privalomi skiepai

Ketvirtadienį Seimas galutinai nuspręs dėl privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad gavus pageidavimą iš opozicijos ir medikų atstovų, kartu su privalomais skiepais atkeliauja ir vakcinų sukeliamos žalos atlyginimo mechanizmas. Vyriausybės vadovė tvirtino, kad net ir plintant omikron atmainai, kuria serga tiek skiepyti, tiek neskiepyti, vakcinos apsaugo nuo sunkios ligos formos ir mirties.

Ketvirtadienį laukia paskutinis mūšis dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS frakcijos atstovas Aurelijus Veryga teigia, kad medikų bendruomenė priešinasi šiam sprendimui, kuris, jo nuomone, yra gerokai pavėluotas, kai šalyje plinta omikron atmaina. Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, kad šalyje dalis darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Jei Seimas galutinai pritars, nuo vasario 14 d. nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Antradienį Seimas svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Sausį Seimo laukia sprendimas dėl privalomų skiepų įteisinimo medicinos ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojams. Parlamentarai net neabejoja, kad šis klausimas sukels daug ginčų Seimo posėdžių salėje, nes jų nuomonės išsiskiria – vieni visai nepritaria privalomiems skiepams, o kiti norėtų plėsti skiepytis privalančių profesijų sąrašą.

Trečiadienį ant ministrų kabineto narių stalo, planuojama, nuguls įstatymas, kuriame daliai darbuotojų numatoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, per porą savaičių nuo to, kai projektas išvydo dienos šviesą, iš privalančių skiepytis darbuotojų sąrašo nuspręsta išbraukti švietimo darbuotojus. Taip pat nuspręsta, kad skiepai nebus privalomi asmenims, kurie verčiasi viešuoju administravimu bei profesine karo tarnyba.

Europos Komisijos pirmininkei prabilus apie visuotinę privalomų skiepų galimybę, ši mintis persikėlė ir į Lietuvos Seimą. Politikai vis garsiau kalba, kad jei ir toliau augs susirgimai, mirtys ir žmonės nesivakcinuos, tai juos gali būti bandoma prie skiepų kabinetų pakviesti privalomai. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Diskusija apie privalomus skiepus vyksta „Nematau čia problemos.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui pranešus apie ruošiamus teisės aktus dėl privalomo skiepijimo aiškėja, kokiose srityse darbuotojai negalėtų dirbti nepasiskiepiję nuo COVID-19. Visų pirma tai paliestų sveikatos, slaugos ir globos sektoriaus, ugdymo įstaigų darbuotojus, taip pat tuos, kurie dirba viešojo administravimo subjektų veikloje ir profesinėje karo tarnyboje.

Pastaruoju metu naujoji koronaviruso atmaina omikron gąsdina pasaulį, o Europos valstybės viena po kitos skelbia apie privalomą skiepijimą ir baudas to nedarantiems.

Valdžia grįžta prie idėjos įvesti privalomus skiepus kai kuriems darbuotojams. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tokia priemonė gali būti skirta ateities pandemijos bangoms valdyti. Profsąjungos į privalomus skiepus žiūri skeptiškai, kadangi, pavyzdžiui, medicinos sektoriuje dauguma darbuotojų ir taip pasiskiepiję. „Šiuo metu išties, ypač sveikatos srityje, aukštajame moksle galima pasidžiaugti, kad imunizacijos lygis yra labai aukštas.

Valdžia grįžta prie idėjos įvesti privalomus skiepus kai kuriems darbuotojams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad reikia svarstyti visas idėjas, kurios kuo labiau padėtų saugoti žmonių sveikatą. „Turime svarstyti visas opcijas, kurios padėtų kuo labiau saugoti žmonių sveikatą. Ir darbo vietoje, ir apskritai. Nes nuo to priklauso kaip galės funkcionuoti šita valstybė pandemijos akivaizdoje.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad mokytojams būtų taikoma prievolė skiepytis nuo COVID-19. Jų profesija būtų įtraukta tarp kitų profesijų, kurioms pagal atnaujintą Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą privaloma skiepytis. Tiesa, pirmiausiai įstatymo pataisas parašu turi įtvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausybei nusprendus nuo gruodžio pirmosios dienos nebetestuoti nemokamai nevakcinuotų ir kontaktinį darbą dirbančių asmenų, kai kurių profesijų atstovai ėmė krautis lagaminus. Kelionės kryptis – emigracija. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Piktinasi, kad neturi pasirinkimo „Dėl peties atkišimo, tai tikrai paskutinėje vietoje. Taip, galvojame apie emigraciją iš naujo, ten kur galima būti laisvam, bet matysim.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ketina pritarti pasiūlymui, kuriuo daliai darbuotojų būtų privalomi skiepai nuo COVID-19. Taip pat numatoma, kad privalomai dėl COVID-19 turintys testuotis darbuotojai to nebegalės daryti valstybės lėšomis. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame projekte numatoma, kad karantino arba ekstremaliosios situacijos metu skiepytis būtų privaloma darbuotojams tų profesijų, kurios bus įtrauktos į Vyriausybės sudarytą sąrašą.

Pas kaimynus latvius jau skinasi kelią privalomo skiepijimo tvarka. Teisės mokslų daktaras Johanas Baltrimas atsakė, ar panašią vakcinacijos sistemą galėtume įvesti ir Lietuvoje. Jo teigimu, pareiga skiepytis daugeliu atvejų neprieštarautų žmogaus teisėms ir laisvėms – tą patvirtina ir Konstitucija, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkas, teisininkas dr.

Mūsų kaimynai latviai sugalvojo, kaip skatinti darbuotojus skiepytis – darbdaviai galės atleisti iš pareigų neturinčius Covid-19 sertifikato asmenis. Be to, ateityje Latvijos medikai, mokytojai, socialiniai darbuotojai ir valstybės tarnautojai privalės vakcinuotis. Medicinos ekspertai įvertino, ar panašios priemonės būtų veiksmingos Lietuvoje.

Prieš kelias savaites pasirodė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kuriuo įvardyta, kad „privalomas skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas būtinu“. Sulaukus prieštaringų tokio pareiškimo vertinimų į Seimo sveikatos reikalų komitetą pakviestos specialistės detaliau paaiškino, koks teismo sprendimas buvo priimtas.

Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) darbdaviai galės pagal įstatymus iš savo darbuotojų reikalauti būti pasiskiepijus nuo COVID-19. Tačiau labiau tikėtina, kad daugelis šį reikalavimą paliks rekomendacija, sako darbo teisės ekspertai.  Artėjant tai dienai, kai vakcina nuo koronaviruso bus prieinama visiems, verslininkai svarsto, ar verta įvesti privalomą skiepų politiką darbuotojams.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas vieno balso persvara pritarė socialdemokratų partijos frakcijos įstatymo projektui, kuriuo numatoma įpareigoti, kad būtų privalomi skiepijimai poliomielito, tymų, raudonukės, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, dar turės balsuoti Seimas ir Vyriausybė.  „Lietuvoje šiuo metu sparčiai plintant tymams, o kasmet nepaskiepyti nuo šios ligos kasmet lieka per 5 tūkst. vaikų.

Australija sugriežtino savo „nėra skiepo, nėra pinigų“ politiką įvesdama finansines sankcijas tiems tėvams, kurie atsisako skiepyti privalomaisiais skiepais savo vaikus. Tėvai dabar neteks 28 Australijos dolerių kas dvi savaites iš savo mokesčių lengvatų už kiekvieną vaiką, kuris „nepaspėja su skiepais“. Anksčiau tėvams už skiepų tvarkaraščio nesilaikymą metų pabaigoje buvo nubraukiama 737 Australijos dolerių gražintina suma.

Kol šalyje mirtinos infekcijos šienauja vaikų ir kūdikių gyvybes, dauguma tėvų vis dar atsisako skiepų. Štai suabejoti vakcinų nauda, klaipėdietę Diana privertė asmeninė patirtis. Esą pirmagimę moteris skiepijo visais valstybės kompensuojamais, rekomenduojamais skiepais. Tačiau kartą, po vakcinos dukra sunkiai susirgo ir atsidūrė ligoninėje. Tuo tarpu medikai tikina, jog skiepai - vienintelis būdas išvengti mirtinai pavojingų infekcijų.