profesorė

Atsigręžus į istorinę praeitį, matyti, kiek daug skaudulių Lietuva patyrė. Okupacijos, trėmimai, partizanų mūšiai, kova už nepriklausomybę – visa tai galima vadinti istorinėmis traumomis, po kurių tautai atsitiesti nelengva. Psichologijos profesorė įvardijo, kad kiekvienas istorinis lūžis paliko gilų antspaudą lietuvių psichologinei sveikatai, o su traumų padariniais mokomės susidoroti iki šiol.

Lietuvoje ruošiamasi kai kurių gyventojų skiepijimui trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze. Premjerės teigimu, revakcinacija prasidėtų artimiausiomis savaitėmis. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė paaiškino, kuo naudinga trečioji dozė ir išsklaidė kai kuriuos mitus, apipynusius vakcinacijos procesą. Profesorė A. Žvirblienė patvirtino, kad trečioji vakcinos dozė, t. y. pakartotinis susidūrimas su tuo pačiu antigenu, tik sustiprina imuninį atsaką.

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami dar nepakankamai.

Lietuva neteko humanitarinių mokslų daktarės, filosofės, eseistės Jūratės Baranovos. Moteris mirė būdama 65-erių. Socialiniuose tinkluose apie Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorės mirtį pranešė J. Baranovos kolegos: rašytojas Antanas A. Jonynas, filosofas Gintautas Mažeikis ir kiti. Jūratė Baranova buvo filosofė, eseistė, literatūros kritikė, vadovėlių autorė.

Klaipėdietė Gintarė ryžosi viešai papasakoti savo skaudžią istoriją. Kūdikį praradusi moteris yra įsitikinusi, kad jeigu Kauno klinikų medikai būtų dirbę atidžiau, ji šiandien turėtų dukrą. Tuo metu Kauno klinikų atstovai sako, kad jie moteriai suteikė visą reikalingą pagalbą.  Klaipėdietė Gintarė (red.

Vakcinos yra ta priemonė, kuri teikia daugiausia racionalių vilčių, kad anksčiau ar vėliau pavyks pažaboti visame pasaulyje siaučiančią COVID-19 pandemiją. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorės Aurelijos Žvirblienės teigimu, naujausi bendrovių „Pfizer“ ir „Moderna“ pasiekimai kuriant vakcinas nuo koronaviruso išties įspūdingi – pasiektas neįtikėtinai aukštas jų veiksmingumo lygis.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų  žmonės prisibijo. Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Kasdien skelbiant vis naujas šalis, iš kurių grįžus bus privalomas 14 dienų karantinas, garsiau prabylama ir apie naują koronaviruso bangą. Dar daugiau – nauji susirgimai pasipila žaibiškai. Tad, ar derėtų mums važiuoti atostogų į kitas šalis ir kada tikėtina antroji banga? Kalbame su imunologe, profesore Aurelija Žvirbliene. Medikai sako, kad jau ruošiasi antrajai bangai.

Nustatytų užsikrėtimų šią parą – kaip ir nedaug. Tai gal jau pasiekėme piką ir kiek prasmingi tikinimai, kad į normalų gyvenimą galėsim grįžti tik kai persirgs 70 procentų gyventojų? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir Vilniaus universiteto biotechnologijos instituto skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė.

Profesorė Sara Brown dirba vyriausiąja tyrėja Dandžio universitete Škotijoje. Akademikė ir dermatologė tikina, kad dažnai girdi klaidinančių „faktų“ apie sveiką odą. Oda – didžiausias žmogaus organas, bet kai ji sveika, dažnai tai laikome savaime suprantamu dalyku, rašoma dailymail.co.uk. Oda – didžiausias žmogaus organas, ir kai ji sveika, dažnai tai laikome savaime suprantamu dalyku.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba paskelbė, kad profesorė Ilona Bučiūnienė į Kauno technologijos universiteto (KTU) senatą išrinkta pažeidžiant statutą. Anot kontrolieriaus, jos išrinkimas prieštarauja universiteto statuto nuostatai, kad teisę būti renkamas senato nariu turi kiekvienas mokslininkas ir pripažintas menininkas, universitete einanti pagrindines pareigas ir dirbantis ne mažiau kaip 0,5 etato.

Ar įmanoma abiturientui iš anksto susiplanuoti sėkmingą karjerą? Taip, jei tai atsakingai darysite nuo pirmojo žingsnio – teisingo studijų pasirinkimo universitete. Kaip nesuklysti priimant šį nelengvą sprendimą pataria Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė Rūta Čiutienė.   Specialistės teigimu, nėra blogų profesijų, yra neteisingas pasirinkimas. Daugelis galbūt nori būti vadovais ar advokatais, tačiau ne visi geba jais būti.

Kai kurių įgūdžių vaikams greitai nebeprireiks. Pavyzdžiui, rašymo ranka ir mokymosi daugybos lentelės greitai gal ir nebereikės mokytis, rašo yahoo.com. Sparčiai vystantis moderniosioms technologijoms, tokie įgūdžiai bus beprasmiai. Profesorė Sugata Mitra iš Niukaslio universiteto dar pridėjo, kad greitai vaikams nebereikės rašybos ir gramatikos žinių. Ji teigė, kad tradicinės kalbos taisyklės išeina iš mados. Vaikams nebereikės švaistyti laiko tokių dalykų mokymuisi.

Korėjietė Oh Hee (44 metai) tapo pirmąja profesore moterimi, kuri dėstys matematiką Yale universitete, informuoja chosun.com. Korėjos Pažangių studijų institutas praneša, kad O. Hee pradės darbą liepos 1 dieną. Pasak profesorės, ji niekada savęs nelaikė išskirtinai gabia. „Aš vis dar kovoju su matematikos uždaviniais taip, lyg būčiau įsivėlusi su jais į karą“, - atviravo moteris. Baigusi Seulo nacionalinį universitetą, O. Hee doktorantūros studijas tęsė Yale universitete.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė kandidatę į Europos Sąjungos (ES) Bendrojo Teismo teisėjus Astą Dambrauskaitę ir pasirašė dekretą, kuriuo pritarė Vyriausybės siūlymui teikti šią kandidatūrą ES Bendrajam Teismui. ES Bendrąjį Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES valstybės narės. Lietuvoje teisėjo kandidatūrą teikia Vyriausybė, gavusi šalies vadovo pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu. Teisėjai skiriami 6 metų kadencijai.

Buvusi Bradley universiteto profesorė, pasprukusi iš nacių valdomos Vokietijos, mirė miegodama – per 110-ąjį savo gimtadienį. Jane Ising gyvybė užgeso slaugos namuose Mattesono miestelyje. Prieš tai moteris daugiau nei šešis dešimtmečius pragyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji gimė Vokietijoje, gavo daktaro laipsnį ekonomikos srityje, bet Antrojo pasaulinio karo metu buvo priversta palikti savo gimtąją šalį ir įsikurti Ilinojaus valstijoje.

Profesorės, Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės gyvenimo ir darbo visuomenei patirtis inspiravo straipsnius, paspalvintus ironijos ir kritikos, šie sugulė į naujos knygos „Viltys ir nusivylimai“ puslapius. Tai ne pirmoji profesorės knyga.

Paskutinė vienos garsiausių literatūros tyrinėtojų profesorės Vandos Zaborskaitės kelionė į Antakalnio kapines netruko ilgai. Pasibaigus Atminimo valandai Vilniaus laidojimo namuose (Olandų g.) 13.30 val. gedulinga procesija pajudėjo į amžinojo poilsio vietą ir ją pasiekė su šviesa. Profesorės palydėti susirinko didelis būrys artimųjų, mokslo ir kultūros žmonių, studentų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Seimo atstovų.

1925 metų liepos 28 dieną Alytuje duonkepio ir namų šeimininkės šeimoje gimė Regina Žepkaitė. Užaugusi istorinėje miesto dalyje, Merkinės gatvėje, Regina pasirinko istorijos mokslą, kuriame visą gyvenimą kilo į akademines aukštumas. Būdama aštuonerių R. Žepkaitė mokėsi pradinėje mokykloje, keturiolikos – Alytaus gimnazijoje, dvidešimties – Vytauto Didžiojo universitete Kaune, dvidešimt penkerių studijas baigė Vilniaus universitete.