raimondas bieliauskas

Jau greitai vasarą ištuštėjusios miestų gatvės vėl prisipildys į darbus skubančių bei prieš tai dar vaikus į darželį ar mokyklą vežančių vairuotojų, į gatves pasipils ir tik prie didmiesčių eismo besipratinantys studentai. Patirties trūkumas, nuolatinė skuba ir trumpėjančios bei lietingos dienos dažnai susijusios su padidėjusiu avaringumu.

Nors greičio viršijimas, rodo policijos duomenys, yra pagrindinė skaudžiausių eismo įvykių priežastis, vairuotojai lietuviai neišsižada šio įpročio, rašoma pranešime spaudai. Draudimo bendrovės „Ergo“ iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad greitį reguliariai arba kartais viršija net 76 proc. Lietuvos vairuotojų, o kas antras (52 proc.) yra už tai baustas.

Vasara – vienas avaringiausių sezonų, rodo Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys. Praėjusių metų birželio – rugpjūčio mėnesiais užfiksuoti net 906 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmonės, lyginant su 756 tokiais įvykiais rudenį, 680 – pavasarį ir 516 eismo įvykių 2023/2024 metų žiemos sezono metu, rašoma draudimo bendrovės pranešime spaudai. Raudoną pavojaus signalą siunčia ir tai, kad vasarą – ypač ilgaisiais savaitgaliais ir įvairių švenčių metu – išauga neblaivių vairuotojų skaičius.

Praėjusį savaitgalį Lietuvą siaubusios liūtys ir kruša vėl pridarė nuostolių gyventojų automobiliams. Jie kentėjo nuo vėjo, krušos ir lietaus, o kartais – ir dėl neatsargaus pačių vairuotojų elgesio. Draudikai primena, ką reikėtų daryti patyrus nuostolių, ir pataria, kaip elgtis norint jų išvengti ateityje, rašoma bendrovės išplatintame pranešime spaudai.

Įsibėgėjant pavasariui, keliuose auga susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius. Tą lemia balandžio mėnesį prasidedanti gyvūnų migracija, kurios metu žvėrys dažniau pasirodo keliuose, bei ne visuomet atsargus vairuotojų elgesys. Apie tai, kaip elgtis susidūrus su gyvūnu ir kokiais kontaktais kreiptis nepavykus išvengti nelaimės, pasakoja ekspertai.

Atšilę orai ne tik pripildė parkus ir skverus saule pasidžiaugti skubančiais gyventojais, bet ir įnešė pokyčių į eismo srautus. Gatvėse pastebimai padaugėjo dviratininkų, paspirtukininkų, o taip pat sezoną pradėti nekantraujančių motociklininkų. Draudikų teigimu, didesnė transporto priemonių įvairovė keliuose iš visų eismo dalyvių reikalauja dar daugiau atidumo.

Keliuose ir gatvėse neretai galima išvysti vieni kitiems ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais pamirksinčių, avarinį signalą neįprastose situacijose naudojančių vairuotojų. Tai tarsi neoficiali vairuotojų kalba, kuria siekiama perspėti apie pavojingą situaciją kelyje, užleisti kelią ar už tai padėkoti. Visgi, draudikų teigimu, svarbu šią kalbą naudoti tinkamai, nes kitaip gali kilti grėsmė eismo saugumui.

Gamtos stichijos vis dažniau grasina gyventojų transporto priemonėms: su stichinėmis nelaimėmis susijusių kasko išmokų suma praėjusiais metais taip pat augo kone dvigubai, rodo draudimo bendrovės ERGO duomenys. Draudikai skaičiuoja, kad 2023-iaisiais Lietuvoje užfiksavo beveik 500 su stichinėmis nelaimėmis susijusių transporto priemonių kasko draudimo žalų, ir savo klientams išmokėjo daugiau nei 640 tūkst. eurų.

Vairuotojams patekus į eismo įvykį, neretai tenka pasukti galvą – o ką gi daryti toliau? Draudimo bendrovių atstovai paaiškina, kuriais atvejais būtina iškviesti policiją ir ar po avarijos automobilius galima patraukti į šalį. Be to, primena, kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją galima ne tik braižant eismo įvykio schemą ant popieriaus lapo. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Irmantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – red. past.

Keliuose ir gatvėse neretai galima išvysti vieni kitiems ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais pamirksinčių, avarinį signalą neįprastose situacijose naudojančių vairuotojų. Tai tarsi neoficiali vairuotojų kalba, kuria siekiama perspėti apie pavojingą situaciją kelyje, užleisti kelią ar už tai padėkoti. Visgi, draudikų teigimu, svarbu šią kalbą naudoti tinkamai, nes kitaip gali kilti grėsmė eismo saugumui.

Kiekvienai žiemai baigiantis ima sekti vairuotojų kantrybė. Nutirpus sniegui keliuose atsiveria per žiemą susiformavusios duobės, tad vairuotojai bent kurį laiką yra priversti važiuoti kur kas atsargiau. Draudimo bendrovės pastebi, kad šie metai yra ypatingi. Kai kur sulaukta net dvigubai daugiau skundų nei ankstesniais metais, o nuostoliams atlyginti skirtos sumos yra daugiau nei tris kartus didesnės. Įlėkti į duobę menkas malonumas.

Automobilių vagys Lietuvoje tampa vis išrankesni. Draudikų ir policijos duomenimis, transporto priemonių vagysčių šalyje mažėja, mat ilgapirščiai vis labiau taikosi į naujesnių automobilių brangesnes detales. Kokios mašinų dalys vagiamos dažniausiai ir kokiu klaidingu stereotipu vadovaujasi automobilių savininkai? Vairai, multimedijos, valdymo pultai – pagrindiniai ilgapirščių taikiniai. Policijos duomenimis, pačių automobilių vagysčių šiemet mažiau nei pernai.

Pietų bei Vakarų Europos kryptimis iš Lietuvos vykstantys vairuotojai neišvengiamai kerta Lenkiją. Būtent čia intensyvūs, apkrauti keliai, vilkikų vairuotojų pamėgtos trasos nors ir neleidžia atsipalaiduoti mūsų šalies vairuotojams, tačiau pernai lengvieji automobiliai iš Lietuvos būtent Lenkijoje pateko į daugiausiai eismo įvykių.

Remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), jau nuo sekmadienio eismo dalyviai automagistralėse bei greitkeliuose turės galimybę važiuoti greičiau, taip pat savo transporto priemonių apavą galės pakeisti į vasarinį. Tačiau pastarųjų kelerių metų tendencijos rodo, kad žiemos išdaigos Lietuvą kartais užklumpa netgi balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje ir būna palydėtos tragiškais eismo įvykiais šalies keliuose.

Nemaža dalis vairuotojų jau seniai pamiršo, kokia buvo jų pirmoji patirtis sėdant prie mokomojo automobilio vairo. Todėl šiandien sutikę mokomuosius automobilius gatvėje vairuotojai neretai elgiasi netinkamai, stokoja supratingumo ir patys daro kritinių klaidų, lemiančių eismo įvykius.

Draudikai skaičiuoja ketvirtadienį Lietuvoje praūžusios audros padarytą žalą. Skaičiuojama, kad vidutinė padaryta žala siekia apie 500-600 eurų, o bendra žalos suma viršys 200 tūkst. eurų. Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad liūtis ir audra įmonės klientams padarė nemažiau kaip 200 tūkst. eurų žalos, vidutinis nuostolis - per 600 eurų.