raimundas kuodis

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti valstybinio komercinio banko steigimo idėją. Seime skinasi kelią visa šūsnis naujų prieštaringai vertinamų mokesčių. Ar to reikia Lietuvai, kalbėjome su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju ekonomistu Raimondu Kuodžiu.  Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai galbūt reikėtų valstybinio komercinio banko.

  Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis Kauno technologijos universitete (KTU) buvo įdarbintas netinkamai, teigia akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius. Kovo pradžioje paskelbtoje išvadoje kontrolierius Vigilijus Sadauskas teigia, kad ekonomistas R.Kuodis nedėstė studentams reguliarių paskaitų, nors gavo reguliarų atlyginimą. Pagal 2012 ir 2014 metais sudarytas darbo sutartis, R.Kuodis 0,25 etato buvo įdarbintas docento pareigoms.

Andrius Žukauskas Radijas „Laisvoji banga“   ES Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, dar 2002 metais Lietuvoje buvo surinkta 29 proc. mokesčių nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). 2011 metais šis rodiklis buvo 27,4 proc. O štai 2012-aisiais mokestinės įplaukos smuktelėjo iki 27,2 proc. nuo BVP. Palyginimui – Latvija tais pačiais metais mokesčių surinko 27,9 proc. nuo BVP, Estija – 32,5. Visos ES vidurkis siekia 39,4 proc.

Šiuo metu sprendžiasi naujųjų Lietuvos politinių jėgų ateitis. Laisvoje žiniasklaidoje pasipylė straipsnių, kurių autoriai šaukia vienu balsu: VIENYKIMĖS. Ta mintis sklando ir privačiuose pokalbiuose. Tačiau pasakyti daug lengviau nei padaryti. Pradėkime nuo norų. Juolab  kalbos gali ne visada juos atitikti.

Dvidešimt nepriklausomybės metų – gana ilgas laiko tarpas, kad būtų galima apžvelgti, kiek toli per tuos metus mes nuėjome ir kurlink ėjome. Taip, daug kas jaučiasi apvilti, nesulaukę to puikaus gyvenimo, kokio tikėjosi žengdami į nepriklausomybę. Mūsų valstybės raida per tuos du dešimtmečius buvo gana prieštaringa.

Lietuvoje kol kas badu nemirštama, tačiau tarp gyventojų egzistuoja kraštutinė nelaimingumo išraiška – bauginančiai spartūs savižudybių ir emigracijos tempai, o viso to priežastis yra būtent moralinio klimato stoka, kuri dėl politikų neapdairumo laipsniškai naikiną tautą iš pat šaknų, teigia Lietuvos banko ekonomistas Raimundas Kuodis. „Manau, kad ne pinigų trūkumas čia yra svarbiausias, nes badu mes čia nemirštame. Tai ko trūksta, yra teisingumas ir atitinkamas moralinis klimatas.

Būsimosioms pensijoms visus mokesčius Lietuvoje moka tik "apkiautėliai", kurie nesugeba išsireikalauti lengvatų, tuo tarpu visi kiti ypatingieji - "kamuolio bumbsėtojai", patentininkai, autoriai, ūkininkai, žurnalistai, advokatai - gali mėgautis išskirtinėmis sąlygomis, penktadienį savo nuomonę apie dabartinę mokesčių surinkimo sistemą penktadienį Seime per Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdį dėstė ekonomistas Raimundas Kuodis.

Kai kurių finansų specialistų teigimu, krizės dulkių debesis išsisklaidė ir jau galima pradėti vertinti pasekmes bei ieškoti gerėjimo ženklų. Nors realiai pagerėjimo, kurį pajustų gyventojai, teks palaukti iki kitų metų. SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, vidutinės trijų asmenų šeimos pajamos iš darbo užmokesčio sumažėjo 19 proc. - apie 400 litų.

Dabartinė „Sodros“ sistema gimė prieš 20 metų ir yra sunkiai pritaikoma šiandieniniams darbo santykiams, teigia Lietuvos banko analitikas Raimundas Kuodis. „Tada neįsivaizdavome, kaip bus su stažu ir pajamų diferenciacija, - aiškina analitikas. - Šiais laikais, kai sistema yra paremta stažu, vieni moka, kiti nemoka, vieni išvažiuoja į Airiją, man atrodo, yra per grubi. Jei viskas, ką tu sumoki, būtų registruojama, būtų paprasčiau.

Praėjusios savaitės įvykiai parodė, kad Lietuvoje yra labai aktuali santykių problema tarp valdžios ir visuomenės. Ekonomikos sunkmečiu vienu iš svarbiausių pilietinės santarvės elementų tampa suvokimas, kad valdžia yra pasirengusi dalytis su žmonėmis šio laikotarpio našta. Ar valdžiai Lietuvoje nesvetimas solidarumo jausmas su visuomene? Kokių ekonominių žingsnių valdžiai reikia imtis, kad ekonomikos sunkmečio bėdos neužgriūtų tik ant visuomenės pečių.

Finansų ekspertas Raimondas Kuodis paneigė Seimo pirmininko Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vadovo Arūno Valinsko viešus teiginius apie neva jo įsigytą sklypą Nidoje. „Pareiškiu, kad Neringoje nesu turėjęs ir neturiu jokių sklypų, o su Aurelija Stancikiene - jokių dalykinių reikalų. Turiu tik teoriją, kodėl mano pavardė atsidūrė žemgrobių sąrašuose“, - rašoma antradienį išplatintame R.Kuodžio kreipimesi į Seimo vadovą.

Į Arūno Valinsko kandidatūros žlugimo ir prisikėlimo naktį, apskritai į jo personą šiuo metu sutelkta nepagrįstai daug dėmesio. Kad ir kaip ten būtų, kol kas šis politinio biznio projektas valdžioje pasireiškia per koaliciją, kurioje dominuoja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Didžiausia atsakomybė teks būtent Andriaus Kubiliaus komandai. Kiti - mažesnieji - partneriai kol kas kelia daugiau problemų nei A.Valinskas. Bet visų pakraipų liberalus šįkart palikime nuošalyje.

Seimo pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas mano, jog skirti į aplinkos ministro postą jo partijos siūlomą kandidatą, Neringos vicemerą Arūną Burkšą trukdo koalicijos partneriai. Pirmadienį spaudos konferencijoje A.Valinskas tvirtino manąs, jog šiuo atveju neįtinka ne paties A.Burkšo kandidatūra, o tai, jog kandidatą į šį postą siūlo TPP.

Seimo pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas mano, jog skirti į aplinkos ministro postą siūlomą kandidatą, Neringos vicemerą Arūną Burkšą trukdo koalicijos partneriai. Pirmadienį spaudos konferencijoje A.Valinskas tvirtino manąs, jog šiuo atveju neįtinka ne paties A.Burkšo kandidatūra, o tai, jog kandidatą į šį postą siūlo TPP.

Stringant jo parinktam kandidatui į aplinkos ministrus Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas perėjo į kontrpuolimą. Kaip pranešė „Lietuvos rytas“, A.Valinskas įtaria, kad nepasitenkinimo dėl galimo aplinkos ministro, Neringos vicemero Arūno Burkšo bangą sukėlė Seimo konservatorė Aurelija Stancikienė. Prieš tai ji vadovavo Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. „Aiškėja, kad pati A.Stancikienė dėl savo veiklos turi rimtų problemų.

Valdančiąją koaliciją formuojančios keturios partijos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis ir Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) - vakar visą dieną sprendė „proporcijų ir atsakomybės“ reikalus. Paprasčiau - derėjosi, kurie partneriai kokius postus užims. Nesklandumų kilo dėl Seimo pirmininko posto - jo pageidavo tiek Arūno Valinsko vadovaujama partija, tiek Eligijaus Masiulio vedamas Liberalų sąjūdis.

TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pristatė komandą, kuri po Seimo rinkimų būtų pasiruošusi vadovauti TS-LKD parengto plano Lietuvai įgyvendinimui Seime ir Vyriausybėje. „Esame pasirengę toms permainoms, kurios būtinos Lietuvai. Turime išsamų planą tokioms permainoms įgyvendinti. Mūsų plano principai - išmintis, politinė valia, drąsa ir visuomenės sutarimas vardan tų permainų, kurios tikrai yra būtinos. Turime komandą, kuri pasirengusi imtis atsakomybės už šio plano įgyvendinimą.

Antradienį Seime Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristatė sąrašą žmonių, kurie po Seimo rinkimų esą galėtų būti atsakingi už konkrečias šalies gyvenimo sritis ir įgyvendintų partijos programoje keliamus uždavinius. Žurnalistams išdalintame komandos sąraše prie kiekvienos iš sričių figūravo po kelias pavardes, tačiau partijos lyderis Andrius Kubilius prašė nespėlioti, ką partija siūlytų į ministrus, vien pagal tai, kuri pavardė įrašyta pirmoji.

Dabartinė infliacija Lietuvoje dėl objektyvių priežasčių yra didesnė nei euro zonoje, tačiau ji galėjo būti trečdaliu mažesnė, teigia Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis.

Vilniuje penktadienį vykstančioje konferencijoje, kurią organizavo dešinioji koalicija „Vardan Lietuvos“, kalbėdamas finansų analitikas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuva nebankrutuos, tačiau sudėtingų sprendimų tikrai reikėsią. Efektyvius sprendimus naują valdžią, pasak G. Nausėdos, priversiąs atrasti pats gyvenimas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Finansų ministras Rimantas Šadžius interviu nacionalinei televizijai pareiškė, kad audringo Lietuvos ekonomikos augimo laikai baigėsi. Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas ragina politikus laikytis finansinės drausmės, nepriimti populistinių sprendimų, nes antraip infliacijos vėzdas kirs skausmingai ir mums visiems.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi Atominės elektrinės įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, daugiausia pavojų įžvelgė steigiant ir valdant naujos Ignalinos atominės elektrinės projektą įgyvendinančią bendrovę.

Ministro pirmininko Algirdo Brazausko potvarkiu sudaryta ekonomikos ekspertų grupė iki metų pabaigos turi parengti rekomendacijas, kaip užtikrinti sparčią šalies ūkio plėtrą, konkurencingumą bei palankią investicijų aplinką šaliai integruojantis į Europos Sąjungą. Darbo grupei paskirtas vadovauti finansų viceministras Vitas Vasiliauskas, pavaduotoju - Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis.