r. pranka

Gali būti, kad nuo COVID-19 nepasiskiepusiems asmenims bus apribotos galimybės patekti į prekybos centrus ir maitinimo įstaigas bei gauti tam tikras paslaugas. Tam būtų pasitelktas pakoreguotas Galimybių pasas. Kol kai kurie verslininkai priešinasi Galimybių pasui ir mano, kad ėmus jį taikyti stipriai sumažės klientų srautai, yra ir tokių, kurie šios priemonės tikina laukę visą pandemiją, o nesulaukę atlaisvinimų žada kreiptis į teismą.

Šalies maitinimo įstaigos – barai, kavinės restoranai – pirmadienį pasitiko džiugiai, mat su Galimybių pasu prasiplėtė jų veiklos galimybės. Nerimaujančius, kad dabar, turint patikrinti kiekvieno lankytojo Galimybių pasą ir asmens dokumentą, prie kavinių nusidrieks eilės, verslininkai ramina, kad procesas bus nesudėtingas. Pirmadienį pradeda veikti Galimybių pasas, kuris COVID-19 persirgusiems, nuo viruso pasiskiepijusiems ar testus atlikusiems gyventojams atvers daugiau veiklų.

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė atlaisvinti karantino režimą. Nuo kitos savaitės kavinės ir barai galės dirbti valanda ilgiau, taip pat galės aptarnauti daugiau klientų. Tačiau atlaisvinimais verslininkai nesidžiaugia. Esą ir toliau neaišku, kuo pagrįstas darbo laiko ribojimas, o didžiausias absurdas yra tai, kad naktiniai klubai ir toliau lieka užverti. Trečiadienį Vyriausybė atlaisvino karantino reikalavimus viešojo maitinimo įstaigoms.

Jau netrukus įsigaliosiantis galimybių pasas kavinėms, barams ir naktiniams klubams lieka nesuprantamas. Su džiaugsmu laukę galimybės atsiverti, išgirdę apie Vyriausybės planuojamą galimybių pasą, verslininkai liko be žado. Neaiškūs nei reikalavimai verslininkams, nei sprendimų motyvai, o stebint Vyriausybės veiksmus verslininkams ima juokas: „Spaudžia akceleratoriaus pedalą, bet pamiršta, kad pavara ant parkingo nustatyta.“ Nuo gegužės 24-osios šalyje įsigalioja galimybių pasas.

Savaitgalį atšilus orui ir gyventojams užplūdus gatves, viešojoje erdvėje iškilo klausimas – ar nevertėtų pagaliau atidaryti lauko kavinių, jei žmonės vis tiek valgo lauke? Miestai jau dalija leidimus lauko kavinėms veikti, o verslininkai teigia, kad gyventojų saugumu valgant galėtų pasirūpinti geriau nei piliečiai pasirūpina patys. Verslininkai prašo ir valstybės veiksmų – jei nepasakys, kada kavinėms bus leidžiama pilnai atsidaryti, šalis praras iš užsienio turistų gaunamų lėšų.

Verslininkai su nekantrumu laukė Vyriausybės sprendimo, kaip toliau bus švelninamas karantinas. Tačiau ne visų maldos buvo išklausytos. Pagal išėjimo iš karantino planą, barai ir kavinės bene paskutiniai galės aptarnauti klientus. Griežti apribojimai pykdo verslininkus, mat jie priversti sukti galvas, kaip padengti savo patalpų nuomą bei darbuotojų atlyginimus.

Trečdalyje Lietuvos savivaldybių paskelbus karantiną, kai kurie miestai primena Vesterno filmuose matytus vaizdus. Gatvės tuščios, kavinėse ir baruose nė gyvos dvasios, taip pat mažiau žmonių lūkuriuoja ir autobusų stotelėse. Vien Vilniaus miesto savivaldybė fiksuoja beveik perpus sumažėjusius gyventojų srautus. Ryte keliaujantys į darbą vilniečiai nustebo. Miestas apytuštis. Autobusų stotelėse laukia vos vienas kitas žmogus, įprastai buvusios pilnos kavinės dabar atrodo mirusios.

Kai kuriose Vilniaus senamiesčio gatvėje užfiksuotas intensyvaus eismo automagistralei prilygstantis triukšmo lygis, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak NVSC direktoriaus pavaduotojo Raimondo Vaidgino, tai aktuali problema visose savivaldybėse, todėl nuo šiol pradedamos konsultacijomis su bendruomenėmis ir verslo atstovais, kad situaciją būtų galima pakeisti.