r. šukys

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę baigė nagrinėti bylą, kurioje buvęs vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys ginčija žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Sprendimą byloje teismas skelbs gruodžio 28 dieną. R. Šukio teigimu, komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Buvęs ministras Raimondas Šukys apskundė Vilniaus apylinkės teismo sprendimą, kuriuo atmestas jo ieškinys Valstybės saugumo departamentui (VSD) dėl garbės ir orumo įžeidimo.  Kaip BNS informavo teismas, apeliacinis skundas dėl birželio 2 dieną priimto sprendimo gautas penktadienį, šiuo metu paprašyta kitų bylos šalių pateikti į jį atsiliepimus.  R. Šukys BNS sakė sprendimą apskundęs, nes jo netenkino teismo sprendimas ir jame pateikti argumentai.

Vilniaus apylinkės teismas antradienį atmetė buvusio ministro Raimondo Šukio ieškinį Valstybės saugumo departamentui (VSD) dėl garbės ir orumo įžeidimo. Buvęs politikas teismui ginčijo žvalgybos informaciją, prieš pora metų pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). R. Šukio teigimu, VSD Seimo komitetui pateiktoje pažymoje teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, todėl turi būti paneigti.

Šiandien įvairios transporto priemonės skirtos palengvinti mūsų kasdienybei: dėka jų taupome savo laiką bei įveikiame didžiulius atstumus. Kiekvienas išsirenka sau priimtiniausią variantą: patogiausią, saugiausią ar taupiausią priemonę.

Specialiosios teisėjų kolegijos prašoma išaiškinti, kurie teismai turėtų nagrinėti skundus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktos pažymos turinio. Į šią kolegiją praėjusią savaitę kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis nagrinėja buvusio Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio prašymą įpareigoti VSD paneigti duomenis ir priteisti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Seimo kontrolieriai sako, kad pastaruoju metu 30 proc. padaugėjo nuteistųjų skundų dėl smurto prieš juos naudojimo įkalinimo įstaigose. Skunduose teigiama, kad Viešojo saugumo tarnybos pajėgos gali būti naudojamos be reikalo – priežiūros procese, o įkalinimo įstaigų medikai skatinimai nuslėpti ir nefiksuoti smurtą patyrusių nuteistųjų skundus. Šį klausimą trečiadienį aptarė Seimo žmogaus teisių komitetas. „Praktiškai kiekviename skunde yra paminėtos tos pajėgos (VST), o ne įstaigų pareigūnai.

Po Naujųjų metų įsigaliojus privalomam gyvenamosios vietos deklaravimui, nemažas būrys rajono gyventojų rizikuoja atsidurti socialinio gyvenimo užribyje. Neturintys nuosavo būsto, ar nesusitvarkę jo nuosavybės dokumentų bei dėl kitų priežasčių nedeklaravę gyvenamosios vietos greičiausiai neteks galimybės gauti išmokas, pretenduoti į socialinį būstą, praras prioritetus registruojant vaikus į darželius ar mokyklas, taps keblu savo vardu registruoti automobilį.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Panevėžiečiai savo problemas išdėstė mieste viešėjusiam Seimo kontrolieriui. Daugiausiai skundų – dėl teritorijų planavimo. Miestiečiai Seimo kontrolierių pasitiko skundų lavina. Esą vietos valdžia į jų prašymus nereaguoja. Nors gyventojai prašė iškelti nakvynės namus ir naujus statyti kitur, nuspręsta juos palikti ten pat. „Su jais mes gyvename 17 metų, todėl labai gerai žinome, ką tai reiškia.

Neseniai sveikatos ministras Raimundas Šukys į pastebėjimą, kad namuose gimdyti įstatymai nedraudžia, bet ir tokia galimybė lieka už įstatymų ribų, sureagavo kritiškai: „Mano nuomonė neigiama. Kategoriškai neigiama“, – teigė ministras ir pridūrė, kad nėra girdėjęs istorijų pasaulyje, kad valstybė būtų įteisinusi gimdymą namuose. Be to, ministras užsiminė apie atvejus, kai nesėkmingo gimdymo įvykius turėjo tirti teisėsaugos institucijos.

Ketvirtadienį Seime vykusioje vyriausybės valandoje parlamentarai domėjosi, ar Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, kurioje galimai neteisėtai buvo kaupiamos ir naudojamos lėšos, buvo atliktas auditas ir kaip ši ligoninė sukaupė tokias dideles pinigų sumas bei kaip juos naudoja. Atsakydamas į Seimo nario J. Juozapaičio klausimą, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys sakė, kad vidaus auditas ligoninėje buvo atliktas, informacija gauta. Tačiau plačiau komentuoti audito rezultatus jis atsisakė.

Kandidatas į vidaus reikalų ministro postą Artūras Melianas yra tikras politikas ir vienas padoriausių Seimo narių, mano Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. „Aš jį asmeniškai pažįstu, ir tai – vienas padoriausių Seimo narių. Pagal charakterį – ramus, dėl jo niekada nebuvo problemų pirmininkaujant ar kitais atvejais. Žmogus, išmanantis dalykus, tai yra tikras, rimtas politikas.

Premjeras Andrius Kubilius, svarstydamas dėl naujojo vidaus reikalų ministro kandidatūros, sako, kad ji bus surasta artimiausiu metu. „Vyriausybė neliks be vidaus reikalų ministro. Ir vakar aptarėme su koalicijos partneriais, dar suderinsime ir su Prezidente. Ir tikiu, kad artimiausiu metu turėsime tokį pasirinkimą, kuris bus tinkamas visiems“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė Ministras Pirmininkas.

Lietuvą vis krečia skandalai dėl kraujo. Įstaigos, atsakingos už jo tiekimą, skundžia viena kitą, pasipila kreipimaisi į prokuratūrą, žarstomi kaltinimai dėl nekokybiško kraujo. Šią vasarą kilo skandalas dėl Nacionalinio kraujo centro (NKC), neva tiekiančio ligoninėms nekokybišką kraują. Būtent vasarą, kai didėja traumų, avarijų, nelaimingų atsitikimų, donorų kraujas tampa gyvybiškai reikalingas.

Dėl perteklinių privalomojo sveikatos draudimo lėšų, laikytų komerciniame banke, įsiplieskęs skandalas įgyja naujų atspalvių.Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų įvertinta, ar Valstybinė ligonių kasa (VLK) racionaliai naudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ir ar nebūta piktnaudžiavimo. Seimo opozicija ragina sveikatos apsaugos ministrą prisiimti atsakomybę, užuot ieškojus iešmininkų.

Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsitikinimu, valstybė galėtų drausti visus nuolatine studijų forma studijuojančius studentus, nepaisant jų amžiaus. Tokia draudimo lengvata studentams turėtų galioti šešerius metus, tai yra atitikti pirmosios pakopos koleginių ir universitetinių studijų trukmę bei magistratūrą.