raimondas reginis

Brangstant paskoloms, lietuviai įperka vis mažesnį būstą. Būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose nukrito į dešimtmečio žemumas. O nekilnojamojo turto rinką apima vis didesnis sąstingis. Tačiau ekspertai turi ir geresnių žinių – mažėjant paklausai ir pingant statybinėms medžiagoms, prognozuoja kitąmet būsto kainų kritimą, galimai net dešimtadaliu.

Jei svajojate įsigyti nuosavą būstą, į kiaulę taupyklę reikės įdėti dar daugiau savo atlyginimų nei prieš kelerius metus. Naujausi Lietuvos banko duomenys skelbia, kad vis mažiau gyventojų gali įpirkti butą ar namą. Apsišarvuoti kantrybe reikės ir tiems, kurie nekilnojamąjį turtą nori parduoti – mažėja paklausa, tad savo pirkėjo gali tekti laukti ne kelis mėnesius, bet netgi metus.

Mažėjantis vidutinis butų plotas ir didėjančios gyventojų finansinės galimybės skatina būsto pirkėjus vis dažniau žvalgytis pirkti namą. Tuo metu plėtotojai dėl didelės konkurencijos rinkoje pradeda investuoti į būsto nuomos projektus. Didžiausias smūgis rinkai būtų, jei suprastėtų skolinimo būstui sąlygos, sako rinkos ekspertai, kalbėdami apie svarbiausias būsto rinkos tendencijas 2020 metais.

Galimos butų kainų korekcijos laukiantiems žmonėms nekilnojamojo turto ekspertai gerų žinių neturi. Nors butų pardavimams Lietuvoje šturmuojant seniai matytas aukštumas, vis dažniau prisimenami ikikriziniai metai ir po jų sekęs kainų kritimas, tikėtina, kad šį kartą tokio scenarijaus bus išvengta. Esą būsto kainas į viršų gena ne tik neblėstanti paklausa, bet ir tam tikri valstybės žingsniai. Registrų centro duomenimis, Vilniuje šių metų vasarį buvo sudaryta net 45 proc.

2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 metų pirmojo pusmečio būsto rinkos apžvalgoje. „Šalies sostinėje šių metų vasarį užfiksuotas itin žemas butų sektoriaus aktyvumas bei pirmą kartą po ilgesnio laiko buvo užfiksuotas simbolinis pardavimo kainų sumažėjimas.

Gegužę nekilnojamojo turto analitikai užfiksavo didžiausią mėnesinį butų kainų augimą šiais metais. „Ober-Haus“ duomenimis, dendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,2 proc. (2018 metų balandį metinis augimas sudarė 2,9 proc.). 2018 metų gegužės mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,4 proc.

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. Stebėtina tai, kad norinčių gyventi individualiame name daugėja, bet kainos lyg ant mielių neauga.

Sostinė ir toliau stebina nekilnojamojo turto rinkos analitikus. Tačiau šį kartą ne kainų augimu, o stabilumu. Tuo tarpu kituose miestuose kainos auga.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,9 proc.

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi visa tai atsilieps rinkai. Finansų ministras Vilius Šapoka paaiškina, kokius pokyčius įneš šis mokestis. Šiuo metu visas turimas fizinio asmens nekilnojamasis turtas yra sumuojamas ir, jei neviršija 220 tūkst.

Praeitą mėnesį butai pigo Klaipėdoje, o tuo tarpu Vilniuje kainos vėl padidėjo. Tiesa, kainų didėjimas, palyginus su prieš metus buvusiu, silpsta.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso, fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,8 proc.

Pirmieji 2018 metų mėnesiai rodo naujas tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje – kainos tam tikro būsto jau mažėja, derybinės pirkėjų galios auga. Patys vystytojai pastebi, kad parduoti sekasi tik populiarius projektus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad situacija Vilniuje skiriasi nuo Kauno ir Klaipėdos. Nekilnojamojo turto rinkos analitikų nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad naujos tendencijos rodo, jog atsiranda spaudimas mažinti kainas, kiti, kad tai tik pardavėjų lūkesčių pasikeitimas.

2017 metų trečiasis ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje didesnių staigmenų nepateikė – būsto rinkos rodikliai ir vyraujančios nuotaikos iš esmės išlieka 2016–2017 metais pasiektose aukštumose, tačiau keli rodikliai jau signalizuoja apie pirmuosius būsto rinkos stabilumo požymius – šiais metais fiksuojamas mažesnis butų sandorių skaičius, palyginti su 2016 metais, ir jau taip sparčiai nebeaugančios išduodamų naujų paskolų apimtys, skelbiama „Ober-Haus“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto rinkos apžval...

Pastaruoju metu Vilniaus būsto rinka išgyvena antrąjį savo renesansą, kuomet fiksuojami augantys būsto pasiūlos, paklausos ir, žinoma, pardavimo kainų rodikliai. Tačiau vienas iš įdomiausių būsto segmentų, kuris dažnai audrina rinkos dalyvių ir žmonių vaizduotę, yra pats mažiausias ir prabangiausias turto segmentas – brangiausi butai didžiausiame šalies mieste.