prieskoninės žolelės

Kauniečio Mariaus Krutulio sukurtas vertikalus ūkis „Daržulis“ – vienintelis toks Lietuvoje. Unikalus ūkininkavimo būdas vyrui leidžia ne tik ištisus metus auginti įvairias prieskonines žoleles ar daržoves, tačiau ir maksimaliai sumažina patiriamus nuostolius. Šį sekmadienį apie tai daugiau išgirsti galės ir visi TV3 laidos „La maistas“ žiūrovai. Jaunas kaunietis baigęs mokyklą nusprendė siekti maisto technologo specialybės.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ operos solisto Rafailo Karpio žmona Diana Karpė papasakojo apie naują savo pomėgį. Nors ji turi šiltnamį ir daržą, tačiau su savo dukromis mielai augina ir prieskoninius augalus bei žoleles ant palangės. Nors mikrožalumynų savo namuose D. Karpė niekada neaugino, tačiau pasakoja, kad jau šį pavasarį jų ketina užsiauginti ir pati. „Esu girdėjusi apie jų naudą sveikatai tikrai, nusipirkdavau jų jau išaugintų ir iš tikrųjų pati neaugindavau.

Netoli Palangos du buvę emigrantai, broliai Vytautas ir Andrius Gedvilai sukūrė iki tol šiuose kraštuose nematytą prieskoninių žolelių ūkį. Entuziastingi emigrantai po dvidešimties darbo metų Norvegijoje turi ypatingą svajonę – atgaivinti savo vaikystės kaimą. Plačiau apie savo užmojus ir tai, kaip jie pradėjo savo verslą nuo nulio, broliai Gedvilai papasakojo TV3 laidai „Svajonių ūkis“. Broliai Gedvilai griauna mitą, kad ūkininko darbas labai sunkus.

Vis svajojate ant palangės ar balkone auginti prieskonines žoleles? O galbūt ne kartą bandėte tai daryti, tačiau baziliko ar mėtos lapeliais taip ir neteko pasimėgauti? Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė dalijasi dažniausiai daromomis klaidomis ir pataria, kaip užsiauginti žalumynų tiesiog savo namuose. Ji sako, kad visiškai normalu, jei iš pirmo karto to padaryti nepavyksta.

 Šiemet šviežių prieskoninių daržovių ir žolelių paklausa Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais, ūgtelėjo 17 proc., pastebi lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“. Visgi rudenį ir žiemą šiems produktams lietuviai skiria mažiau dėmesio nei šiltuoju metų laiku. Ir visai be reikalo: sauja šviežių prieskoninių žolelių skonių gausa ne tik praturtina kasdienius ar šventinius patiekalus, bet ir papildo organizmą vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis.

Prieskoninės žolelės praturtina ne tik kasdieninį maistą, pagerina skonį, bet ir lengvina virškinimą, gydo ir net apsaugo maistą nuo įvairių parazitų dauginimosi. Žolelių nauda labai įvairi, tačiau jas būtina rinktis pagal poreikį ir naudoti maiste taip, kad nedingtų naudingosios savybės. Dietologė Eglė Šinkevičiūtė pabrėžia, jog kiekvienas privalo susipažinti su prieskoninių žolelių savybėmis, mat netinkamai naudojamos gali tik pakenkti sveikatai.

Prieskoniai ir žolelės jau nuo seno naudojami medicininiais tikslais kovai su skrandžio, žarnyno veiklos sutrikimais ar kitomis organizmo problemomis. Nors moksliniai tyrimai abejoja dėl tiesioginio prieskonių ir žolelių poveikio kovojant su vėžiu, jų netiesioginė nauda ir poveikis norint sumažinti riziką susirgti šia liga išties pripažinta. Imbieras Imbieras žmonių ilgai naudojamas nuo peršalimo ir vidurių užkietėjimo.

 Kai kurių produktų neturėtume laikyti šaldytuve, nes būtent dėl to jie pakeičia skonį. Dėl netinkamų laikymo sąlygų gali pasikeisti ne tik maisto produktų skonis, bet ir kokybė, jie greičiau apsitraukia pelėsiais. Pateikiame jums 15 produktų, kuriuos nuo šiol stenkitės laikyti ne šaldytuve.

Auksė Kontrimienė, LSDP narė ir atstovė spaudai, turi smagų vasarišką pomėgį – šeimos vaistažolių vaistinėlę susirenka baidarių žygiuose. Jas naudoja ir gydyti, ir gaminti. O kur dar žoliavimo malonumas, kai brendi per kvepiančias pievas ir jauti svaiginantį vasaros alsavimą. – Teko girdėti, kad per vasaros baidarių žygius surenkate daugybę žolynų namams ir namiškiams.

Dauguma dažnai naudojamų prieskoninių žolelių, pavyzdžiui, bazilikai, kalendros, laiškiniai česnakai ir petražolės, vasarą kuo puikiausiai auga lauke. Jeigu negalite paskirti jiems vietos darže, jie gražiai tarps vazonuose, išdėliotuose prie pastogės ar poilsio zonoje. Žoleles labai lengva rinkti, o dauguma būdų laikyti – visai lengvi ir nesudėtingi.

Žolelės vertinamos dėl jų skonio, gydomųjų, dekoratyvinių ir aromatinių savybių. Jos skiriasi dydžiu, forma – nuo pažeme šliaužiančių čiobrelių iki aukštų šventagaršvių stiebų. Žolelių pasirinkimas toks didelis, kad visada yra ką pasiūlyti daržininkui, kuris domisi kvapnių ar neįprastų patiekalų ruoša. Žolelės taip pat veikia pojūčius ir nuotaiką, be to, jas lengva auginti.

Vasarį prasidėjusi ir iki vasaros pradžios truksianti prekyba sėklomis rodo, kad lietuviai jau kelinti metai nekeičia savo įpročių: beveik nesidomi gėlių sėklomis, graibsto tradicinių ir egzotiškų prieskonių sėklas, į pirkinių krepšius šalia pomidorų ar burokėlių sėklų įsimeta ir moliūgų.

Ne naujiena, kad lietuviai – itin prie žemės prisirišę žmonės, mėgstantys sukišti pirštus į dirvą ir nemenkai paplušėti, kad užsiaugintų sveikų, meile tręštų žalumynų ir susikurtų jaukią aplinką. Juk kiekvieno mūsų sodelis – savaip išpuoselėtas! O jei neturime žemės plotelio, galime tokį įsirengti kad ir daugiabučio balkone. Kaip įrengti sodą? Svarbu – tinkamai pasiruošti. Apsispręskite, ko norite. Sugalvokite sodui temą, išsikelkite tikslą.

Po ilgos ir šaltos žiemos į mūsų langus pagaliau pasibeldęs pavasaris paskatino daugelį pasvajoti apie mažą ekologišką lysvę verandoje ar ant palangės. Juk nėra nieko geriau už savo rankomis išaugintas kvapiąsias prieskonines žoleles. Pačiam auginti prieskoninius augalus ne tik paprasta, bet ir malonu bei naudinga. Jauni daigeliai džiugina akį, skleidžia puikią nuotaiką ir bet kokį, net paprasčiausią patiekalą, paverčia tikru kulinarijos šedevru.