psichoaktyvios medžiagos

Kovo 14-ą dieną savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasidalino įrašu, kuriame teigiama, kad Širvintose ir toliau bus vykdoma Narkotikų kontrolės komisijos prevencinė veikla, kurios metu tarp nepilnamečių daiktų bus ieškoma psichoaktyvių medžiagų. „Užduotis Narkotikų komisijai aiški. Ne popieriukai ir lentelės – o intensyvus, tiesioginis darbas ir įvairi veikla.

Vis labiau didėjant narkotikų vartojimo tarp paauglių problemai, kyla vienintelis klausimas – kaip tai sustabdyti? Ekspertai tvirtina, kad narkotikų vartojimo duomenų trūkumas užkerta kelią efektyviam problemos sprendimui. Be to, tarp jaunuolių paplitusios ir lengvai prieinamos naujosios psichoaktyvios medžiagos – ypač pavojingos, nes apie jų pasekmes nėra žinoma.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pavojingą kvaišalų „madą“, kuri vis stipriau plinta tarp nepilnamečių, o tėvai, mokyklų administracijos ir specialistai skambina pavojaus varpais. Narkotikų vartojimas ir spartus plitimas sukėlė institucijas ant kojų. Ekspertai teigia, kad priežasčių, dėl kurių jaunuoliai klimpsta į narkotikų liūną, yra daugybė, tačiau šeimoms vis dar sunku kreiptis pagalbos.

Vis labiau didėjant narkotikų vartojimo tarp paauglių problemai, ginčai, kaip tai sustabdyti, skamba vis garsiau. Prezidentūrai pareiškus, kad narkotikų vartojimas tarp paauglių didėja ir tai kelia problemą į nacionalinio saugumo lygį, todėl reikia imtis griežtų priemonių, Laisvės partijos atstovai tam priešinasi. Anot „laisviečių“, griežtos priemonės neveikia, o narkotikų problemą reikia spręsti investuojant į popamokines veiklas.

Priklausomybė yra reiškinys, kuris susideda iš biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių. Kai artimoje aplinkoje atsiranda priklausomybę turintis žmogus, gali iškilti sunkumų, siekiant suprasti kaip teisingai pasielgti ir kur ieškoti reikalingos pagalbos.

Medikai griebiasi už galvų – neprognozuojamu poveikiu pasižyminčių naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimas jau tampa tikra epidemija. Ypač grėsmingai atrodo tai, kad aukomis tampa dar praktiškai vaikai. Įjunkus į narkotines medžiagas naudojant populiariuosius vape‘us gydytis nuo priklausomybės jau tenka ir 11-mečiams.  Pastaruoju metu vos ne kas savaitę viešoji erdvė mirga nuo pranešimų apie į ligonines patekusius elektroninių cigarečių parūkusius moksleivius.

Lietuvą pasiekė nauja tendencija – cheminis seksas, arba chemseksas. Vakarėliai, kurių metu vartojamos psichotropinės medžiagos, atkelia vartus į nevaržomus kūniškus malonumus, bet kelia naujas rizikas visuomenei ir nerimą gydytojams. Chemseksas – pasaulyje jau antrą dešimtmetį sparčiai populiarėjantis laisvalaikio leidimo būdas, pastaraisiais metais pasiekė ir Lietuvą.

Nors daugiau nei trečdalis naktinio pasilinksminimo vietų lankytojai yra mažiausiai kartą bandę narkotinių medžiagų, didžioji dalis jų įsigyja iš draugų ir vartoja vakarėliuose ar ramioje namų erdvėje. Nepaisant to, kad daugiau nei pusė nurodė, kad norėtų atsisakyti narkotikų, su jaunimu dirbantys specialistai stebi ir kitą nerimą keliančią tendenciją – daugėja išsilavinusių, motyvuotų psichotropinių medžiagų vartotojų.

Pandeminis užsidarymas namuose ne tik nesumažino narkotikų plitimo, bet ir paskatino daugiau svaigintis namų aplinkoje. Ir nors galbūt čia buvo vartojamos mažesnės dozės, gydytojai neslepia, kad tos būklės, su kuriomis perdozavusieji atvažiuoja į ligoninę, ir jiems kelia didelį įspūdį ir nerimą. Ypač neprognozuojami ar net mirtiną poveikį turi sintetiniai narkotikai ir naujosios psichoaktyvios medžiagos.

Specialistai pastebi, kad narkotikai darosi vis pavojingesni, kai kurių jų rūšių nebeįmanoma atskirti, kaip ir neatskirsi žmogaus, vartojančio narkotikus, nuo nevartojančio: jie tokie pat kaip mes, jie tarp mūsų, tačiau jų gyvenimas kitoks. Muzikos prodiuseris ir didžėjus Vaiperis neslepia esantis priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų ir sako, kad prisipažinimas – jau pirmas žingsnis į pokytį. „Man 32-eji. Esu priklausomas bent nuo trijų psichoaktyvių medžiagų.

Narkotikų mados keičiasi: 2009 metais heroinas sudarė 30 proc. visų narkotikų, o 2014 metais ši dalis tesiekė 19 proc. Vieni dėl to džiaugiasi, o kiti nurodo, kad ateina dar pavojingesnės medžiagos už heroiną, kurias net profesionalams sunku identifikuoti.