rašytojai

Lietuvos rašytojų sąjunga penktadienį vykstančio suvažiavimo metu pirmininke perrinko Birutę Jonuškaitę. Kaip BNS sakė Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos referentė Rasa Bagdonavičienė, pirmininkė buvo perrinkta 164 sąjungos nariams balsavus už ir dviem – prieš. „Suvažiavimo pradžioje buvo fiksuotas kvorumas – 175, kiek mums ir reikia (...). Trečiajam posėdžiui buvo išdalinti 166 balsavimo biuleteniai, pirmininkė perrinkta didžiąja dauguma“, – teigė atstovė.

Rusijos teismas antradienį nurodė suimti mokslinės fantastikos rašytoją Dmitrijų Gluhovskį, kuriam gresia iki 10 metų kalėjimo už Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje kritiką. 42 metų rašytojas, kuris, kaip manoma, yra užsienyje, pasisakė prieš šią kampaniją savo komentaruose socialiniuose tinkluose ir nuomonių skiltyse Vakarų žiniasklaidoje.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos pirmosios knygos konkursas, leidžiantis jame dalyvauti tik kūrėjams iki 35 metų, diskriminavo vyresnę rašytoją dėl amžiaus, konstatavo lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Leidyklos vadovas Saulius Repečka sako, kad po šio sprendimo ilgiau nei ketvirtį amžiaus gyvavusi, jauniems rašytojams iškilti leidusi iniciatyva gali būti sustabdyta.

Sovietmečiu kūrę rašytojai nepriklausomoje Lietuvoje vertinami nevienareikšmiškai ir dėl savo politinių pažiūrų, ir dėl savo kūrinių kokybės. Literatūros ekspertų nuomone, nors įmanoma rasti kelis „aukso grynuolius“, daugelis okupacijos metu aukštintų rašytojų, tokių kaip Juozas Baltušis, dabar yra neaktualūs, o jų kūriniai prasti.

Šį savaitgalį „Litexpo“ parodų rūmuose vyks jau 21-oji Vilniaus knygų mugė. Nors įvairiausi tyrimai teigia, kad lietuvių tauta skaito vis mažiau, organizatoriai tikina, kad žmonių srautai nemažėja ir renginys kiekvienais metais pritraukia vis didesnę auditoriją. Kalbama, kad šių metų knygų mugėje dalyvaus ir didelis skaičius užsienio autorių. Apie didelio susidomėjimo sulaukusį renginį TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir viena iš renginio organizatorių Milda Gembickienė.

„Poetiški šunys“ yra projektas, kuriame gyvūnų prieglaudose gyvenantys šunys transformuojami į garsių rašytojų antrininkus. Šio projekto autorius – fotografas iš Italijos Danas Bannino.

Vokietijoje keturias dienas trukusi Tarptautinė Leipcigo knygų mugė šiemet pritraukė daugiau nei 160 tūkst. lankytojų. Dėmesio netrūko ir mugėje įsikūrusiam Lietuvos stendui bei įvairialypei lietuvių kultūrinei programai, taip pat knygos dailininkui Tomui Mrazauskui, kuris knygos meno konkurse buvo įvertintas Garbės raštu.

Vasario 21–24 dienomis vyks tradicinė, jau 14-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Antradienį jos organizatoriai pristatė pagrindinius šių metų renginius ir naujoves. Tūkstančius literatūros mėgėjų kasmet sutraukiančiame renginyje ne tik vyks metų knygos rinkimai, susitikimai su rašytojais, diskusijos ir naujausių knygų pristatymai, bet ir bus pristatyta nemažai naujovių. Mugės lankytojų šiais metais laukia staigmena – nauja, atvira ir interaktyvi erdvė. Biblioteka@įkrauk.

Raminta Jonykaitė, LRT radijo laida „Literatūros akiračiai“, LRT.lt Ar literatūra gali iškreipti istorinę tiesą? Taip, galima sakyti, kad ten, kur padeda tašką istorikas, sakinį pradeda rašytojas. Bet daug priimtinesnis požiūris, jog rašytojas ir istorikas yra bendradarbiai, kurie padeda tautai save apibūdinti. Taip teigia istorikas Aurimas Švedas. Kai kurios istorinės temos ir asmenybės, pavyzdžiui, kunigaikštis Vytautas, lietuvių mene nagrinėjamos dažnai, yra apipintos mitais ir stereotipais.

Nevargindamas skaitytojo mįslėmis iškart ir pareiškiu – tiek kainuoja įvairių grandžių biurokratų rašomos ataskaitos (faktiškai – rašinėliai be realaus turinio, bet apie tai vėliau), kuriuos vietiniai kanceliariniai „rašytojai“ kasmet kurpia už kelis milijonus litų, skirtų visiškai kitiems tikslams. Pinigų „įsisavinimo“ schema iš principo ta pati, kaip ir helikopterių pirkimo iš namų apšiltinimo – renovavimo lėšų, tik šį kartą tai ne europiniai, o mokesčių mokėtojų pinigai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino rašytoją Vytautą Jurgį Bubnį garbingo 80 metų jubiliejaus proga. „Savo kūriniuose Jūs jautriai ir pastabiai išreiškiate dramatiškus žmonių likimus, įsuktus istorijos verpeto. Vaizduodamas paprasto žmogaus gyvenimą, per jį atskleidžiate ir tautos istoriją, sudėtingas jos peripetijas, tradicinių vertybių raidą ir jų poveikį žmogui.

1987-aisiais grupė mokslinės fantastikos rašytojų, tarp kurių – ir lietuvių kilmės Algis Budrys – sukūrė tekstinę „laiko kapsulę“, kurioje raštu išdėstė, kaip pasaulis atrodys po 25-erių metų – 2012-aisiais. Ar smarkiai skiriasi fantastų prognozės nuo tikrovės? Be A. Budrio, savo prognozes „laiko kapsulėje“ paliko ir tokie fantastikos rašytojai kaip Isaacas Asimovas, Orsonas Scottas Cardas, Robertas Silvebergas, Jackas Williamsonas ir Frederikas Pohlas.

22 Kinijos rašytojų grupė padavė ieškinį prieš „Apple“. Rašytojai tvirtina, kad internetinė „Apple“ programų parduotuvė „App Store“ pardavinėja nelicencijuotas jų parašytų knygų kopijas, sekmadienį pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Grupė, pasivadinusi Rašytojų teisių aljansu, dar praėjusiais metais „Apple“ išsiuntė peticiją, kurioje ragino nustoti internetu platinti jų knygas ir perspėjo „Baidu“, didžiausią paieškos sistemą Kinijoje, kad ši nustotų jų kūrinius kelti į savo...

Trys žinomi viduriniosios kartos lietuvių rašytojai dalyvaus šių metų Leipcigo knygų mugėje Vokietijoje. Kovo 15-18 dienomis vyksianti Leipcigo knygų mugė Europoje žinoma kaip profesionaliausia knygų gurmanų erdvė, kurioje daug dėmesio skiriama Rytų ir Vidurio Europos literatūrai.

Lietuvoje iš grožinės literatūros rašymo pragyvena vienetai, bet ir tai turi prisidurti iš šalies. Vidutinis standartinio autoriaus honoraras – nuo kelių tūkstančių litų už savo knygelę iki maždaug 6 tūkst. litų už solidesnį vertimą. Didesnes pajamas užsitikrina rašantieji populiariomis temomis – apie mafiją, milijonierius, žvaigždes.

Maskvoje protestavo E. Limonovo šalininkai. Kaip skelbia žiniasklaida, Maskvoje vėl protestavo "Kitokia Rusija" nariai. Žmonės reiškė nepasitenkinimą tuo, kad dalis kandidatų į šios šalies prezidento postą nebuvo įregistruoti. Teigiama, kad aršiausi demonstrantai buvo sulaikyti. Žmonės jau ne kartą protestavo dėl to, kad Rusijos rinkimų komisija neįregistravo jų kandidato, nevienareikšmiškai vertinamo avangardisto E. Limonovo.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) išrinko kūrybiškiausių 2011 metų lietuvių autorių knygų dvyliktuką, iš kurių beveik pusė – penkios – yra poezija.

Šįmet pažymint tautos dainiaus poeto Jono Mačiulio-Maironio gimimo 150-ąsias metines diskutuojama, kiek aktualūs ir įdomūs šių laikų moksleivijai lietuvių literatūros klasikai, tautinės savimonės žadintojai.

1922-ųjų sausio 31-ąją Kaune garsūs to meto visuomenės veikėjai Juozas Tumas, Jonas Strimaitis, Antanas Žukauskas, Adolfas Klimas ir Jonas Laurinaitis inicijavo susirinkimą bei įsteigė pirmąją lietuvių rašytojų ir žurnalistų profesinę organizaciją. 1925 metais naujoji organizacija buvo pavadinta Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjunga.

Išeivijoje mirė rašytojas, dramaturgas K. Ostrauskas, patvirtino Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. Rašytojas gimė 1926 m. Artėjant frontui, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, likusį gyvenimą praleido JAV.

Britų rašytojas Salman Rushdie palaiko judėjimą „Užimk Volstritą“, rašo laikraštis „The Guardian“. Jis – vienas iš kelių šimtų rašytojų, kurie susijungė palaikydami šį judėjimą specialiai sukurtame tinklapyje „OccupyWriters“. Be S. Rushdie, judėjimą „Užimk Volstritą“ palaikė tokie garsūs rašytojai kaip Margaret Atwood, Neilas Gaimanas, Ursula K Le Guin, Michaelis Cunninghamas, taip pat lingvistas Noamas Chomskis. Iš viso už judėjimą pasisakė keli šimtai rašytojų iš viso pasaulio.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės jubiliejų panevėžiečiai paminėjo įspūdingai, prieš 150 metų gimusiai kūrėjai suteikė miesto ir rajono garbės pilietės vardą. Tačiau rašytojos namas Šv. Zitos gatvėje labiau primena landynę nei muziejų. Šiais metais Panevėžio bendruomenė pažymėjo kraštietės, rašytojos, mecenatės, Panevėžio miesto ir rajono garbės pilietės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150 metų jubiliejų. Paskutinėmis pavasario dienomis šiai sukakčiai paminėti vyko nemažai renginių.

„Kokia kalba, tokia ir galva“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Valstybinė kalbos inspekcija jau penktus metus skatina taisyklingai ne tik kalbėti, bet ir kurti knygas. Išrinkti du 2010 metais taisyklinga kalba parašyti kūriniai. Abu juos išleido leidykla „Nieko rimto“. Taisyklingai prabilo Urtės Uliūnės knygelės vaikams „Kitokia svirplelio diena“ ir Gendručio Morkūno knygos paaugliams „Velniškai karštos atostogos“ herojai.

Praėjusį savaitgalį minios žmonių plūdo į jau tradicinę Vilniuje vykstančią Knygų mugę. Rengėjai pasidžiaugė, kad šįmet ji sutraukė rekordiškai daug –beveik 72 tūkstančius –lankytojų, kad knygų populiarumas nemenksta, kad jų neišstūmė moderniosios technologijos. Visa tai puiku, bet liko neįvardytas vienas labai svarbus niuansas –toli gražu ne kiekvienas iš spausdinto žodžio šventės išėjo nešinas knyga. Nes ji kuo toliau, tuo labiau nebeįperkama.

Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose vykstančius kultūros renginius daugiau ar mažiau aktyviai lankau nuo 1994–ųjų. Tiksliau – nuo tais metais sausio šeštąją vykusio iškilmingo Rašytojų sąjungos premijos įteikimo šviesaus atminimo rašytojui Jurgiui Kunčinui už romaną „Tūla„. Tad eidamas į šiemetinį Trijų Karalių premijos teikimą, nė nemaniau, kad kokia nors staigmena ten mane dar gali ištikti.

Ar žinote, kad daugybė išradimų, kuriuos naudojame kasdien, pirmiausia gimė fantastiniuose romanuose?.. Itin taiklūs dar neegzistavusių įrenginių aprašymai, pasirodę prieš 50 ar net 100 metų, stebina ir verčia žavėtis jų autorių išmone. Pristatome „Mashable“ aprašytas pačias įspūdingiausias mokslinės fantastikos rašytojų pranašystes, kurias vėliau mokslininkai pavertė tikrove. 1. iPad: 1968 m. Kažką labai panašaus, pavadinto „naujienų padėklu“ (angl.

Vis labiau veržiantis diržus, neretai ir paprastam žmogui vis sunkiau sukaupti pinigų ilgesnei kelionei. Tokiu atveju, kaip ir Žiuliui Vernui, gali padėti knygos – jei ne jų rašymas, tai bent skaitymas.

Žiulis Vernas, aprašęs keliones po pasaulį, po vandeniu bei tolimus egzotiškus kraštus pats... nekeliavo. Vis labiau veržiantis diržus, neretai ir paprastam žmogui vis sunkiau sukaupti pinigų ilgesnei kelionei. Tokiu atveju, kaip ir Žiuliui Vernui, gali padėti knygos – jei ne jų rašymas, tai bent skaitymas.

Liepos 24 d., šeštadienį 14 val. Kaune Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaroma paroda „Rašytojai ateitininkai (1910–1940)“. Paroda, skirta ateitininkijos šimtmečiui paminėti, bus eksponuojama Rotušės a. 13, Kaune iki spalio mėn. 2 d. Šimtąjį gimtadienį švenčianti Ateitininkų organizacija subrandino daug žymių literatų.

Kad, kaip vienas kritikas kartą sakė, mūsų klasikinė literatūra – daugiausiai „cypčiojančios davatkos“, aišku bene kiekvienam literatūros studentui. Kad moderniesiems mūsų autoriams trūksta novatoriškumo ir neprovincialaus mentaliteto, menko tiražo literatūrinė spauda taip pat neretai skundžiasi.

Viešą kreipimąsi į Vyriausybės ir Kultūros ministerijos vadovus išplatinęs Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas reiškia susirūpinimą dėl lietuvių literatūros ir lietuviškos kultūrinės spaudos tolesnio leidimo menkstančių galimybių.