raimondas baranauskas

Vietoj žlugusio banko „Snoras“ akcininko ir vadovo, šiuo metu Rusijoje besislapstančio Raimondo Baranausko buvusio namo Algirdo gatvėje Vilniuje iškils biurų ir butų kompleksas. Projektą vystys verslininko Kęstučio Faktorovičiaus valdomos investicijų bendrovės „Kenova Asset Management“ fondas. Tai bus pirmasis jos plėtojamas projektas. Bendrovės teigimu, statybas numatoma pradėti 2019-ųjų antrąjį pusmetį ir baigti 2021-aisiais.

2011 metais žlugusio banko „Snoras“ būstinę Vilniaus centre už 5 mln. eurų įsigijo Kinijos verslininko valdoma bendrovė „Alsana“. „Snoro“ bankroto administratorius Gintaras Adomonis sako, jog dėl pastato ypatumų pirkėjo teko palaukti - vienus atbaidė kaina, kiti nebuvo tikri dėl galimybių jį pritaikyti verslui. „Galop atsirado turintis viziją ir finansinių galimybių investuotojas, kuris, tikiuosi, sėkmingai realizuos ambicingus plėtros planus“, - pranešime spaudai sakė G.Adomonis.

Rusija suteikė prieglobstį bankrutavusio Lietuvos komercinio banko „Snoras“ buvusiam vadovui Raimondui Baranauskui, šeštadienį pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“. „2017 metų sausio pradžioje gautas atsakymas iš Rusijos Federacijos, kad R.Baranauskui suteiktas prieglobstis, todėl Lietuvai jis neišduodamas“, – dienraščiui patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius.

Žlugęs „Snoro“ bankas galęs tęsti jo valdomo nekilnojamojo turto (NT) Rusijoje pardavimą. Rusijos teismas panaikino draudimą, kurį buvo pritaikęs buvusio pagrindinio banko akcininko Vladimiro Antonovo prašymu.

Buvęs „Snoro“ akcininkas Raimondas Baranauskas žada sekti Vladimiro Antonovo pavyzdžiu ir bylinėtis su Lietuva dėl kompensacijos už banko nacionalizavimą. „Be abejo, aš noriu, kad man būtų grąžinta tai, ką iš manęs atėmė“, - šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Lietuvos rytas“ sakė R.Baranauskas. „V.Antonovas 557 mln. eurų paprašė už savo 68 proc. banko akcijų. Aš savo 25 proc. taip pat atitinkamai paprašysiu“, - teigė jis.

 Vis dar neaišku, kur slapstosi liepos pradžioje Didžiojoje Britanijoje dingę žlugusio banko „Snoras“ savininkai - Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas ir Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas. Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad mūsų šalies teisėsauga ėmėsi visų būtinų veiksmų jų buvimo vietai nustatyti.

Vienais turtingiausių Lietuvos žmonių kadaise vadinti buvę banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas iš tiesų tiek Lietuvą, tiek banko akcininkus „išdūrė“ net kelis kartus. Taip, ne apgavo, bet „išdūrė“. Bet pradėkime viską nuo pradžių. Pirmą kartą mus visus „Snoro“ akcininkai „išdūrė“ kai turbūt ne vieną mėnesį tekino milijonus litų iš banko į sąskaitas užsienyje  ir bandė slėpti visus pinigų nutekėjimo galus.

 Po to, kai praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės (JK) prokuratūra pranešė, kad negali atsakyti, kur yra žlugusio banko „Snoras“ savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, Lietuvos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad į šią žinią Lietuvos teisėsauga iškart sureagavo.

Londono Aukštajam teismui trečiadienį paskelbus, kad žlugusio banko „Snoras“ savininkai - Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas - turi būti perduoti Lietuvai, jie į šalį gali būti grąžinti dar šiais metais, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras. „Viskas priklausys nuo to, ar bus kasacinio teismo nagrinėjimas. Mano žiniomis, kasaciniai teismai Didžiojoje Britanijoje greičiau sukasi nei apeliaciniai, bet sunku prognozuoti.

Jungtinės Karalystės Aukštasis teismas šiandien paliko galioti 2014 metų sausio mėnesį Vestminsterio Magistratų teismo priimtą sprendimą, kuriuo buvo patenkintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas perduoti Lietuvai R. B. ir V. A., kurie yra įtariamieji „Snoro“ byloje. Šios dienos sprendimu teismas atmetė šių įtariamųjų pateiktą apeliacinį skundą dėl minėto pirmos instancijos teismo priimto sprendimo.

Jungtinės Karalystės aukštasis teismas trečiadienį skelbs sprendimą dėl buvusių žlugusio banko „Snoras“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko ekstradicijos, nurodoma teismo posėdžių darbotvarkėje. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė BNS teigė, kad Lietuvos prokurorai jokios informacijos apie tai nėra gavę. Lietuvos prokurorai yra pateikę Europos arešto orderį dėl V.Antonovo ir R.Baranausko suėmimo, jie įtariami pasisavinę apie 490 mln. eurų „Snoro“ turto.

 Besidomintys banko „Snoras“ bankroto byla tikrai žino, kas yra Raimondas Baranauskas – buvęs banko valdybos pirmininkas, prezidentas ir akcininkas, šaltinių teigimu, sukaupęs 85 mln. litų turto. 1981-aisiais metais šiaulietis R. Baranauskas Vilniuje baigė ekonomikos studijas, o grįžęs į Šiaulius nusprendė siekti karjeros. Tačiau dar studijų laikais, 1980-aisiais R. Baranauskas dalyvavo kultūrizmo varžybose.

Daugiau nei 400 bankrutavusio „Snoro“ banko kreditorių iš buvusių didžiausių „Snoro“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko, valstybės, Lietuvos banko bei audito bendrovės „Ernst & Young Baltic“ reikalauja 110 mln. litų žalos atlyginimo. Advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous“ partneris Rimantas Simaitis, atstovaujantis daugiau nei 400 „Snoro“ kreditorių, BNS pranešė, kad penktadienį teismui pateikė tokios vertės ieškinį.

Buvusių žlugusio banko „Snoras“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis sutiko Lietuvai išduoti buvusius banko akcininkus, kaltinamus iššvaisčius beveik 2 mlrd. litų vertės turto, Jungtinės Karalystės aukštasis teismas pradės nagrinėti ketvirtadienį. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė BNS informavo, kad antradienį turėjęs vykti posėdis buvo perkeltas į ketvirtadienį.

 Investuotojų asociacijos nariai, įmokėję pinigus už taip ir neišleistas „Snoro“ akcijas, bylinėsis dėl draudimo išmokų, kurios sudaro iki 100 tūkst. eurų asmeniui. Tai numatanti Investuotojų asociacijos bei kelių neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų sutartis pasirašyta pirmadienį. Prie buriamos grupės kviečiami prisijungti ir kiti „Snorui“ pinigus įmokėję investuotojai.

 Vakar Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime kažkodėl neužsiminė nei apie skandalingąjį buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimą, nei apie žlugusio banko „Snoro” skandalo padarinius šalies ekonomikai, visuomenei. Atrodo, kad baigiasi ir skandalingos paslaptingojo „Snoro” informatoriaus paieškos.

Buvę "Snoro" savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas - šiuo metu Lietuvos teisėsaugininkų labiausiai trokštami pagauti ir uždaryti asmenys. Oficialus kaltinimas: už "Snoro" turto švaistymą. Tačiau Londone jau 13 mėnesių šios istorijos atomazgos laukiantys V. Antonovas su R. Baranausku tikina, kad būtent dabar Lietuvoje perimtas "Snoro" turtas švaistomas. Pavyzdžiui, paštui "snoriukų" tinklas parduotas tik už 3,1 mln. litų.

Generalinė prokuratūra, glaudžiai bendradarbiaudama su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, tęsdama ikiteisminį tyrimą dėl banko „Snoras“ galimai didelės vertės turto pasisavinimo, turto iššvaistymo, pinigų plovimo, piktnaudžiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikalstamų veikų, šiuo metu yra apribojusi įtariamųjų ir su jais susijusių asmenų nuosavybės teises į jiems priklausantį turtą, kurio vertė jau siekia apie 805 mln. litų.

Latvijos banko „Latvijas Krajbanka“ likvidavimas vyksta sklandžiai, tačiau pasirodžiusi informacija apie po banko veiklos sustabdymo atliktus sandorius kelia abejonių. Bankrutavusiam Lietuvos bankui „Snoras“ priklausiusio komercinio Latvijos banko „Latvijas Krajbanka“ veikla nutraukta beveik prieš metus, bankroto procedūra ir likvidavimas vyksta nuo šių metų vasario mėnesio.

Šalies Vyriausybė labai greitai įvertino aiškias Klaipėdos miesto ir jūrų uosto vadovų nuostatas, kad Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos negali būti pradėtos, paminant pajūrio ir jo gyventojų interesus. Į uostamiestį atskubėjęs premjeras Andrius Kubilius išsklaidė kilusią įtampą. Užvakar į pajūrį atvykęs A.Kubilius tvirtino, kad Vakarų Lietuva yra pati geriausia vieta pradėti švęsti Valstybės – Mindaugo karūnavimo – dieną.

Vilniaus 3-iosios apylinkės teismas atmetė Kazimiero Ramono ieškinį dėl jo atleidimo iš darbo kaip nepagrįstą. Buvęs bankininkas siekė, kad atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu, prašė teismo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Teismas nutarė,  jog už tai, kad buvęs Lietuvos banko departamento direktorius Kazimieras Ramonas „šoko“ buvusio banko „Snoras“ akcininko Raimondo Baranausko sūnaus Edgaro vestuvėse, jis buvo iš pareigų atleistas pagrįstai.

Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė išduoti ekstradicijai „WikiLeaks“ vadovą Julianą Assange’ą, tačiau suteikė jam dvi savaites pradėti teisinius ginčus iš naujo. Matyt, dėl precedentinių malonių Didžiosios Britanijos prieglobstį pamėgo ir kontroversiškai vertinami rusų oligarchai. Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas J. Assange’ą gerokai priartino prie teismo proceso Švedijoje.

Investuotojų asociacijos suvienyti neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai kreipėsi į teismą. Ieškinį Vilniaus apygardos teismui pareiškę 410 smulkiųjų investuotojų prašo grąžinti 8,172 mln. litų. „Po sėkmingai pasibaigusios bylos dėl didesnės „Lifosos“ akcijų kainos, pavyko suburti dar didesnę smulkiųjų akcininkų grupę, kuri reikalauja grąžinti deponuotas lėšas už taip ir neišleistas „Snoro“ akcijas.

„Balsas.lt savaitė“ prisiminė didžiausią atgarsį šiemet sukėlusius kriminalinius įvykius. Žmonių prakeiksmai Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto jo klientams ir šalies ekonomikai. Pasklidus žiniai apie šio banko žlugimą, prie vadinamųjų snoriukų kioskelių santaupų atsiimti panorusių indėlininkų minios priminė katastrofiškus laukinės bankininkystės laikus – 1994–1996 metus.

Buvę banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimundas Baranauskas mano, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas lapkričio 22 dienos nutartimi nepagrįstai jiems skyrė suėmimą ir prašo jį panaikinti. Šį finansiniais nusikaltimais įtariamų buvusių „Snoro“ vadovų skundą Vilniaus apygardos teismas (VAT) nagrinės antradienį. Kiekvienam įtariamųjų skundui išnagrinėti VAT teisėja Regina Pocienė turės po pusvalandį.

Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi Jungtinių Tautų (JT) konvencija prieš organizuotą tarptautinį nusikalstamumą ir JT konvencija prieš korupciją, gruodžio 13 dieną kreipėsi į Panamos Respubliką dėl banko „Snoras“ vadovo Vladimiro Antonovo nuosavybės teisių laikino apribojimo į jam priklausantį turtą, esantį šioje valstybėje. Šalies pageidavimu teisinės pagalbos prašymas išsiųstas ne tik anglų, bet ir ispanų kalbomis.

„Facebook“ socialiniame tinkle pasirodė žaidimas, kurio dalyviams siūloma išmėginti savo reakciją ir ašarinėmis dujomis „pavaišinti“ buvusį banko „Snoras“ valdybos pirmininką Raimondą Baranauską. Šio „Nupurkšk Snorą“ pavadinto  žaidimo veikėjas – interneto žaidimuose jau matytas ašarinių dujų balionėliu ginkluotas policininkas. Jis išgarsėjo internete po to, kai dujomis purškė niekuo dėtus žmones.

Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai toliau ieško bankininkų turto ir jau areštavo jo už 300 milijonų litų. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis portalui Balsas.

Buvęs „Snoro“ prezidentas Raimondas Baranauskas pareigingai laikosi prievolės kasdien prisistatyti į policijos nuovadą. R. Baranauskas kas rytą privalo pasirodyti Bromlio policijos nuovadoje, Kento grafystėje. Šios nuovados pareigūnas DELFI patvirtino, kad bankininkas pastarąsias porą dienų prisistatė laiku. „Jis savo laiką žino. Pastarąsias dvi dienas jis pasirodė laiku“, – teigė pareigūnas.

Dabar ne pats geriausias laikas klausti, ką reiškia pavadinimas „Snoras“. Kada bankas maždaug prieš 19 metų atsirado Lietuvoje, pamenu, savininkai ar valdytojai aiškino, kad pavadinimas susijęs su skandinavų mitologija. Internetas ir žodynai rodo, kad snor reiškia ne vien snarglį, kaip teigia kai kurie komentatoriai. Snorr – turtus olose kaupiantis nykštukas.

Ketvirtadienį ir penktadienį viename Vilniaus teisme buvo apklaustas banko „Snoras“ pirmininko pavaduotojas Naglis Stancikas. Kartu dalyvavo ir jo advokatas, buvęs Teisingumo ministras Vytautas Markevičius. Teismą domino viskas, kas padėtų tyrimui – nuo santykių su banko vadovais iki indėlininkų giminystės ryšių. Pasirodo, banke savo santaupas laikė vadovų giminaičiai bei pažįstami. Teismą domino ir audito išvados, darytos prieš pat banko veiklos sustabdymą.

(Papildyta 16:52 val.) Buvusius „ Snoro“ savininkus ir vadovus Didžiosios Britanijos teismas paleido už užstatą.  Teisėja Carolin Tubbs patenkino Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko prašymą paleisti juos už užstatą. Patys įtariamieji savanoriškai atvykti į Lietuvą ir bendradarbiauti su teisėsauga nesutiko. Jų pasai teismo sprendimu kol kas  nebuvo paimti. Buvęs didžiausias akcininkas Vladimiras Antonovas paleistas už 75 tūkst.

Dėl buvusių „Snoro“ vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimundo Baranausko ekstradicijos turėtų spręsti teisėsauga, penktadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas jų parvežimą į Lietuvą. „Tai teisėsaugos reikalas. Manau jie dirba efektyviai, ir toliau jie efektyviai dirbs“, – klausiamas, kada buvę „Snoro“ vadovai bus parvežti į Lietuvą, penktadienį po neeilinio Vyriausybės pasitarimo sakė Ministras Pirmininkas.

Ryga spaudžia Vilnių gelbėti skęstantį „Latvijas Krajbanka“, nes pagrindinė jo akcininkė – „Snorą“ nacionalizavusi Lietuvos Vyriausybė. Bet premjeras Andrius Kubilius, atrodo, to dar nesupranta. Tai, kad tolesni Vilniaus žingsniai dėl „Latvijas Krajbanka“ bus svarbūs kaimyninių šalių santykių raidai ateityje, pabrėžė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, vakar susitikęs su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Ričardu Degučiu.

Bankininkas R. Baranauskas įsitikinęs, kad Lietuvos valdžios įvykdytam „Snoro“ banko nacionalizavimui nebuvo tinkamai pasiruošta, o panašios taktikos jau ėmėsi ir Latvijos pareigūnai, sustabdę giminingo „Latvijas Krajbanka“ darbą, rašo „Respublika“. Bankininkas pripažįsta, kad „Snoras“ turėjo problemų, tačiau tebėra įsitikinęs, jog jis jas ir tegali padėti išspręsti laikinajam administratoriui iš užsienio. Vakar bankininkas „Respublikai“ davė interviu telefonu.

Lietuvos banko valdyba pripažinusi, kad buvę AB banko „Snoras“ pagrindiniai akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas nėra nepriekaištingos reputacijos asmenys, nutarė neleisti įregistruoti banko įstatų pakeitimą, susijusį su įstatinio kapitalo padidinimu.

Nušalintas banko „Snoras" valdybos pirmininkas ir prezidentas Raimondas Baranauskas išplatino viešą pranešimą, kuriame teigia, kad pasiruošęs grįžti į Lietuvą, kai tik bus suderintas konkretus susitikimo su prokuroru laikas.

Sekmadienio vakarą Lietuvos banko valdyba posėdyje kartu su laikinuoju banko SNORAS administratoriumi Saimonu Frykliu (Simon Freakley) svarstė tolesnius su bendrovės veikla susijusius klausimus. Iki 24 val. apie posėdžio rezultatus pranešimų nebuvo. (papildyta 21:00) LTV „Panorama“ pranešė, kad 20.30 val. Lietuvos banko pastate posėdis dėl „Snoro“ dar nebuvo prasidėjęs. Anot reporterės Ugnės Galadauskaitės, į vidų žurnalistai įleidžiami nebuvo.

Lietuviai pagaliau sulaukė banko nacionalizavimo, kuris primena užgrobimą per karinį perversmą ar revoliuciją. Mūsų valdžia ryžtingai įvykdė specialiąją operaciją. Tiesa, tokiems atvejams nebuvo būdingų vaizdų: areštų, pastatų šturmo, nešmėžavo kaukėti ir ginkluoti pareigūnai. Visa tai piliečiai gali įsivaizduoti žiūrėdami istorinius filmus ar užsienio žinias.

Antras didžiausias banko akcininkas bei buvęs prezidentas Raimondas Baranauskas LTV „Šiandien“ teigė, kad dėl susidariusios situacijos konsultuojasi su teisininkais. Ketvirtadienį jis teigė, tikrai nenuleisiąs rankų ir kovosiąs dėl, jo manymu, atimto verslo. Bankininkas neatmeta galimybės, kad teismo procesai galėtų vykti ir užsienyje, kur, jo žodžiais, teisėsauga nepriklausoma. Kita vertus, jis pripažino, kad bankas pasitikėjimą jau prarado ir į „jokias pozicijas“ „Snoras“ grįžti nebegalės.

Vakar, lapkričio 16 d., Lietuvos vyriausybės  nacionalizuoto banko „Snoras“ buvęs pagrindinis akcininkas, Rusijos pilietis V. Antonovas atvyko į Rygą aptarti susidariusios padėties. Šią žinią pranešė „Snoro“ kontroliuojamo Latvijos komercinio banko „Latvijas Krajbanka“ valdybos pirmininkas Ivaras Prieditis. Anot I. Priedičio, V. Antonovas išreiškė viltį, kad tikroji tiesa apie„Snoro“ padėtį ir jo veiklą nėra tokia bloga, kaip skelbiama, o tendencijos netrukus paaiškės.

Ukrainoje viešėjęs nušalintas banko „Snoras“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas šiandien vakare turėtų grįžti į Lietuvą. Parlamentaras Andrius Šedžius naujienų portalui Balsas.lt sakė, kad vienas iš pagrindinių „Snoro“ akcininkų grįžta į Lietuvą tam, kad susitiktų su prokurorais ir galėtų liudyti. R. Baranauskas yra antras didžiausias banko Banko „Snoras“ akcininkas.

Tęsdamas gražią gastrolių tradiciją, Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 4 – 6 dienomis vėl lankysis didžiausioje Vilniaus scenoje. Nacionaliniame operos ir baleto teatre tris vakarus iš eilės vilniečiai ir sostinės svečiai galės pamatyti populius Kauno muzikinio teatro spektaklius, kuriuose pirmuoju smuiku grieš teatro primadona, dviejų Auksinių scenos kryžių laureatė Raminta Vaicekauskaitė . Per šias gastroles labiausiai pamaloninti bus lengvojo operinio žanro gerbėjai, lapkričio 4...

Jau netrukus  „Domino“ teatras visiems muzikos ir teatro mylėtojams pristatys Andriaus Mamontovo miuziklą „Tadas Blinda“. Šis legendinio svieto lygintojo istorijos sceninis pastatymas žada daug netikėtumų. Vienas jų – du žinomi aktoriai, debiutuojantys Tado Blindos vaidmenyje – Jokūbas Bareikis ir Andrius Bialobžeskis. Antra žiūrovų laukianti staigmena - specialiai šiam pastatymui A. Mamontovo sukurti nauji kūriniai, atskleisiantys iki šiol paslaptimi buvusias miuziklo vietas.

Pokalbis su banko „Snoras“ akcininku, valdybos pirmininku ir prezidentu Raimondu Baranausku – permainingas: pasidžiaugęs per krizę nusisekusiomis investicijomis, jis negaili kritikos, kaip pats vadina, Šiaurės Europos šalių bankams. Pasakodamas apie šiandienį bankų sektorių Lietuvoje, R. Baranauskas nieko negražina: konkurencija tarp bankų nėra sveika, o ir jie patys tik deklaratyviai dirba vienodomis sąlygomis. Nors „Snoro“ prezidentas pripažįsta: iš krizės teko pasimokyti visiems.

Druskininkuose duris atvėrė vienintelis Baltijos šalyse uždarų kalnų slidinėjimo trasų žiemos pramogų kompleksas „Snoras Snow Arena“. Bendra šio projekto vertė siekia 110,7 mln. litų. „Neabejojame, kad Druskininkų uždarų kalnų slidinėjimo trasų su dirbtine sniego danga kompleksas prisidės prie turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros plėtros bei Lietuvos žinomumo didinimo,“- sakė banko „Snoras“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas.

Pasibaigus ketverių metų kadencijai išrinkta banko „Snoras“ valdyba. Į septynių narių valdybą buvo išrinkti AB banko „Snoras“ prezidentas, valdybos pirmininkas ir bendrasavininkis Raimondas Baranauskas; valdybos pirmininko pavaduotojas, banko „Snoras“ pirmasis viceprezidentas Naglis Stancikas; valdybos pirmininko pavaduotojas, banko „Snoras“ Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius Modestas Keliauskas; valdybos pirmininko pavaduotojas, banko „Snoras“ vyriausiasis patikros pareigūnas Rom...

Skandalingose istorijose išgarsėjusio banko „Snoras“ milijonai – su įtartinu kvapeliu. Klestinčioje banko „Snoras“ valdybos pirmininko Raimondo Barakausko ir savininko, prieštaringai vertinamo Rusijos milijonieriaus Vladimiro Antonovo, tamsių finansų verslo pasaulyje – neramios dienos. Praėjusių metų pabaigoje „Snoro“ akcininkai per vieną susirinkimą nutarė įstatinį kapitalą padidinti 380,083 milijonų iki 874,3 mln. litų.

„Domino“ teatras sėkmingai pradėjęs naująjį sezoną ruošiasi ne tik kultinės komedijos „Striptizo ereliai“ tęsiniui, spalio mėnesį teatras visus savo gerbėjus nudžiugins pagausėjusiu miuziklo „Paryžiaus katedra“ kolektyvu.