razma

Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigia, kad Europos Komisijos (EK) „užšaldytai“ paramos daliai iš šaliai skiriamų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) fondo lėšų gauti Seimo priimto Gynybos fondo mokestinių pakeitimų nepakanka. Tiesa, pasak valdančiosios koalicijos atstovo, parlamentas turėtų susitelkti tolimesnėms diskusijoms dėl lėšų gynybai didinimo.

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma sako, jog klausimas dėl Lietuvos atstovo į Europos Komisiją (EK) veikiausiai spręsis po to, kai Vyriausybei bus grąžinti įgaliojimai. Todėl, svarsto konservatorius, gali tekti šaukti neeilinę Seimo sesiją. „Gali būti, kad iki dabar pratęstos 18 d. sesijos dar tas klausimas taip konkrečiai nebus išjudėjęs“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė J. Razma.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ketvirtadienį spręs, ką deleguoti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko postą. „Frakcijoje ryte susirinksime ir išsirinksime. Aš prognozuoju, kad vienintelis komitete esantis generolas (Arvydas Pocius – ELTA) gali užimti šias pareigas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma. Jis tikina ketinantis palaikyti realiausiu kandidatu laikomo generolo Arvydo Pociaus kandidatūrą.

Aiškėja, kad prabangius kompiuterius ir telefonus už parlamentines lėšas įsigiję parlamentarai turi dar vieną privilegiją – šiomis priemonėmis juos aprūpina ir Seimo kanceliarija. Parlamentarai, neišleidę nė vieno Seimo nario veiklai skirto euro, per kadenciją gali gauti po vieną darbui skirtą kompiuterį bei telefoną. Šia galimybe pasinaudojo praktiškai visi parlamentarai – tarp jų ir iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrę politikai.

Valdantieji teigia iki Seimo pavasario sesijos pradžios sieksiantys parengti įstatyminius pakeitimus, numatančius, kad šiuo metu bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys netektų jam priklausančios patarėjų komandos. Visgi Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis teigia, kad nėra taip, jog nuteistojo parlamentaro pagalbininkai neturėtų veiklos.

Parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma trečiadienį ketina registruoti Seimo statuto pataisas, kuriomis siūloma apkaltų metu atsisakyti slapto balsavimo. Konservatorius pripažįsta, kad šiuos statuto pakeitimus inspiravo nepavykusi įkalinimo bausme nuteisto „darbiečio“ Vytauto Gapšio apkalta. „Siūlau kelias Seimo statuto pataisas, tarp jų ir atsisakymą slapto balsavimo. Nes Seimo statuto 115 str. yra tokia nuostata, kad apkaltos metu dėl atskirų kaltinimo punktų balsuojama slaptai.

Dėl išlaidų savivaldoje vieni politikai teisinasi, kiti traukiasi iš partijų, treti išvis kaltais nesijaučia, sako, tokios tvarkos buvo. Ką daryti, kad tokių tvarkų nebūtų? Ką gali padaryti ir ar ką nors darys pačios partijos? Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su TS-LKD politikais, Seimo pirmininkės pavaduotojais Jurgiu Razma ir Pauliumi Saudargu. P. Saudargas sako, kad savivaldybėse dėl šių išlaidų yra spragų, kurias reikėtų spręsti.

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma dėl Sausio 13-ąją vykusio protesto kreipėsi į policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą ir nusiuntė jam laišką. Politikas teigia, kad per tokius renginius už viešosios tvarkos trikdymus reikėtų išrašyti protokolus ir skirti baudą. Jis tikisi, kad ateityje taip ir bus. Apie kreipimąsi J. Razma paskelbė savo socialiniame tinkle Facebook ir pasidalino raštu.

Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma siūlo parlamentarus į Seimo rūmus per pandemiją įleisti tik su galimybių pasu. J. Razma registravo Seimo statuto pataisą, kad dėl užkrečiamosios ligos plitimo grėsmės paskelbus ekstremaliąją situaciją arba karantiną, Seimo narys į Seimo rūmus įeiti gali tik „pateikęs dokumentą, patvirtinantį asmens atitiktį Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino paskelbimo nurodytiems kriterijams“. „Įstatyme būtų nustatyta t...

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Ainis Razma grįžta dirbti į Valstybės saugumo departamentą (VSD), penktadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt. Tai portalui patvirtino šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. A. Razma prie Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės prisijungė 2019-ųjų rugpjūtį, prieš tai ėjęs VSD valdybos viršininko pareigas.

Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupėje darbą pradėjo buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Ainis Razma. „A. Razma patarėju Nacionalinio saugumo grupėje dirba nuo šios savaitės pirmadienio“, – BNS antradienį informavo Prezidentūros komunikacijos grupė. A. Razma paskutiniu metu ėjo VSD valdybos viršininko pareigas. Atėję dirbti į Prezidentūrą žvalgybininkai tampa politinio pasitikėjimo pareigūnais, bet baigę šį darbą paprastai gali grįžti į VSD.

Seimas svarstys, ar keisti pernykštį savo sprendimą išplėsti sąrašas asmenų, kuriems ribojama teisė įsigyti dirbamos žemės. Seimas spręs, ar grąžinti nuo 2014 metų gegužės įvestą ir iki šio sausio galiojusią nuostatą, kad susijusiais asmenimis būtų laikomi sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai. Pagal tokią formuluotę žemės ūkio paskirties žemės įsigijęs asmuo būtų laikomas susijusiu tik su savo sutuoktiniu arba su savo nepilnamečiais vaikais.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma atsidūrė ligoninėje. Laimei, politikui pavyko išvengti rimtų pasekmių, tačiau priverstinę pertrauką nuo politikos teks padaryti. „Priverstinė pertrauka politikoje. Netikėta trauma. Nuoširdi padėka Santaros gydytojams, kad padėjo išvengti rimtesnių pasekmių“, - socialiniame tinkle „Facebook“ praneša pats politikas.

Prieš savaitgalį rengiamą opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų į Seimą sąrašo reitingavimą parlamentaras Jurgis Razma paskelbė stabdantis dalyvavimą rinkimų štabo veikloje. „Sustabdau dalyvavimą centrinio rinkimų štabo veikloje“, - partijos kolegoms rašė J.Razma, kurį cituoja naujienų portalas delfi.lt. Politikas BNS atsisakė detaliau komentuoti situaciją.

 Seimo narys konservatorius Jurgis Razma, anksčiau siūlęs įteisinti galimybę nuosavo būsto neturintiems asmenims laikinai deklaruoti gyvenamąją vietą be būsto savininko sutikimo, patikslino, kad laikinas deklaravimas truktų metus. Pirminį jo projektą sukritikavus teisininkams, parlamentaras parengė naują Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisų variantą.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Verslininkų idėją pasirašyti memorandumą, kad, įvedus eurą, nebus keliamos kainos, politikai vertina skirtingai. Tai – utopija, svajonė, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. O šio komiteto narys Jurgis Razma mano, kad memorandumas daugiausia turės psichologinį tik poveikį.

 Seimo opoziciniai konservatoriai surinko parašus dėl siūlymo atleisti socialdemokratą Bronių Bradauską iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų. "Po tokiu siūlymu reikia surinkti 29 parašus, o jau per trumpą laiką turime surinkę 37 parašus ir dar yra norinčių pasirašyti", - BNS antradienį sakė opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.

Seimo pirmininkas, Darbo partijos-leiboristų atstovas Vydas Gedvilas reiškia paramą savo pavaduotojui ir partijos kolegai Vytautui Gapšiui, kurįam opozicija grasina nepasitikėjimu. V. Gedvilas antradienį ryte pareiškė, kad po valdančiosios koalicijos posėdžio partijų lyderiai sutarė, jog koalicijoje niekas nesikeičia. Jo teigimu, pirmasis Seimo pirmininko pavaduotojas V. Gapšys apkaltinamąjį nuosprendį skųs Lietuvos apeliaciniam teismui, nes nesijaučia kaltas.

Lietuvos Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui paskelbus apie parlamento sesijos pabaigą ir pasveikinus visus Lietuvai pradedant pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, skambėjo du himnai – Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos. Lietuvos himnas buvo giedamas, o ES nacionalinė giesmė skambėjo be žodžių. Paklaustas apie ta,i Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos (leiboristų) lyderis Vytautas Gapšys tik gūžtelėjo pečiais: „Nemokam ir negiedam.

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, prašydama Vyriausybės pripažinti netekusiu galios ankstesnės Vyriausybės priimtą nutarimą, bando paskleisti grėsmę tarp verslo įmonių – esą nuo šių metų gegužės 1 d., steigiant naujas įmones ir registruojant tinkamus pavadinimus, joms bus sudaryta didelių kliūčių, ypač orientuojantis į užsienio rinkas. 2012 m. gruodžio 5 d. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės priimtame nutarime Nr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Jurgis Razma Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ Vyriausybę sukritikavo ketureiliu. Opozicionierius priekaištavo valdantiesiems dėl esą nepadarytų namų darbų. „Esminė problema, kad į svarbiausius klausimus politikai atsako: „Sudarysime darbo grupę.“ Iš tikrųjų valdžią einantys politikai turi turėti aiškius atsakymus. Tai bėgimas nuo politinės atsakomybės. <... Tai yra įrodymas, kad nepadaryti namų darbai.

 Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos nuomone, teisingumo ministro Juozo Bernatonio iniciatyva keisti Lietuvoje jau nusistovėjusią Seimo rinkimų sistemą, perimant visai svetimą Estijos Parlamento rinkimų sistemos pavyzdį, pirmiausia panaši į tai, kad teisingumo ministras nelabai žino, ką veikti paties vadovaujamoje ministerijoje ir savo neveikimo erdvę bando užpildyti tokiais keistais pasiūlymais.

 Seimo Konservatorių frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma premjerą Algirdą Butkevičių užsipuolė, kodėl jis nieko nedaro, kad draudimas pardavinėti Lietuvos žemę užsieniečiams būtų pratęstas ir po kitų metų gegužės 1-osios, ir ragina jį imtis kokių nors veiksmų. Tačiau galimybę tą padaryti turėjo ir patys konservatoriai, kai buvo valdančioji partija. Bet Seime balsuojant dėl draudimo pratęsimo iki 2018 metų gegužės visi jie, taip pat ir J.Razma, balsavo prieš.

Siūloma neribotam laikui pratęsti dabar galiojantį investicijų skatinimą per pelno mokesčio lengvatą. Tokį Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys konservatorius Jurgis Razma. "Įstatymo pakeitimo projektą parengti paskatino siekis kuo anksčiau verslo subjektams suteikti žinojimą, ar Seime yra politinė valia pratęsti pelno mokesčio lengvatą investicijoms", - sako Seimo narys J. Razma.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių dėl Rymanto Juozaičio ir Algimanto Zarembos skyrimo į bendrovės „Visagino atominė elektrinė“ valdybą.

Šią sa­vai­tę ne tik ap­ta­ri­nė­ti Sei­mo rin­ki­mų pir­mo­jo tu­ro re­zul­ta­tai. Pa­si­py­lė rei­ka­la­vi­mai anu­liuo­ti bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus ne tik ke­lio­se apy­gar­do­se, bet ir vi­sų rin­ki­mų re­zul­ta­tus. To nė­ra bu­vę per vi­sus 22 me­tus po Nep­rik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo.

Vis labiau aiškėja, kad Energetikos ministro Arvydo Sekmoko kalbos apie didžiules permainas šilumos ūkyje tėra muilo burbulas. Viena vertus energetikos ekspertai džiaugiasi, kad Energetikos ministerijos biurokratai vėl „nepriskaldė malkų“, kita vertus – gaila prarasto laiko dėl sukeltos sumaišties. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ savarankiškai tęsia Vilniaus šilumos ūkio reformą, kurios pagrindinis tikslas – sumažintas šilumos tarifas vilniečiams.

Seimas, nepaisydamas aršaus ministro pirmininko, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus pasipriešinimo, pakeitė Darbo kodeksą ir nustatė, kad minimalią mėnesinę algą (MMA), nesusitarus Trišalei tarybai, gali nustatyti pats. Projektui pritarė 76, prieš buvo 10, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimo valdantieji jau antrą kartą per šią kadenciją sužlugdė parlamentinės komisijos darbą. Šį kartą jų demaršas buvo nukreiptas prieš tyrimo išvadas „Snoro“ banko nacionalizavimo istorijai ištirti. Kol kas neaišku, kiek iki šių metų galo bankrutuojančiame banke liks turto, kai vien užsienio konsultantams ir bankroto administratoriui jau atseikėta per 100 mln. Lt.

Seimo Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma siūlo atsisakyti parlamentarų siūlomų įvairių PVM lengvatų, paliekant įstatymo projekte tik pirminę Prezidentės teiktą nuostatą - 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinį tarifą spaudai. Tokį pasiūlymą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų projektui jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos seniūnas Andrius Burba teigia esąs nemaloniai nustebintas Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos pareiškimais, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turi kreiptis į teismą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus atleidimo.

Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcija reiškia nepasitikėjimą vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui ir siūlo jam atsistatydinti iš užimamų pareigų. Pasak frakcijos seniūno Jurgio Razmos, šią frakcijos poziciją perteikti koalicijos partneriams įpareigojami frakcijos atstovai Koalicijos taryboje. (Papildyta 11.58) TS–LKD frakcija kol kas neinicijuoja interpeliacijos ministrui, tačiau frakcijos nariams nedraudžiama tokias iniciatyvas paremti.

Prezidentei D. Grybauskaitei nusprendus palikti Vidaus reikalų ministrą R. Palaiytį poste ir pasiūlius politikams savo nesutarimus spręsti Seime, Seimo pirmininkė I. Degutienė prakalbo apie pirmalaikius rinkimus. „Esu sakiusi ir pakartosiu: iš esmės keisti Vyriausybę likus pusei metų iki rinkimų yra žalinga valstybei, todėl nematau kitos išeities, kaip rengti vasarą priešlaikinius rinkimus“, - jos poziciją pirmadienį BNS perdavė patarėjas Dalius Stancikas.

Konservatoriai apie jiems metamus šešėlius siūlo teirautis prezidentės Dalios Grybauskaitės. „Apie praneštus tyrimus aš nieko nežinau, o slaptų komentuoti juo labiau negalėčiau, nes informacijos neturiu“, – portalui Balsas.lt sakė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime lyderis Jurgis Razma.

Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) seniūną Jurgį Razmą viešbučių atstovai kaltina pakeitus poziciją ir žlugdant jų verslą, kuriam 2012 metais žadama nepratęsti Pridėtinės vertės mokesčių lengvatos. Pastarosios visiškai, iš Europos Sąjungos šalių (ES), nebus tik Lietuvoje ir Danijoje. Politikas teisinasi valstybės finansų problemomis ir koalicijos susitarimu.

Vieną interpeliaciją jau išgyvenęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas vėl susilaukia priekaištų tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiosios koalicijos partnerių. Nori atsakymų Seimo opozicinės frakcijos kreipėsi į valdančiuosius keldamos klausimą dėl energetikos ministro Arvydo Sekmoko.

Politologai aiškina, kad kairės ir dešinės atskirtis, taip pat tradicinių europietiškais kriterijais atpažįstamų socialdemokratų, konservatorių ir liberalų partijų procesas nėra toli pažengęs arba bent jau nebaigtas. Štai ką apie tai mano patys politikai.

Vyriausybei su Trišale taryba nesutarus dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo, tarp valdančiųjų koalicijos partnerių pasigirdo siūlymas MMA diferencijuoti. MMA galėtų būti keliama privačiame sektoriuje, o biudžetiniame nuo to kol kas būtų susilaikoma. Tai trečiadienio rytą po tradicinių koalicijos pusryčių sakė Seimo Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. „Dėl minimalios algos, kuri yra vienas iš punktų, apsikeitėme nuomonėmis.

Siūloma leisti savivaldybės tarybos sprendimu iki 5 proc. nekilnojamojo turto vertės padidinti mokesčio tarifą apleistiems, neprižiūrimiems nekilnojamojo turto objektams. Tai numatantį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo valdančiosios TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jo nuomone, tai skatins apleistų pastatų savininkus kuo greičiau juos tvarkyti ir taip išvengti didesnio mokesčio.

16.00 val. Seimo etikos ir procedūrų komisija pripažino Joną Šimėną pažeidus Seimo statutą. Seimo etikos ir procedūrų komisija šiandien svarstė, ar Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Jonas Šimėnas neklastojo įstatymo projekto. Pats Tėvynės Sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantis parlamentaras sako, kad tai tebuvo techninė klaida, bet oponentai tuo abejoja. Minėto įstatymo 13 str.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų seniūnas Seime Jurgis Razma sako, kad nevertintų dramatiškai, jei partija prarastų keliasdešimt balsų savivaldoje. „Objektyviai vertinant situaciją, kokia yra mums tekusi atsakomybė už padėtį sunkmečiu centrinėje valdžioje, tai tikrai tokie praradimai manau mums nuostabiausiai dirbant objektyviai yra neišvengiami. Dėl to aš nevertinčiau dramatiškai, jeigu keliasdešimt mandatų būtų mažiau", – sakė J. Razma žurnalistams sekmadienio vakarą.

Tęsiasi politizuotas detektyvas dėl Viešųjų pirkimo tarnybos (VPT) vadovo Ž. Plytniko viešų pasisakymų apie patirtą politinį spaudimą. Seimo opozicija įžvelgia politinio šantažo elementų. Teisėsauga ir toliau neigia gavusi kokią nors oficialią informaciją  iš VPT vadovo. STT kartoja: Ž. Plytnikas nieko raštu nepateikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė spaudai portalui „Balsas.

Antrus kadencijos metus dirbančios prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimas, kad korupcija ima paralyžiuoti valstybės vystymąsi, o Lietuva tampa oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe, išprovokavo premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Virgio Valentinavičiaus atsakymą, kad ne viskas esą taip blogai.

„Šiandien Seime įvykęs balsavimas dėl šiurkščiai Konstituciją pažeidusių ir duotas priesaikas sulaužiusių parlamentarų Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko mandatų panaikinimo parodė, kad opozicija neišlaikė moralinio ir teisinio egzamino. Kategoriškai nesutinkame su kaltinimais visam Seimui, nes didžioji dalis Seimo narių balsavo už mandatų panaikinimą“, – pabrėžė TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

Opozicijos lyderio Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Seimo Socialdemokratų partijos frakcija inicijuoja interpeliaciją Premjerui, Tėvynės Sąjungos - Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiui Andriui Kubiliui. Tokiai iniciatyvai vienbalsiai pritarė partijos prezidiumas. Kaip Eltai sakė A. Butkevičius, interpeliacijos tekstą planuojama parengti per 2-3 savaites. „Surinkome informaciją apie atskiras Vyriausybės veiklos sritis.

Nenumaldomai artėjantys savivaldos rinkimai privertė politikus atsigręžti veidu į tautą. Šiaip nelinkę dalyti dovanų valdantieji staiga atsisakė savo planų ilginti darbingą amžių iki 65 metų, nors dar prieš prasidedant rudens sesijai buvo akivaizdu, kad dėl šio projekto bus balsuojama. Visi būsimi šalies pensininkai, o ypač priešpensinio amžiaus žmonės, kurį laiką gali būti ramūs. Valdančioji koalicija projektą atitolinti pensinį amžių daugiau nei 2 metais atidėjo į šalį.

Valdančiųjų Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai laikosi skirtingų pozicijų dėl galimo maisto prekių antkainių reguliavimo įstatymais. Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį, „Žinių radijo“ laidoje sumanymą įvertino skeptiškai. Tuo tarpu frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma sakė linkstąs sumanymui pritarti. I.Degutienė sakė, jog neverta kraipyti laisvos rinkos.

Valdančioji koalicija abejoja Ūkio ministerijos sumanymu steigti valstybės įmones kontroliuojančią bendrovę „Visuomis Holding Company“. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos, koalicijos partneriams holdingo idėja dar nepristatyta, tačiau pirmieji ženklai rodo, kad jos palaikyti neskubama. „Šiek tiek stabtelėjome dėl Ūkio ministerijos paskelbtos idėjos apie visas valstybės kontroliuojamas įmones valdančio holdingo kūrimo.

Šiandien Seime svarstytos ir priimtos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos. Kodėl dabar reikėjo priimti sprendimus dėl pensijų ir ką gali lemti jų reforma? Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma pažymi, jog neatidėlioti pensijų sistemos reformos atsakingus politikus verčia augantis daugiamilijardinis SODROS deficitas, nes dabartiniams pensininkams skiriamos orios senatvės neužtikrinančios pensijos ir prognozuojama jų mažėjimo perspe...