produktyvumas

Augant kainoms, gyventojai nori uždirbti daugiau. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad algos  Lietuvoje ilgą laiką kilo sparčiau nei darbuotojų produktyvumas, todėl artimiausiu metu atlyginimai taip sparčiai nebedidės. Vis dėlto darbuotojai guodžiami, kad kitąmet infliacija mažės, taigi ir kelių procentų algos didėjimas bus juntamas. Verslo atstovai pažymi, kad nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos šalyje, įmonės atlyginimus darbuotojams didins.

Darbas prie kompiuterio vasarą dažnam tampa nemenku iššūkiu – už lango kepinant saulei susikaupti ir atlikti suplanuotas užduotis gali būti išties keblu, o dirbant nuotoliniu būdu iš namų ar sodybos pagundų tik dar daugiau. Visgi būdų padidinti produktyvumą yra, be to, daugumą jų yra visai čia pat, jūsų kompiuteryje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„SpaceX“ ir „Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas yra nepaprastai produktyvus, rašoma užsienio žiniasklaidoje. E. Muskas neseniai pranešė „Teslos“ darbuotojams, kad jie pereis prie ambicingo 24/7 darbo grafiko, kad progresuotų „Tesla 3“ modelio gamyba, rašo „Business Insider“. Laiške, kuriame pranešama apie pokyčius, E. Muskas pasiūlė darbuotojams savo paties produktyvumo patarimų sąrašą.

Trečiojoje „Sveikata.lt“ laidoje, rubrikoje „Patarimai, kaip dirbti iš namų“, „Saugaus darbo garantas“ (SDG) profesinės sveikatos specialistė Agnė Stonkevičiūtė dalinasi svarbiausiais patarimais kaip efektyviai dirbti namuose. Šiuo laikotarpiui daugelio darbo vieta iš ofiso persikelia į namus, kai kuriems tai tampa nuolatinė darbo forma.

Vieni juokiasi iš Naujametinės nakties pažadų sau, o kiti juos iš tiesų mėgsta. Norite tikėkite, norite - ne, bet yra žmonių, kurie juos religiškai įgyvendina. Naujieji metai yra tarsi švarus popieriaus lapas, kuris mums suteikia kažkokio naujumo jausmą. Nors tas naujumas, aišku, tėra iliuzija, jis vis tiek padeda kurti planus ir juos vykdyti. Štai 7 patarimai kaip galite ženkliai be didesnių pastangų pagerinti savo produktyvumą.

Warrenas Buffettas yra vienas iš turtingiausių pasaulio žmonių ir sėkmingiausias visų laikų investuotojas. Savo tikslų jis siekia nuo ankstyvos vaikystės. Per tą laiką daugybė jo bendražygių metė darbus, išėjo į pensiją ar tiesiog pasidavė kelyje į sėkmę. Kaip Buffettui pavyksta išlaikyti koncentraciją ir motyvaciją? Pasirodo, jis naudojasi labai paprasta dviejų sąrašų taisykle, kurią sukūrė pats. Mike‘as Flintas 10 metų dirbo Warreno Buffetto asmeninio lėktuvo pilotu.

Lietuva oficialiai tapo turtingųjų šalių klubo nare. Tačiau tai dar nereiškia, kad šalyje problemų nėra. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelis Gurria pristatė naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje išskirta ne viena problema. Pirmiausia Lietuva buvo ir namažai pagirta, dėl greito įstojimo į EBPO, atliekamų reformų bei biudžeto pertekliaus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad jo derybos su kitų Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovais dėl prekybos buvo „be galo produktyvios“ ir kad jis norėtų betarifio pasaulio, jeigu kitos šalys su Jungtinėmis Valstijomis elgtųsi sąžiningai. Prieš išvykdamas į Singapūrą, kur rengiamas jo susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, D. Trumpas griežtai paneigė, kad G7 susitikimo metu buvo daug ginčų. „Nėra tarifų, nėra barjerų. Štai kaip turėtų būti.

Įmonės pastebėjo, jog darbuotojų susibūrimas fizinėje aplinkoje skatina jų kūrybiškumą ir santykių kūrimą. JAV atliktas tyrimas parodė, jog pokalbiai tarp bendradarbių jų produktyvumą padidina 20 proc., o 72 proc. darbuotojų, kurie turi geriausią draugą darbe, yra patenkinti savo pareigomis ir darbu. CV–Online kovo mėnesį Lietuvoje vykdytos apklausos duomenimis, 87 proc.

Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ekonominės formos. Lietuvos ekonomikos augimas šiemet įsibėgėjo ir viršijo 3,5 procento. Tiesa, daugeliui šis sintetinis ir labai daug informacijos savyje talpinantis rodiklis beveik nieko nepasako.

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES vidurkio. Visgi per pastaruosius trejus metus vienam gyventojui tenkantis šalies BVP beveik nebepasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Jeigu produktyvumo augimas ir toliau neįsibėgės, šalis rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose.

Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

Jau ne kartą buvo skambinama varpais, kad lietuvių atlyginimai auga, o produktyvumas ne. Tačiau kokią iš ties vertę lietuvis sukuria per vieną valandą ir kaip tai atrodo kitų šalių kontekste? Atsakymą pateikia analitikai iš Londono. Expert Market ištyrė daugiau nei 35 šalių produktyvumą. Analitikai bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį padalino iš vidutiniškai išdirbtų valandų skaičiaus, taip nustatydami, kokia vertė šalyje sukuriama per vieną valandą.

Netrukus gyvensime taip, kaip tikėjosi marksistai. Tačiau taip nutiks tik dėl to, kad tuo pasirūpino kapitalistai. Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa. „Komunistinėje visuomenėje, kur niekas neužsiima viena specifine veikla, bet kiekvienas gali realizuoti save kokioje nori srityje, visuomenė reguliuoja bendrąją gamybą ir leidžia man daryti vieną dalyką šiandien ir visai kitą dalyką rytoj, medžioti ryte, žvejoti po pietų, ganyti karves vakare, kritikuoti po vakarienės.

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Šių metų pradžioje ekonomikos augimas spartėjo, vis daugiau namų ūkių gali džiaugtis augančiais atlyginimais ir didėjančiu darbo vietų skaičiumi. Visgi atlyginimų augimą skatina ne produktyvumo augimas, o didelis struktūrinis nedarbas ir neigiamos demografinės tendencijos. Artėjant prie „butelio kaklelio“ darbo rinkoje, tolesnis tvarus ekonomikos ir gyvenimo lygio augimas bus sunkiau pasiekiamas, o rezultatams daug įtakos turės ekonominės politikos sprendimai.

Visai neseniai kelios Švedijos bendrovės paskelbė trumpinančios darbo dieną iki 6 valandų. Tuo tarpu lietuviai dirba dviem valandomis ilgiau. Daugelis sociologų teigia, kad sutrumpinus darbo dieną, išaugtų darbuotojų produktyvumas, padidėtų koncentracija ir sumažėtų laikas, skiriamas pašaliniams darbams.

Miego kokybė lemia mūsų dienos produktyvumą, sveikatą bei savijautą, tad geras poilsis naktį visada labai svarbus. Visgi įtemptas gyvenimo ritmas, nuolat patiriamas stresas trukdo išsimiegoti kokybiškai. Be to, dėl šių išvardintų priežasčių sudėtinga išsiugdyti ir tinkamus mitybos įpročius. Visi šie dalykai tarpusavyje susiję, tad valgymo įpročiai nakties poilsiui taip pat daro didelę įtaką. Žinant kelis mitybos patarimus, kaip maitintis vakare, jau žengsite žingsnį kokybiškesnio miego link.

Įvairūs moksliniai tyrimai ne kartą įrodė sporto naudą ne tik sportuojančiojo fizinei būklei, bet ir jo darbo produktyvumui: nustatyta, kad sportu kelis kartus per savaitę užsiimantys darbuotojai savo įmonėms atneša 5 proc. didesnį pelną, o kai sportas yra kasdienė veikla, šis skaičius auga 8 proc. Neseniai mokslininkai įrodė ir tai, kad sportas geriausiai ugdo lyderystę ir asmenybę, o disciplinos lavinimui bei streso įveikimui geriausiai pasitarnauja bėgimas.

Visada gyvenime turi daugiau reikalų nei laiko jiems atlikti. Ir kuo labiau stengiesi, tuo daugiau neatidėliotinų užduočių užkrinta ant Tavo pečių. Pabaigi vieną užduotį ir čia pat atsiranda dar šešios. Viskas labai paprasta: pirmiausia reikia išmokti išmintingai investuoti savo laiką – tai ir vadinama produktyvumu. Taip, tas nuvalkiotas žodis iš P raidės. Tik lengviau pasakyti nei padaryti. Taigi, kas žudo Tavo produktyvumą? Nebežinai, ką toliau daryti.

Visada gyvenime turi daugiau reikalų nei laiko jiems atlikti. Ir kuo labiau stengiesi, tuo daugiau neatidėliotinų užduočių užkrinta ant Tavo pečių. Pabaigi vieną užduotį ir čia pat atsiranda dar šešios. Viskas labai paprasta: pirmiausia reikia išmokti išmintingai investuoti savo laiką – tai ir vadinama produktyvumu. Taip, tas nuvalkiotas žodis iš P raidės. Tik lengviau pasakyti nei padaryti. Taigi, kas žudo Tavo produktyvumą? Ką gali daryt rytoj, niekad nedaryk tuoj.

Visada gyvenime turi daugiau reikalų nei laiko jiems atlikti. Ir kuo labiau stengiesi, tuo daugiau neatidėliotinų užduočių užkrinta ant Tavo pečių. Pabaigi vieną užduotį ir čia pat atsiranda dar šešios. Viskas labai paprasta: pirmiausia reikia išmokti išmintingai investuoti savo laiką – tai ir vadinama produktyvumu. Taip, tas nuvalkiotas žodis iš P raidės. Tik lengviau pasakyti nei padaryti. Taigi, kas žudo Tavo produktyvumą? Sergi.

Visada gyvenime turi daugiau reikalų nei laiko jiems atlikti. Ir kuo labiau stengiesi, tuo daugiau neatidėliotinų užduočių užkrinta ant Tavo pečių. Pabaigi vieną užduotį ir čia pat atsiranda dar šešios. Viskas labai paprasta: pirmiausia reikia išmokti išmintingai investuoti savo laiką – tai ir vadinama produktyvumu. Taip, tas nuvalkiotas žodis iš P raidės. Tik lengviau pasakyti nei padaryti. Taigi, kas žudo Tavo produktyvumą? Nepakanka miego.

Visada gyvenime turi daugiau reikalų nei laiko jiems atlikti. Ir kuo labiau stengiesi, tuo daugiau neatidėliotinų užduočių užkrinta ant Tavo pečių. Pabaigi vieną užduotį ir čia pat atsiranda dar šešios. Viskas labai paprasta: pirmiausia reikia išmokti išmintingai investuoti savo laiką – tai ir vadinama produktyvumu. Taip, tas nuvalkiotas žodis iš P raidės. Tik lengviau pasakyti nei padaryti. Taigi, kas žudo Tavo produktyvumą? Pirmiausia pažvelkime iš platesnės perspektyvos.

Žinių radijas Darbinė praktika ir tyrimai rodo, kad darbo laikas nekoreliuoja su rezultatu, kurį žmogus gali pasiekti. Priešingai, specialistų teigimu, ilgos darbo valandos nesuteikia produktyvumo. Tam pritaria ir Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, kuris mano, kad į darbo laiką reiktų žiūrėti kaip į tam tikrą resursą, pavyzdžiui, pinigus. Taip pat, pašnekovo tikinimu, nereiktų didžiuotis, kad po darbo valandų atsakinėjate į darbinius skambučius ar laiškus.

Jums turbūt ne kartą kilo klausimas, kokia tiksliai pinigine išraiška gali būti įvertinta valanda darbo? Įvertinus, koks laikas iš tiesų yra neįkainojamas, tuo pačiu darbe jūs galite tapti daug produktyvesni, rašo businessinsider.com.   Atlikti tyrimai atskleidė, kad vidutiniškai darbuotojai 31 val. per mėnesį praleidžia susitikimams ir tik 60 proc. viso darbo laiko realiai skiriama tikram darbui.

Karolis Birgilas Norint suskaičiuoti Lietuvoje veikiančias gamyklas, kurias saugo kariškiai, užtektų penkių pirštų. Vienos iš tokių gamyklų produkcijos gali nusipirkti kiekvienas norintis. Tiesa, ji gali ir atpigti, tik dar nežinoma, kieno sąskaita.  Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) gamina šaudmenis ne tik NATO kareiviams, bet ir sportinio šaudymo entuziastams, medžiotojams. Pirmieji yra pagrindiniai gamyklos eksporto klientai, o jo mastas sudaro kiek daugiau nei 95 proc.

Kiekvienas žmogus, vidutiniškai per gyvenimą keliasi maždaug 25 tūkst. kartų – tiek jis turi rytų, skaičiuoja naujienų portalas businessinsider.com. Pasaulinės sveikatos organizacijos skaičiavimais, vidutinė gyvenimo trukmė išsivysčiusiose šalyse yra labai panaši. JAV žmonės vidutiniškai gyvena apie 79 metus, o Japonijoje žmonės gyvena ilgiausiai. Moterų vidutinis amžius tekančios saulės šalyje yra apie 86 metus.

Turbūt pastebėjote, kad kai kurie žmonės atlieka krūvas darbų ir vis tiek jaučiasi ir atrodo laimingi, pailsėję. Kiekvienas žmogus turi tas pačias 24 valandas per parą, tačiau jų išnaudojimo lygis ypač skiriasi. Kilus klausimui, kaip kai kuriems žmonėms produktyviai išnaudoti paros laiką, naujienų portalas inc.com dalijasi patarimais, kuriais vadovaujantis jūs pasieksite tą patį.

 Siūlyti didesnį atlyginimą – ne visada geriausias būdas kelti darbuotojų motyvaciją. Naujausias Harvardo universiteto tyrimas, kurį aprašo naujienų portalas qz.com, atskleidžia, kad nėra tiesioginės koreliacijos tarp atlygio ir produktyvumo kilimo. Vis dėlto, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, jeigu darbdavys duoda papildomų pinigų, kurie yra neįskaičiuoti į atlyginimą, darbuotojų produktyvumas kyla. Pasak Harvardo mokslininkų, tokių darbuotojų produktyvumas ūgteli visus 20 proc.

Ekonomikos ir politikos mokslų aukštosios mokyklos Londone atstovas David McDaid, per Vilniuje surengtą tarptautinę konferenciją, atkreipė dėmesį, kad investicijos į žmogaus psichikos sveikatą gali būti naudingos Europos ekonomikai. Anot jo, žmonės tapo priklausomi nuo technologijų ir nesugeba atsipalaiduoti laisvu nuo darbo metu: „Teko bendrauti su itin daug žmonių, kurie tikrinasi savo elektroninį paštą prieš darbą, per pietų pertrauką ir grįžę namo. Jie negali atsipalaiduoti nuo darbo.

Ar daug lietuvių galėtų pagalvoti, jog į darbo vietą ateitų lydimas savo šuns? Tikriausiai daugelis net nedrįstų apie tai pasvajoti. Tuo tarpu Vakarų šalyse tai nieko nebenustebintų – apie 20% kompanijų Amerikoje leidžia savo darbuotojams atsivesti šunis į darbą.

Trijose Lietuvos mokyklose: Kauno Rokų, Panevėžio r. Paįstrio Juozo Zikaro vidurinėse ir Kėdainių jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje antrus metus išbandomas naujas mokymosi būdas – produktyvusis mokymasis. Vienerių šio mokymo metų rezultatus Švietimo ir mokslo ministerijoje gyvai pristatė pagal šį modelį besimokantys mokiniai, jų mokytojai, projekte dalyvaujantys praktikos vietų vadovai, projekto konsultantai iš Lietuvos ir Vokietijos.

Rinkodaros kompanijos „Pertino“ atliktas tyrimas parodė, kad per atostogas dirba 64 proc. vyrų ir 57 proc. moterų. Pusė vasaros dar priešakyje, tad „Businessweek“ pataria, kaip padidinti darbo produktyvumą atostogų metu. Susidėliokite prioritetus iš anksto Susikurkite veiksmų, kuriuos reikia atlikti greitai ir kuriuos galima atidėti, sąrašą. Mašalai gali apkartinti pasivaikščiojimą pamariu, bet neorganizuotumas gali sugadinti visas atostogas.

Bendradarbiai yra kaip šeima. Dažniausiai jų negalima pasirinkti ir natūraliai gali kilti nesutarimų. Vis dėlto nuo gerų santykių darbe priklauso ir produktyvumas, rašoma portale „Business Insider“. Knygos „Žmonių tipai darbe“ autoriai Robertas ir Dorothy Grover Boltonai pabrežia, kad svarbiausia yra atpažinti kolegų tipą, o taip bus lengviau nuspėjamas jų elgesys ir išvengta konfliktų. Autoriai išskiria kelis tipus ir juos apibūdina.

Prieš kelis metus bankas „Bank of America“ tyrė, ar bendravimas akis į akį turėjo įtakos jų skambučių centro darbuotojų komandoms. Bankas paprašė 90 darbuotojų kelias savaites nešioti ženklelius su mažais jutikliais, fiksuojančiais jų judesius ir pokalbio toną, rašo „The Wall Street Journal“. Surinkti duomenys parodė, kad produktyviausi darbuotojai priklausė gerai sutariančioms komandoms ir dažnai bendraudavo savo savo kolegomis.

Francois Hollando socialistų vyriausybė vėl įsitraukė į naujus ginčus dėl savo vykdomos ekonominės politikos. Šį kartą kritikos pažėrė JAV padangų gamintojos „Titan International“ vadovas Maurice Tayloras, kuris pasakė, kad dėl trumpos prancūzų darbo dienos būtų kvaila periminėti gamyklą šioje šalyje.

Tam, kad būtumėte geras vadovas, privalote pastebėti pokyčius savo darbuotojų elgesyje, ypač jeigu tai signalizuoja motyvacijos stoką. Portalas „Business Insider“ interviu su personalo specialiste Tim Muma aptarė ženklus, kurie rodo darbuotojų motyvacijos trūkumą ir pasiūlymus vadovams, kai jie pastebi šiuos pokyčius. Pagrindiniai ženklai: 1. Produktyvumo sumažėjimas. 2. Žemas kokybiško darbo lygis. 3. Dažnas neatvykimas į darbą. 4. Padidėjusi darbuotojų kaita.

Aukšto nedarbo lygio laikais išlaikyti savo darbo vietą tampa svarbu kaip niekada. Kad įsitvirtintumėte savo darbovietėje ir pakiltumėte karjeros laiptais ar išvis pakeistumėte savo darbo vietą verta pagerinti savo darbo rezultatus. „Forbes“ siūlo dešimt būdų kaip galima tai padaryti. Visų pirma, tapkite organizuotais. Kai jus atakuoja elektroniniai laiškai, žinutės „Skype“, „Facebook“ ir visa kita, tampa sudėtinga susitvarkyti su darbo krūviu.

Norint dirbti produktyviau, nebūtina dirbti sunkiau. Reikia tiesiog dirbti gudriau. Bent jau taip teigia Robertas C. Pozenas, kuris vienu metu vadovavo pasaulinei finansų paslaugų įmonei ir dėstė pilną kursą Harvardo verslo mokykloje. Jis taip pat parašė šešias knygas, viena iš jų – „Extreme Productivity“ (liet.

„Visą kitą savaitę, draudžiu elektroninius laiškus, susirašinėjimą kompanijos viduje“, - pranešiau savo personalui. O kaip norėjau pranešti tai drąsiai ir garsiai, išpūsta krūtine ir aukštai iškelta galva, - žurnalui „Forbes“ prisipažįsta Shayenas Hughesas, kompanijos „Learning and Leadership“ vadovas.

Darbuotojų susirinkimai yra neatskiriama verslo dalis, tačiau entrepreneur.com siūlo rauti su šaknimis kenksmingą požiūrį į šią praktiką. Pirmiausia įvertinkite, ar susirinkimas nėra tik betikslis kas savaitę ar mėnesį kartojamas ritualas, kurio metu bendrovė patiria daugiau žalos nei naudos. Ar tikrai visi susirinkime esantys darbuotojai privalo dalyvauti? Venkite susirinkimų, kurie tampa vieno ar kelių žmonių paskaitomis. Toks informacijos dalijimosi būdas yra vienas iš neveiksmingiausių.

Pirmą kartą per nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimo autoriai nepretenduoja į besąlygišką objektyvumą, tačiau pabrėžia, kad toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten esame. Šioje publikacijoje pateikiama 49 savivaldybių reitingo lentelė. Reitingavimą atliko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), įvertinusi savivaldybių teritorijoje esančių ūkių veiklos efektyvumą.

Nuo pat ryto kamuoja įkyrūs pranešimai apie naują elektroninį laišką, per susitikimus tenka atsakinėti į žinutes išmaniajame telefone, darbo metu nuolatos knieti patikrinti „Facebook“ naujienas. Likus valandai iki darbo pabaigos suprantate, kad nepavyko padaryti nė pusės darbų, kuriuos suplanavote ryte. Padėtis pasitaisytų, jeigu darbo metu vadovautumėtės vos keliomis auksinėmis taisyklėmis, rašo „Inc.“ Pirmiausia reikia atlikti svarbiausius darbus.

JAV ir ekonominis augimas nuolat žengė koja kojon. Šalies istoriją nuolat lydėjo ekonominis progresas, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV BVP vidutiniškai augo po 3 proc. per metus, rašo „Time“. Žinoma toks augimas neauga ant medžių. JAV plėtros amžius sutapo su pačiu technologiškai įspūdingiausiu periodu žmonijos istorijoje.

Tikriausiai šimtus kartų esate girdėję frazę „esi tas, ką valgai“. „Psychology Today“ teigia, kad tai gryniausia tiesa, nes sudėtingi smegenyse vykstantys procesai yra tiesiogine to žodžio prasme „maitinami gliukoze, kuri iš virškinamojo trakto keliauja į smegenis“. Žmogaus kūnas yra nenuneigiama energijos sistema.

Lietuvos Respublikos X Seimo kadencija eina į pabaigą. Nuomonių apie jo darbą yra įvairių – vieni tikina, kad tai vienas prasčiausiai pasirodžiusių Seimų, kiti – kad sudėtinga situacija pasauliniame kontekste turėjo nemažai įtakos šio Seimo darbui ir negalima dėl visko kaltinti vien institucijos. Balsas.

Žinome, kad ilgalaikis stresas, patiriamas darbe, ne į gera. Bet šiandien verslininkai kelia didelius tikslus ir lūkesčius, todėl jo išvengti neįmanoma, rašo „Forbes“. Pasak psichologo Shlomo Breznitzo, darbuotojams, išgyvenantiems stresą, sveikatos priežiūra kainuoja 46 proc. brangiau nei jų kolegoms, nesusiduriantiems su stresu darbe. Vieno žmogaus išlaidos sveikatos priežiūrai išauga maždaug iki 600 JAV dolerių. Didžiausia streso grėsme kyla darbuotojams, atliekantiems daug užduočių.

Praėjusiais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad 65 proc. darbuotojų ne tik, kad valgo darbo vietoje, bet ir atmeta galimybę padaryti pertraukėlę. Nors moksliniai tyrimai įrodė, kad pertraukėlės teigiamai veikia darbo rezultatus bei nuotaikas, bet visa tai nustelbia vienas svarbus žodis – „produktyvumas“, rašo „Forbes“. Darbo vieta vis dar vertinama, o užduotys kaupiasi, nes darbuotojų kol kas nepakanka, pastarieji ateina anksti, kad galėtų nuveikti kuo daugiau.