rankų plovimas

2014 m. Lidso universiteto mokslininkų komanda viešai paskelbė, kad galingo oro srauto džiovintuvai viešuosiuose tualetuose yra visiškai nehigieniška priemonė. Jie nustatė, kad šie populiarėjantys prietaisai nupučia nuo prastai nuplautų rankų (dauguma žmonių netinkamai plauna rankas) bakterijas į orą ir ant netoliese esančių paviršių, todėl didėja tikimybė, kad išeisite iš tualeto su kitų žmonių mikrobais. Laboratorinių eksperimentų metu buvo atkurtos viešos prausyklos.

Pasinaudojus tualetu nusiplauti rankas – pats natūraliausias dalykas pasaulyje. Bet daugelis nežino, kad dar nemažai įvairių dalykų yra daug nešvaresni už klozeto dangtį. Turbūt mieliau apie tai net negalvotumėte ir gyventumėte pagal principą, kad truputis nešvaros didina atsparumą mikrobams? Jie taip, tuomet galvokite iš naujo, nes rankų plovimas tikrai padeda užkirsti kelią peršalimams, gripui ir įvairiems kitiems virusams, rašoma tips–and–tricks.co.

Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, bene kiekvienas žmogus ėmė daug kruopščiau rūpintis savo rankų higiena, o nepakeičiamas pagalbininkas daugeliui tapo dezinfekcinis rankų skystis. Tačiau pasak gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės, rankų dezinfekcija gali tapti ne tik apsauga nuo virusų, bet ir išbandymu odai, mat ji ima sausėti, raudonuoti, perštėti, o kai kuriais atvejais atsiranda ir nemalonios žaizdelės.

Tinkama rankų higiena būtina siekiant apsisaugoti nuo infekcijų. Deja, dezinfektantai pažeidžia odos barjerą, todėl pasireiškia rankų sausumas, paūmėja odos ligos.

Spalio 15 d. minima Pasaulinė rankų plovimo diena, todėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad rankų higiena yra paprastas, veiksmingas ir prieinamas būdas užkirsti kelią infekcinėms ligoms ir išgelbėti gyvybes. Pasak ULAC medikų, per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. infekcinių ligų. Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti ne tik žarnyno infekcijomis, tačiau ir kvėpavimo takų ligomis.

Mūsų rankų oda kiekvieną dieną susiduria su daugybe dirgiklių. Niežėjimas, sausumas ir odos sudirginimas yra dažni simptomai, kurie gali pasunkėti, kai žmonės per dažnai naudojasi sanitarinėmis priemonėmis arba per dažnai plauna rankas. „Bright Side“ sudarė patarimų sąrašą, kurie padės išlaikyti jūsų rankas švelnias ir gražias. Kiekvieną kartą nusiplovę rankas patepkite drėkinamąja priemone.

Rankų higiena yra svarbesnė nei gali atrodyti. Tai bene pagrindinė profilaktinė priemonė, padedanti apsisaugoti nuo didelės dalies infekcijų, kurios plinta kontaktiniu būdu, tarp jų – ir įvairiausių virusinių infekcijų. Dažniausi viršutinių kvėpavimo takų susirgimų kaltininkai yra būtent virusai, kurių plitimui itin palankias sąlygas sudaro nepakankama rankų higiena.

Spalio 15 d. Jungtinių tautų Vaikų fondas paskelbęs Pasauline rankų plovimo diena. Rankų plovimas užkerta kelią ligoms plisti. Specialistai vieningai teigia, kad ypač svarbu plauti rankas ligų epidemijų metu: rudenį ir žiemą, kai plinta gripas; vasarą, kai padaugėja žarnyno infekcijų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kiekvienais metais Lietuvoje gegužės 5 dieną minima pasauline rankų higienos diena. Šią dieną paskelbė ir inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes“ Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Rankų higienos iniciatyva yra orientuota į sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų rankų higienos įgūdžių tobulinimą.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis kas dvidešimtas žmogus, besigydantis ligoninėje, suserga hospitaline infekcija. Specialistai įsitikinę, kad situacija pagerėtų, jeigu imtume tinkamai plauti rankas. Kodėl reikia plauti rankas? Ant žmogaus odos gyvena bakterijų, virusų, grybelių.

Gegužės pradžioje minėta Pasaulinė rankų higienos diena apie būtinybę plauti rankas priminė ir virėjams, ir medikams. „Visi viduriavimai – nuo neplautų rankų“, – tikina Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų korpuso vadovas Eugenijus Preidis. Gydytojas priduria, kad nebūtinai rankų neplovė tas, kuris susirgo žarnyno infekcija.

Ar žinojote, kad šuns burnoje yra kur kas mažiau bakterijų nei žmogaus arba kad virtuvėje ant stalo gali tūnoti 400 kartų daugiau bakterijų nei ant unitazo dangčio? Greičiausiai ne, tačiau kitos mokslininkų išvados apie bakterijas, jų labiausiai pamėgtas vietas ir apsisaugojimo būdus gali nustebinti dar labiau, nes dauguma mūsų įsitikinimų – tėra mitai. 1 MITAS. Maisto likučius būtina išmesti.