rajonai

Kinijos sostinės Pekino pareigūnai pirmadienį pradėjo milijonų gyventojų testavimą ir uždarė virtinę gyvenamųjų bei verslo rajonų, kilus naujam koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkiui. Nors nuo protrūkio pradžios penktadienį mieste, kuriame gyvena daugiau nei 21 milijonas žmonių, iki šiol buvo nustatyta tik 70 užsikrėtimo atvejų, valdžios institucijos ėmėsi ekstremalių priemonių, kad užkirstų kelią tolesniam viruso plitimui.

3 suoliukai – 20,5 tūkstančių eurų. Už tiek juos nupirko Vilniaus miesto savivaldybė. Prieš kelias dienas suoliukus – meno kūrinius – išvydo ir Šeškinės gyventojai, tačiau žmonės teigia net nesupratę, kad tai suoleliai ir sako, kad valdininkai puotauja maro metu ir švaisto pinigus. Vilniaus miesto savivaldybė atkerta, kad tai nėra tik suoliukai, o meno kūrinys, tad ir kaina yra atitinkama. Žmonės piktinasi tokiais suoliukais: „Vilniaus miesto mero kvailumas. Kad nepažintų.

Sovietiniais metais statytų Vilniaus rajonų laukia dideli pokyčiai - Vilniaus miesto savivaldybė šiandien pristatė gyvenamųjų rajonų gyvybingumo programą MIESTAS+. Šios programos, kuri turėtų trukti bent dešimtmetį, tikslas – atnaujinti senųjų miesto rajonų butus, namus, kiemus, gatves ir sukurti atskirų rajonų traukos centrus bei identitetą.

Nors Statistikos departamentas skelbia, kad bendras gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo maždaug tūkstančiu, ramybės specialistams neduoda kiti rodikliai – sparčiai krinta mažųjų rajonų gyventojų skaičiai. Jei taip ir toliau, netrukus tuose rajonuose taps ne tik nepatrauklu, bet dar ir per brangu gyventi. Statistikos departamento duomenimis, bendras Lietuvos gyventojų skaičius pernai padidėjo daugiau nei tūkstančiu. Suskaičiuota, kad šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln.

Nuo sostinės Šeimyniškių iki Tuskulėnų gatvės nutiestas naujas 1 km ilgio šaligatvis ir dviračių takas sujungė du sostinės rajonus, kurie sparčiai atsinaujina – Žirmūnus ir Šnipiškes. Naujasis takas turi įrengtą silpnaregių vedimo ir įspėjimo sistemą, naujai apšviestas, paženklintas, o netrukus bus gausiai apsodintas naujais želdiniais. Šio projekto įgyvendinimui savivaldybė skyrė 71 tūkst. eurų, dar 882 tūkst. eurų – ES lėšos.

Naktį, apie 02.24 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Ukmergės raj., Siesikų sen., Tulpiakiemio k., Liepų g. atvira liepsna dega gyvenamo namo stogas. Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai). Panašus atvejis įvyko dar pirmadienio vėlų vakarą. Apie 23.15 val.

Ketvirtadienio rytą daugelyje Lietuvos rajonų jau lyja lietus, griaudi perkūnija. Šalyje didėja audros tikimybė, o sinoptikai praneša, kad dieną, ypač pietiniuose ir vakariniuose rajonuose, reikėtų tikėtis smarkių liūčių. Įvairiose „Facebook" paskyrose dalinamasi iliustracijomis, kuriose matoma, kad stipraus lietaus debesys per vakarinius, šiaurės vakarinius ir pietinius rajonus keliauja link visos Lietuvos.  ESTOFEX prognozėje Lietuvai numatomas 1 audrų pavojaus lygis.

Blogiausiai įvertintų savivaldybių merai skeptiškai vertina savivaldybių gerovės indeksą, bet pripažįsta, kad jų vadovaujamuose rajonuose bėdų esama. Savivaldos atstovai teigia, kad nuo jų valios ne viskas priklauso ir rodo pirštais į centrinę valdžią. Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad šalies savivaldybėms pačioms be centrinės valdžios įsikišimo leidžiama perskirstyti tik apie 17 proc. lėšų. Tuo metu, ES vidurkis, mero duomenimis, siekia 38 procentus.

Tiems, kurie galvojo, kad praėjusią savaitę žiema pasiekė aukščiausią šalčio tašką, teks nusivilti, mat speigas grįš su trenksmu ir artimiausiomis dienomis. Meteorologų duomenimis, vasario 27-os naktį Vakarų Lietuvoje pasnigs. Pajūryje kils trumpos pūgos. Rytų vėjas sustiprės iki 6–11 m/s, jo gūsiai pajūryje sieks 15–17 m/s.Vietomis pustys. Vėjas rytų, 8–13 m/s. Nakties ir ypač ryto valandomis žemiausiai temperatūra kris rytinėje šalies dalyje, kur termometrai fiksuos –26–23 laipsnius šalčio.

Sodybų tuštėjimo metas Lietuvoje nesustoja. Daugybė savivaldybių per penkerius metus neteko po dešimtadalį gyventojų. Ir tai niekaip nesibaigia. Vienose merai dar mėgina aiškinti, ką daro, kad gyventojai nebėgtų, antri gi sako, kad nieko nepadarysi – emigraciją reikia iškentėti. Reportaže matomi tušti namai ir išdužę trobų langai mūsų kaimuose nieko nebestebina. Nepaisant politikų garsių lozungų sustabdyti emigraciją, tuštėjimas Lietuvos regionuose tęsiasi nemažėjančiu greičiu.

 Užupyje sovietmečiu ant namo sienos pagrindinėje aikštėje raudonomis raidėmis ant sienos buvo išrašyta „Mirties gatvė“. Ir tai iš dalies buvo tiesa, mat nakčia pro čia eidami miestiečiai mažų mažiausiai rizikavo sveikata. Šiandien rajonas laikomas prestižiniu, o nekilnojamojo turto kaina viena aukščiausių mieste. Stotis - „ant bangos“ Pasak ekspertų, panaši situacija gali ištikti ir kitus, iki šiol pralenkiamus rajonus.

 Kasmet paskutinį balandžio šeštadienį visame pasaulyje minint Veterinarijos dieną, prisimenama, kokia svarbi ši profesija. Apie tai, kokius iššūkius šiandien reikia įveikti veterinarijos gydytojams, pokalbis su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorium dr. Jonu Miliumi. – Nemaža dalis žmonių mano, kad veterinarijos gydytojas tik skiepija ir gydo šuniukas ar kačiukus.

Ar kada susimąstėte, kurioje Lietuvos vietoje vyksta daugiausia nusikaltimų? Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, daugiausia nusikalstamų veikų 100 tūkstančių gyventojų padaroma Palangoje, o mažiausiai – Alytuje (2014 metų sausio–lapkričio mėnesių duomenys). 16. Alytaus m. sav. – 100 tūkstančių gyventojų tenka 2 523,5 nusikalstamos veikos     15. Raseinių r. sav. – 100 tūkstančių gyventojų tenka 2 815,1 nusikalstamos veikos     14. Marijampolės sav.

„Viena iš problemų – vandens tiekėjų stambinimas. Šiai dienai Lietuvoje jų yra virš trijų šimtų. Manome, kad savivaldybėje turėtų būti vienas tiekėjas“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo socialdemokratas Gintautas Mikolaitis. „Deja, dar įstatyme paliekame spragą, kad būtų regioninis tiekėjas. Kai kurių stambių miestų savivaldybių gyventojai mokės už kaimyninių regionų gyventojų vandenį.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnybą, LRT.lt Atsigaunant šalies ekonomikai į plėtrą vis drąsiau investuojantys mažesnių rajonų verslininkai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Įmonių savininkai neslepia – kartais specialistus tenka vilioti ir iš kitų rajonų. Įmonė Plungės rajone, gaminanti medinius namus, įsikūrė prieš 11 metų. Namai gaminami daugiausiai Skandinavijos rinkai. Pernai į naujus įrenginius įmonė investavo apie 2 mln.

Pirmadienio vakarą ir naktį vakariniuose šalies rajonuose kils itin stiprus vėjas, perspėja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba (PAGT). Sinoptikų duomenimis, pirmadienį vakare, pradedant vakariniais šalies rajonais, pietvakarių vėjas gali sustiprėti nuo 15 iki 20 metrų per sekundę, naktį daugelyje šalies rajonų gali siekti 16-20, o vakariniuose rajonuose kai kur sustiprėti iki 26 metrų per sekundę.

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai pareiškė, kad centrinė valdžia į skolų liūną įklimpusiai savivaldai neatleidžia sunkmečiu užveržto diržo. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas perspėjo, kad savivaldybių įsiskolinimai kelia grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui. Savivaldybes skolintis verčia per pastaruosius penkerius metus sumažėjusios savarankiškos pajamos ir įgyvendinami europinės paramos lėšomis remiami projektai.

Šiaulių rajonas nuo kitų savivaldybių atsilieka menkomis investicijomis ir maža ūkio plėtra. Verslininkų nuomone, rajonas yra nepatrauklus investicijoms, nes neturi išplėtotos infrastruktūros, nėra investuotojams parengtų žemės sklypų. Be to, rajonas žiedu supa miestą, todėl verslas išsikelia į Šiaulius.

 Naktį protarpiais lynojo su šlapdriba didžiojoje šalies dalyje. Vakarinėje šalies dalyje snigo. Ankstų penktadienio rytą snyguriavo vakarinėje šalies dalyje, šlapdriba Šiaulių, Alytaus apskrityse ir Ignalinos rajone, lynojo Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, Vidurio Lietuvoje - be kritulių. Magistralinių kelių dangos daugiausia šlapios. Krašto kelių dangos provėžotos, padengtos privažinėtu arba šlapiu sniegu.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose namų valdos sklypų kainos daugiau nei dvigubai didesnės negu rajonuose. Tuo tarpu didžiausią paklausą minėtuose miestuose turi sklypai,  kurių plotas svyruoja nuo 6 iki 10 arų, o rajonuose – nuo 15 iki 20 arų. Tokias parduodamų sklypų tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, birželio mėnesį išanalizavęs daugiau nei 12 tūkst. skelbimų.

Kitą savaitę, gruodžio 7–10 d., iš karto po to, kai Vilnius įžiebė pagrindinę miesto eglę Katedros aikštėje – kalėdinės eglutės papuoš ir miegamuosius kvartalus. Daugiabučius namus administruojančios įmonės, prisidedančios prie iniciatyvos „Mūsų kiemas“, vilniečiams padovanos net 10 Kalėdų eglučių ir surengs jų įžiebimo šventes.

Florida, dar žinoma kaip „Saulės valstija“, yra vienas pagrindinių turistų traukos centrų JAV. Floridoje galima daug ką aplankyti: krokodilų fermą, jūrų pasaulį, Disnėjaus pasaulį, Everglaido nacionalinį parką ir kt. Taigi, norėtume trumpai Jus supažindinti su svarbiausiomis lankytinomis vietomis ir įdomiausia veikla šioje valstijoje. 10. Amelijos sala Florida Keys yra 120 mylių ilgio tropinių salų grandinė, juosianti Floridos pusiasalį.

Radviliškio rajone per pastaruosius metus daugiau nei dešimtyje gyvenviečių įrengti geležies šalinimo įrenginiai, dar keliose jie turėtų atsirasti šiemet. Tad netrukus didžioji dalis rajono gyventojų turės švarų geriamąjį vandenį, praneša LTV naujienų tarnyba. Keli šimtai Šiaulėnų ir Sidabravo gyventojų švaresniu vandeniu džiaugiasi jau beveik pusmetį. Šiose gyvenvietėse įrengus geležies pašalinimo įrenginius, iki tol rudą ir prastą kvapą turėjusį geriamą vandenį, pakeitė švarus.

Lietuvoje tūkstančiai žmonių gimsta, gyvena ir miršta geležinkelio stotyse, tačiau jų benamiais niekaip nepavadinsi. Nes žmonės iš tikrųjų turi namus. Tačiau dokumentuose, kuriuose reikalaujama nurodyti gyvenamąją vietą, jie priversti rašyti gyvenantys ne kaime, miestelyje, gyvenvietėje, o, pavyzdžiui, Skapiškio geležinkelio stotyje. Pagal įstatymą tokius pavadinimus reikėtų keisti, bet savivaldybės jo vykdyti neskuba.

Kaip liudija sociologų tyrimas, apie 36 procentuose kaimo vietos bendruomenių aktyviai dirba vos keletas žmonių. Bendruomenių aktyvistai pabrėžia, kad žmonės pasyviai įsitraukia į bendruomenės darbus, nes jiems kur kas labiau rūpi sava, o ne bendruomenės gerovė. Be to, jie netiki, kad organizacijos veikla gali ką nors pakeisti arba yra tiesiog nusivylę gyvenimu. O iš tikrųjų individo veikla bendruomenės labui grįžtamuoju ryšiu teigiamai veikia individo gyvenseną.