslininkas. Praeityje daugumos mokslininkų atsakymas tiesiog būtų atsakę, kad visi žmonės, turintys normalų regėjimą, mato vienodas spalvas.

Žemės paviršius išsilenkia ir iš regėjimo lauko dingsta už 5 kilometrų. Tačiau mūsų regos aštrumas siekia daug toliau už horizonto. Jei Žemė būtų plokščia arba jeigu žmogus stovėtų ant kalno, žvalgydamasis po didesnę nei įprastai planetos plotą, galėtų pastebėti ryškias šviesas, esančias už šimtų kilometrų. Tamsią naktį žmogus galėtų pastebėti žvakės šviesą, žybčiojančią už 48 kilometrų, rašo lifeslittlemysteries.com.

Pasibaigęs šildymo sezonas leis atsipūsti ne tik išvargintiems šildymo kainų, bet ir tiems, kurių akys tą laiką sausėjo dėl sauso oro patalpose. Tačiau beveik kas trečia moteris to palengvėjimo nepajus: dėl natūralių organizmo hormoninių pokyčių akys sausėja nėščiosioms, kūdikį žindančioms moterims, taip pat – menstruacijų ir menopauzės metu. Akių sausumui įtakos turi ir kontraceptinių preparatų vartojimas.

Liaudies išmintis byloja: „Be akių – kaip be rankų“. Vargu, ar atsirastų norinčių prarasti kurią nors vieną šių kūno dalių. Deja, pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančia rega, įvairiais kitais regėjimo sutrikimais. Ar pastarieji gali grasinti aklumu, teiraujamės Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorės Angelės Daujotienės. „Maždaug 90 proc.

Ypatingo mechanizmo bionikos akiniai ateityje gali būti puikus regos tobulinimo aparatas. Oksfordo universiteto tyrėjai sukūrė akinius, kuriuose panaudotos tokios technologijos kaip video kameros ir veido atpažinimo bei judesių koordinacijos procesai. „Akiniai akliems žmonėms leis jaustis nepriklausomais – lengviau rasti kelią, kelio ženklus, jie bus įspėti apie pavojus“, – TheTelegraph pasakoja Oksfordo Universiteto neurologijos klinikos gydytojas StephenHicks.

Daugiau nei pusė Klaipėdos moksleivių skundžiasi prasta rega, ketvirtadalis vaikų turi stuburo problemų. Šie ir kiti faktai išryškėjo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui išanalizavus uostamiesčio moksleivių privalomo sveikatos patikrinimo duomenis. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro duomenimis, išanalizavus 2010/2011 m. m. mokinių sveikatos profilaktinius duomenis, iš 19 020 Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, sveikatą pasitikrino 17 846 arba 93,7 proc.

Prie kompiuterio kasdien praleidžiate tiek laiko, kad akys jau ima maldauti pasigailėjimo. Tarytum būtų įkritęs krislas, kurio neįmanoma atsikratyti, ir tik dažnas mirksėjimas suteikia trumpalaikį palengvėjimą... Situacija turėtų būti pažįstama daugumai miestų gyventojų. Šiuolaikinė medicina net turi tokios būklės pavadinimą – sausos akies sindromas. Ir dėl jo mūsų laikais kenčia didžioji dalis miestų gyventojų.

Maistinės medžiagos karotenoidai su antioksidantinėmis savybėmis - tokios kaip luteinas ir zaeksantinas – padeda akims, teigia JAV mokslininkai, išnagrinėję anksčiau atliktų tyrimų duomenis. Karotenoidai yra natūralios dažančios medžiagos, kurios suteikia geltoną, oranžinę ir raudoną spalvas kuo įvairiausiems vaisiams ir daržovėms. Šios medžiagos taip pat veikia kaip antioksidantai, padedantys apsaugoti žmogaus organizmo ląsteles nuo pažeidimų, dėl kurių gali išsivystyti liga.

Šveicarijos centrinėje dalyje, netoli nuo Interlakeno miesto, susidūrė du elektriniai keleiviniai traukiniai, pranešė gelbėtojai ketvirtadienį (08.07). Greitosios pagalbos aviacijos tarnybos "Rega" atstovas sakė, kad pranešimų apie nukentėjusiuosius kol kas negauta. Geležinkelių tinklo "Oberland Bahnen" valdytojas vietos informacijos agentūrai SDA pranešė, kad, pirminiais duomenimis, niekas nežuvo. "Rega" nusiuntė į susidūrimo vietą du gelbėjimo sraigtasparnius.