produkcija

Visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje šiemet sausį-gegužę sumažėjo 8,4 procento. Vien gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai – augo 1,5 proc., o palyginti su balandžiu, smuko 2,8 proc. Metiniai pramonės rodikliai iki šiol mažėjo nuo praėjusių metų gruodžio.  Per penkis šių metų mėnesius pramonės produkcijos vertė siekė 14,7 mlrd. eurų to meto kainomis, o vien gegužę – 2,9 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Nuteistųjų įdarbinimo Pravieniškėse įmonės buvę vadovai lieka nuteisti dėl piktnaudžiavimo, prekybos poveikiu ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, antradienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Lietuvos Aukščiausiais Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl nuteistųjų produkcijos pasisavinimo, priėmė galutinį ir neskundžiamą nuosprendį buvusiam įmonės direktoriui Vytautui Pitkauskui, jo pavaduotojui Jonui Raudeliūnui ir vadybininkui Kaziui Raudeliūnui, kuriuo minėtiems asme...

Sportinių drabužių ir avalynės milžinė „Adidas“ penktadienį pranešė, kad gegužę pradės pardavinėti dalį didžiulių didžiulių prekių ženklo „Yeezy“ produkcijos atsargų ir paaukoti gautas pajamas nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant George'o Floydo brolio įkurtą organizaciją. Minėtas prekių ženklas buvo sukurtas bendradarbiaujant su JAV reperiu Kanye Westu (Kanje Vestu), tačiau praėjusiais metais partnerystės sutartis buvo nutraukta dėl jo prieštaringų komentarų.

Vokietijos chemijos produkcijos ir plataus vartojimo prekių gamybos milžinė „Henkel“ užbaigė savo verslo Rusijoje pardavimo sandorį – visos įmonės „Henkel Rus“ akcijos nuo balandžio 21-osios priklauso Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota bendrovė „Lead Holding“, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Valstybinio įmonių registro duomenimis. Anksčiau „Henkel“ skelbė, jog aktyvus Rusijoje už 54 mlrd. rublių (maždaug už 600 mln. eurų) parduos trijų Rusijos kapitalo bendrovių konsorciumui.

Šiemet sausį-vasarį visa pramonės produkcija Lietuvoje siekė 6 mlrd. eurų to meto kainomis – palyginti su tuo pačiu metu pernai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,4 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 7,2 proc.). Vien vasarį pramonės produkcijos vertė siekė 2,9 mlrd. eurų – 6,9 proc. mažiau nei pernai vasarį (nepašalinus – 7 proc.), bet 0,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį (nepašalinus – sumažėjo 5,1 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Pernai gruodį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2021 metų gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,2 proc. (nepašalinus – 7,7 proc.) Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė sumenko 4 proc. (nepašalinus – 3,7 proc.), pranešė Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį sumažėjo pagrindinių metalų gamybos produkcija – 22,4 proc. (32,3 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 13,3 proc.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos Latvijoje 2022 metais, palyginti su 2021-aisiais, pakilo 30,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vidaus rinkoje parduotos produkcijos kainos padidėjo 47,9 proc., o eksportuotos produkcijos kainos – 16,1 procento. Į euro zonos šalis eksportuotos produkcijos kainos pakilo 19,4 proc., o į ne euro zonos šalis – 13,3 procento.

Europinį maisto saugos tarnybos leidimą gavusi Lietuvos kapitalo įmonė „Divaks“ Marijampolėje stato naują gamyklą, kurioje augins maistines vabzdžių lervas ir iš jų gamins maistui skirtą produkciją. Beveik visą produkciją įmonė planuoja eksportuoti. „Divaks“ vadovas Kęstutis Lipnickas BNS nenorėjo komentuoti planuojamų investicijų, tačiau teigė, jog gamykla turėtų pradėti veiklą 2024 metų viduryje, o joje dirbs apie 100 žmonių.

Spalį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,5 mlrd. eurų – palyginti su rugsėju, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,1 proc. (nepašalinus – 1,2 proc.). Per metus – spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – pramonė augo 2,6 proc. (nepašalinus – 1 proc.), pranešė Statistikos departamentas Per mėnesį augo rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 18,3 proc. (nepašalinus – 15,3 proc.), pagrindinių metalų gamybos – 18,3 proc. (29,9 proc.

Estijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso augimas liepą per mėnesį sulėtėjo iki 0,4 proc. nuo 2,3 proc. birželį, o per metus – nuo 33,3 proc. iki 28,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį šį kainų indeksą labiausiai kėlė brangusi elektros energijos ir maisto produktų gamyba, o jo augimą stabdė atpigusi medienos apdirbimo produkcija, elektronikos įrangos ir skysto kuro gamyba.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – padidėjo 1,3 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Anot jo, bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,2 proc.

Taivano Maisto ir vaistų administracijos ekspertai šią savaitę Lietuvoje atlieka jungtinį Lietuvos kiaušinių, pieno, žuvies produktų gamintojų auditą.  Per dvi ateinančias savaites ekspertai vertins, kaip įgyvendinami Taivano reikalavimai trijose pieno, trijose žuvininkystės bei vienoje kiaušinių produktų įmonėje, trečiadienį pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Švedijos nacionalinė prekybos taryba uždraudė tiekti į Rusiją pakuočių gamintojos  „Tetra Pak“ produkciją, pranešė Švedijos leidinys „Dagens Nyheter“. Prieš dvi savaites bendrovė „Tetra Pak“ kreipėsi į Švedijos valdžios institucijas su prašymu leisti eksportuoti į Rusiją „dėl humanitarinių priežasčių“, nepaisant ES sankcijų.

Visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 30,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 21,7 proc. Lietuvos rinkoje jos augo 47,9 proc., be rafinuotų naftos produktų – 36,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Ne Lietuvos rinkoje parduotos  produkcijos kainos augo 18,7 proc., be rafinuotų naftos produktų – 10,6 proc. Euro zonos rinkoje jos padidėjo 20,5 proc., ne euro zonos – 17,5 proc.

Grybų ir uogų perdirbimu bei eksportu užsiimančios Lietuvos įmonės dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje prarado pagrindinius produkcijos tiekėjus iš Rusijos ir Baltarusijos, atsiskaitymai su iki 80 proc. produkcijos tiekusiais partneriais tapo neįmanomi.

Pagrindinė „iPhone“ gamintoja „Pegatron“ dėl Pekino paskelbtų COVID-19 priemonių laikinai sustabdė veiklą padaliniuose, įsikūrusiuose Kinijos Šanchajaus ir Kunšano miestuose. Verslo centras Šanchajus tapo didžiausio Kinijoje COVID-19 protrūkio epicentru nuo tada, kai virusas paplito pirmą kartą prieš daugiau nei dvejus metus. 25 mln. gyventojų turintis miestas nuo mėnesio pradžios yra beveik visiškai uždarytas.

Rusijai užpuolus Ukrainą Europos Komisija (EK) Lietuvai nurodė geriau apsirūpinti maistu, mažinti priklausomybę nuo importuojamų trąšų, energetinių išteklių, daugiau dėmesio skirti žaliajai politikai, tvaresniems žemės ūkio produkcijos gamybos būdams.  Tokias pastabas EK pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiam planui.

Šeštadienio naktį pasirodė informacija, kad Rusija gali likti ne tik be žinomiausių automobilių markių, bet ir be „Apple“ produkcijos. Į bendrovės generalinį direktorių jau kreipėsi Ukraina. Kaip praneša „The Guardian“, Ukraina prašo atjungti Rusiją nuo „App Store“ ir „Apple“ produkcijos.  Ukrainos vicepremjeras Mykhailo Federov paskelbė penktadienį išsiuntęs laišką „Apple“ generaliniam direktoriui su prašymu atjungti Rusiją nuo šio prekinio ženklo produkcijos.

Maždaug 11 mln. tonų Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijos į laivus kasmet kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis sako, jog kalio trąšų tranzitas per Lietuvą negali būti nutrauktas, nes tai prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų devynis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu-rugsėju, palyginamosiomis kainomis išaugo 17,4 proc. iki 19,7 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 16,8 procento. Vien rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,3 proc. iki 2,5 mlrd. eurų (nepašalinus – 7,2 proc.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius šiandien Vyriausybei pateikė prašymą skubiai priimti nacionalines sankcijas visai baltarusių „Belaruskalij“ produkcijai, tarp jų – ir kelių priežiūrai naudojamai druskai. Dabar galiojančios Baltarusijai įvestos sankcijos neapima natrio chlorido produktų, todėl Vilnius pagal galiojančius teisės aktus ir mažiausios kainos konkursus teisiškai yra priverstas druską pirkti iš šios valstybės režimui artimų gamintojų.

Konkurencijos taryba siūlo drausti prekybos tinklams reikalauti pristatyti užsakytas prekes, jeigu dėl jų kiekio ir pristatymo laiko su tiekėjais nebuvo susitarta raštu. Taryba išnagrinėjo didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikoma baudas. Galutinės išvados bus teikiamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, pranešė taryba.

Baltarusijos vyriausybė, vykdydama prezidento Aliaksandro Lukašenkos įsaką dėl atsakomųjų priemonių sankcijas Baltarusijai įvedusioms valstybėms, paskelbė draudimą importuoti „Škoda Auto“, „Nivea“, „Beiersdorf“ produkciją.

Nuo krizės nukentėjusiems daržovių augintojams, negalėjusiems patiekti produkcijos neveikusioms maitinimo įstaigoms ir dėl to patyrusiems nuostolių, šiemet bus skirta apie 1,5 mln. eurų valstybės paramos. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas praėjusią savaitę Seime pranešė, kad priemonės notifikavimo procesas jau vyksta. Žemės ūkio ministerija BNS nurodė, kad valstybės pagalba šiemet sieks 1,5 mln. eurų, nes pernai daržovių augintojams buvo numatyta 2 mln. eurų, o panaudota tik pusė.

Tarp daugelio bauginančių šiltesnio pasaulio padarinių vienas blogiausių yra tai, ką jis padarys žemės ūkio gamybai. Naujas tyrimas rodo, kad tai ne tik ateities problema – mes jau dabar auginame penktadaliu mažiau maisto, nei augintume, jei pasaulis būtų išlaikęs 1960-ųjų sąlygas. Technologinė pažanga tai slėpė, iki šiol didindama bendrą derlingumą. Tačiau spartėjant atšilimui, žemės ūkio mokslininkams teks daugiau dirbti, kad neatsiliktų.

Šalies ūkininkai vis dažniau ima ne tik auginti ir gaminti naujus maisto produktus, bet ir juos sertifikuoti pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą. Produktų sertifikavimas naudingas tiek ūkininkams, tiek pirkėjams. Šie įsigyja sveikatai palankesnius ir aplinką tausojančius produktus, kurių gamyba nuolat kontroliuojama, o ūkininkai turi pranašumą rinkoje, nes užtikrina produkcijos kokybę. Kėdainių rajono ūkininkas Arnas Kvedaras augina daržoves – morkas ir kopūstus.

Didžiųjų miestų darželiuose vaikai nemaitinami ekologiška vietos ūkininkų užauginta produkcija, rašo „Vakarų ekspresas“.   Pasak Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio, Žemės ūkio ministerijos nuo 2019 metų vykdomoje programoje, pagal kurią vietos ūkininkų užaugintą produkciją vartojantys darželiai gali pretenduoti į finansavimą, šiemet dalyvauja tik po iš vieną Vilniaus ir Kauno rajono darželį.

Jau seniai dalis žmonių maisto produktus perka tiesiai iš ūkininkų. Vieni lankosi turguose, kiti ūkininkų elektroninėse parduotuvėse. Karantino metu jų kiekis dar labiau išaugo. O iniciatyva „Kaimas į namus“ padeda ūkininkams ir pirkėjams greičiau vienas kitą surasti elektroninėje erdvėje.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų aštuonis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu-rugpjūčiu, palyginamosiomis kainomis mažėjo 3,4 proc. iki 13,7 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės smukimas siekia 3,3 procento. Vien rugpjūtį, palyginti su liepa, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. iki 1,8 mlrd. eurų (nepašalinus – sumažėjo 0,7 proc.

Vyriausybei atvėrus kelią kainų reguliavimui vartotojai ne tik nebūtų apsaugoti, bet taptų priklausomi nuo valdžios institucijų, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai. Jie pabrėžia, kad posėdyje planuojamų svarstyti nuostatų, kuriomis būtų suteikta teisė Vyriausybei valstybės lygio ekstremalios situacijos metu prireikus nustatyti būtinų prekių ir paslaugų kainas, įgyvendinimas gali sukelti gerokai didesnes problemas nei laikinas kainų svyravimas.

 Penkios Lietuvos baldų pramonės įmonės, tiekiančios produkciją Švedijos baldų prekybos koncernui „Ikea“, stabdo Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ produkcijos pirkimą.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“ pranešė stabdantis Kuršių marias, kaip įtariama, teršusios bendrovės „Grigeo“ produkcijos pirkimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Didžiausias šalyje prekybos tinklas „Iki“ pranešė stabdantis higieninio popieriaus gamintojos „Grigeo“ produkcijos pirkimą – ji nebus perkama, kol nebus atsakyta į visus klausimus dėl įtarimų „Grigeo Klaipėdai“ nevalytomis atliekomis teršus Kuršių marias. „Akivaizdu, kad būtent šiandien yra proga verslui ne žodžiais, o realia elgsena pademonstruoti socialiai atsakingą elgesį.

Dėl patekusio galbūt užteršto pieno, keli pieno produktų gamintojai turi išimti ir utilizuoti dalį gaminių. Tai, kad turi utilizuoti po keliasdešimt tonų produkcijos, BNS patvirtino „Rokiškio sūrio“, „Varėnos pienelio“ bei „Rivonos“ vadovai, tačiau jie pabrėžia, jog produktai žmonių sveikatai pavojaus kelti neturėtų.

Prekybos tinklo IKI privačių prekių ženklų šeimą neseniai papildė „Bio Village“ simboliu pažymėta produkcija. Patrauklią pirkėjui ją daro ne tik kilmės šalis – aukštos kokybės gastronominiais gaminiais garsėjanti Prancūzija, bet ir ekologiškas gamybos būdas, tvari pakuotė. Stebima, jog pastaraisiais metais pirkėjai vis dažniau skaito etiketes ieškodami ne tik skanių ir geros kokybės gaminių už patrauklią kainą, bet ir ypatingą dėmesį skiria jų pagaminimo būdui, pakuotei.

Viena pagrindinių „Arvi“ grupės įmonių Marijampolės „Arvi kalakutai“ sustabdė produkcijos tiekimą didiesiems prekybos tinklams. „Verslo žinių“ teigimu, „Arvi kalakutai“ siekia restruktūrizavimo ir kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl leidimo rengti restruktūrizavimo planą. Vienas didžiausių šalies prekybos tinklų „Maxima“ BNS patvirtino, kad „Arvi kalakutai“ jau kurį laiką netiekia produkcijos, tačiau teigia, kad sutartis su bendrove nėra nutraukta.

Antradienį, kovo 13 d., muitinės pareigūnai ties Kryžkalniu esančioje degalinėje sulaikė krovininį vilkiką, vežusį beveik 1,5 mln. eurų cigarečių kontrabandą. Rūkalus patyrę pareigūnai tiesiogine prasme... suuodė, mat pravėrus puspriekabės – šaldytuvo duris, vietoj deklaruotos žuvies juos pasitiko aštrus tabako kvapas. Patikrinus krovinį rentgeno kontrolės sistema, abejonių neliko: iš viso vilkike aptikta 480 tūkst. pakelių cigarečių.

Remiantis tarptautinės prekių ženklų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais žmonės suklastotų produktų įsigijo net už 370 mlrd. Eur. 18 proc. šių klastočių sudarė avalynės gaminiai, 15 proc. – elektronikos prietaisai ir 13 proc. akiniai. Klastočių pirkimas gali būti sąmoningas – jos kainuoja daug pigiau nei originalas, netrūksta „tobulų“, beveik identiškai kaip originalas atrodančių daiktų. Tačiau pasitaiko ir taip, kad mokėdamas originalui artimą kainą nusiperki nebūtinai jį.

Lietuvoje pramonės produkcijos kainos per metus augo bene sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Vidaus rinkoje per metus – pernai gruodį, palyginti su 2016 metų gruodžio mėnesiu – Lietuvoje kainos ūgtelėjo 3,8 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis kainų augimas fiksuotas tik Belgijoje (5,3 proc.), Bulgarijoje (5,1 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (4,2 proc.). Latvijoje kainos per metus ūgtelėjo 2,7 proc.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) praplėtė lietuviškų maisto produktų importo sąrašą. Šalis nuo šiol įsileis galvijus, paukščius, viščiukus, inkubacinius kiaušinius ir pašarus. Maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, jog šią savaitę JAE išdavė tam būtinus sertifikatus. Lietuva jau anksčiau yra gavusi JAE leidimą vežti žuvies, mėsos ir pieno produktus.

Šiandieną išplatintame pranešime spaudai, „Norfos mažmena“ praneša, kad vakar UAB „Vilniaus duona“ neįvykdė „Norfos mažmenos“ užsakymų, todėl šiandien šio gamintojo duonos „Norfose“ gali pritrūkti. Tikinama, kad „Vilniaus duona“ norėjo prieš didžiąsias šventes pakelti duonos kainas, tačiau „Norfos mažmena“ su tuo nesutiko.

Nauji kaltinimai maisto gamintojams ir prekybininkams dėl pirkėjų apgaudinėjimo. Seimo konservatoriai reikalauja, kad Vyriausybė išsiaiškintų, ar verslininkai turi teisę nepastebimai mažinti maisto kiekį pakuotėje ir aiškiai neįspėti pirkėjo, kad gaminys iš tiesų pabrango. Kad pakuotėse maisto dedama vis mažiau, o kaina už jį ta pati ar net didesnė, piktinasi pastebintys ir pirkėjai.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos Lietuvoje per metus pakilo mažiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti praėjusių metų liepa, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 2,9 proc., Latvijos - 3,6 proc., Estijos - 4,1 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželio) Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas padidėjo 0,4 proc., Latvijos - 0,5 proc., Estijos - 0,4 procento.

Aukštos kokybės produktus gaminantys ūkininkai gali dalyvauti žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemose ir įgyti teisę žymėti savo pagamintus produktus specialiais ženklais ar nuorodomis, kurie informuoja apie išskirtinę šių produktų vertę.

Nuo balandžio į Lenkijos ir Čekijos „Lidl“ parduotuves produkciją gabenti pradėjo įmonė „Varėnos pienelis“, kurios direktorė Jolanta Kuzminienė „Verslo žinioms“ teigė, kad atsivėrus naujoms rinkoms eksporto dalis išaugs iki 35 proc. „Pirmiausia pradėjome dirbti naujose rinkose, paskui mūsų produkcijos atsirado „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje. Į Lenkiją mūsų produktai važiuoja su „Varėnos“ prekės ženklu, privačiais tinklo ženklais „Pilos“, „Woow“, „Feliks“, - dienraščiui sakė J. Kuzminienė.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ Lietuvoje ir kitose Europos šalyse galėtų parduoti daugiau lietuviškos produkcijos, sako jo vadovas. Tačiau Radostinas Roussevas-Peinas teigia, jog tam reikia atlikti tyrimus. Žemės ūkio ministrė stebisi, jog tinklui neįtinka Lietuvos mėsos gamintojai. „Mes kalbėjome, kad norėtume padidinti produktų apimtis iš lietuviškų tiekėjų.

Susidomėjimas sveikais ir natūraliais produktais Lietuvoje pastaruoju metu didėja. Šalyje sparčiai auga ekologinių ūkių plotai, nors prieš kelis metus situacija buvo visiškai priešinga. Gyventojai noriai perka ekologiškai užaugintus produktus, ypač vaisius, daržoves ir mėsos produktus, nors jų kaina įkandama tikrai ne visiems. Paklausa šiuo metu tokia didelė, kad žmonės netgi skundžiasi šių produktų trūkumu.

Rusijoje prieš savaitę įsigaliojus Vladimiro Putino įsakymui naikinti sankcijomis uždraustą Vakarų produkciją, visoje šalyje pasipylė naikinamų vaisių ir daržovių sultys, naikinami pieno produktai, deginama mėsa. V. Putinas net nurodė viską filmuoti, kad kas nepasisavintų draudžiamų produktų. Ant žemės pabyra lenkiški obuoliai, pomidorai ir morkos. Viskas vyksta netoli Maskvos. Netrukus daržoves ima traiškyti buldozeriai.

 Prekybininkų duomenimis, labiausiai Lietuvoje augančia preke jau kelerius metus iš eilės tampa mėsa, ypač vištiena – pastarosios pardavimai per metus išaugo apie 10-11 proc. ir sėkmingai kyla toliau. Nepaisant didėjančio populiarumo, žmonės vis dar retkarčiais suabejoja, ar mėsa iš tiesų yra sveikas produktas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų nuomone, nepagrįstos dvejonės dažniausiai kyla dėl gyvūnų auginimo, maitinimo ar mėsos apdorojimo sąlygų.