radvilos

Sostinėje jau pakvipo kalėdiniais meduoliais. Ir ne bet kokiais, o keptais pagal didikų Radvilų virėjo paliktą XVII amžiaus receptą. Kuo istoriniai meduoliai skiriasi nuo kepamų šiandien ir kodėl jie buvo taip mėgstami karių? Istorikė Andželika Laužikienė rodo: istorinių meduolių tešla – sunkiai traukiama iš dubens ir gana kietoka. O tešlos receptas mena XVII amžių. Ir gautas ne iš bet kur, o iš didikų Radvilų virėjo užrašų knygutės.

Radvilos labai mylėjo savo vaikus, nors pusė jų – mirdavo. Jie mėgo maistą, vyną ir svetimas moteris, bet stengėsi dėl giminės ir tėvynės. Laiškuose skųsdavosi prastėjančia sveikata, meilės nuotykiais su laisvo elgesio vilnietėmis ir augančiu svoriu, bet nepamiršo valstybės interesų ir noro sėdėti prie vieno stalo su kunigaikščiais.

Vilniuje, Valdovų rūmuose – net 350 eksponatų iš septynių valstybių ir viskas apie vienos giminės didikus. Radvilų istoriją pasakojančios meno vertybės atkeliavo iš įvairiausių muziejų, bažnyčių bei privačių kolekcijų. Garsiųjų Radvilų vaikaitis sako pats svajojęs apie tokią giminės turtų parodą buvusios kunigaikštystės širdyje. Spindesys Valdovų rūmuose – ten nuo ketvirtadienio galima išvysti milžinišką Radvilų giminės vertybių kolekciją.

Be Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) nebūtų Radvilų, bet be Radvilų nebūtų ir LDK, atidarydamas Radvilų palikimo parodą Valdovų rūmuose sakė kunigaikštis Motiejus Radvila. Dešimt kalbų kalbantis kunigaikštis į Lietuvą atvyko iš Lenkijos, kur šiuo metu gyvena daugiausiai Radvilų. Šios garsios giminės atstovai gyvena LDK ir Žečpospolitos laikų dvasia, nors nė vienas jau nevaldo didelių dvarų ir nebežarsto turtų, kaip jų protėviai.

Kėdainiuose išskirtinis įvykis – rekonstrukcijai uždaroma itin lankoma kripta, kurioje ilsisi kunigaikščiai Radvilos. Per pusantrų metų planuojama ištirti ten gulėjusius palaikus ir galbūt atrasti dingusius Radvilų palikuonis, mat dalis sarkofagų tušti. Bus restauruoti ir laiko paveikti įspūdingi sarkofagai. Evangelikų reformatų bažnyčioje Kėdainiuose sujudimas. Čia po šventove esančioje kriptoje pluša tyrėjų komanda. Ypatinga akimirka – atveriami kunigaikščių Radvilų sarkofagai.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Varšuvoje pristatant Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, bus rodomi du Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatymai – baletai „Barbora Radvilaitė“ ir „Čiurlionis“ Į baletą „Barbora Radvilaitė“ bilietų Varšuvoje nebuvo dieną prieš spektaklį.

Rugpjūčio 23–25 dienomis vyks tryliktasis Lietuvos kariuomenės organizuojamas žygis „Radvilų keliais“, vyksiantis Rukloje, Jonavos rajone. Šių metų žygis skiriamas Jonui II Radvilai atminti, jį rengia Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas. Žygis vyks dvi dienas šiais atstumais: 2x12 km, 2x22 km, 2x32 km ir 2x42 km. Žygio trasų maršrutai numatyti Gaižiūnų poligono teritorijoje ir Jonavos rajono apylinkėse.

Kas sieja batvinį, ledukus ir vėžių uodegėles? Kodėl Lietuvos didikų virėjai žuvį troškindavo acte? Kiek trukdavo jų puotos? Kokius senovės patiekalus kiekvienas iš mūsų gali paragauti atvykęs į Anupriškes? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Kulinarijos istoriku, LDK virtuvės tyrinėtoju Antanu Astrausku. Mokslininkas vasaros pradžioje pristatė savo naują autorinį darbą – autentišką, XVII amžiaus dvaro atmosfera alsuojantį meniu Anupriškėse.

Dubingių piliavietėje surengta iškilminga Mikalojaus Radvilos Rudojo 500-ųjų gimimo metinių minėjimo šventė. Lankytojams atverta ir Radvilų rūmų dalis, kurią archeologai aptiko per kasinėjimus. Radvilos Rudojo 500-osios gimimo metinės prasidėjo iškilminga eisena per medinį tiltą. Raitelių lydimi dvariškiai su savimi nešėsi Radvilų vėliavą, simbolizuojančią šios garsios giminės kilmę ir galią. Į Dubingių piliakalnį, kur kadaise stovėjo Radvilų rūmai, suplūdo tūkstančiai žmonių.

Vasaknų dvare prasidėjo tarptautinis dailininkų pleneras „Šviesos misterija“, kuriame dalyvauja dailininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos. Pleneras truks beveik dvi savaites, o dailininkų nutapytus ir atsivežtus darbus lankytojai galės apžiūrėti per atvirų durų dieną, kuri numatyta sekmadienį, birželio 10 dieną. Į plenerą Vasaknų dvare susirinko dailininkai, kurių darbai vertinami tiek Europoje, tiek JAV.

Baltarusijos valdžią remiančių analitikų nuomone, Radvilos, Sapiegos, Oginskiai neturi nieko bendra su baltarusių tauta. Filosofijos mokslų daktaras Levas Krištapovičius siūlo atsisakyti idėjos, kad baltarusių tapatybės šaknys – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Biržų pilyje vėl vyksta statybos darbai. Atstatinėjamas tvirtovės ginklų arsenalas, kuris prieš kelis šimtus metų buvo vienas didžiausių Europoje. Bastiono tipo Biržų pilis pradėta statyti 1586 metais. Tvirtovė buvo apjuosta grioviais su vandeniu, pylimų kampuose iškilo gynybiniai bokštai. 1625 metais pilį užėmė ir sugriovė švedų kariuomenė vadovaujama jų karaliaus Gustavo II Adolfo, tačiau po kelerių metų didikai Radvilos ėmėsi tvirtovę atstatyti.

Praėjo laikai, kai viešai buvo svarstomi kandidatai, pristatyti Nacionalinei ir Valstybinei kultūros ir meno premijoms. Tiesiog atėjus laikui (prieš didžiąsias valstybės šventes) sužinome išrinktųjų pavardes.

Man patiko kolegos Giedriaus Kiaulakio straipsnis apie Radvilų palikimą. Patiko, nes yra informatyvus ir neblogai intelektualiai mankština bei neveda banalių pasakų apie istoriją keliais. Tik štai kai kurios analogijos visgi glumina: „Tenka klanus formuoti kitais pagrindais – kartu medžiojant, studijuojant, ištvirkaujant, vagiant ir pan. Taip susiformuoja galios centrai, kuriuos galima tik kaip nors sąlyginai įvardinti.

Praėjusią vasarą vyko iškilmingas Radvilų giminės atstovų palaikų perlaidojimas. Šia proga, suprantama, buvo išsakyta nemažai pagiriamųjų žodžių šių didikų atžvilgiu. Kai kuriais atvejais su panegirikomis buvo perlenkta, procesą įvardijant, kaip „nykštukai didžiavyrių laidotuvėse“ ar panašiai, tokiu būdu duodant suprasti, kad Radvilos buvo pasišventę Lietuvos didybės kūrėjai, su kuriais mums, šiuolaikiniams menkystoms, nėra ko ir lygintis.