priedanga

Vilniaus daugiabučių rūsiuose ir požeminėse automobilių aikštelėse savivaldybė identifikavo daugiau nei 2 tūkstančius potencialių priedangų. Meras Valdas Benkunskas netgi pareiškė, kad priedangose po žeme galėtų paslėpti dvigubai daugiau žmonių nei gyvena Vilniuje. Tuo metu miesto opozicija piktinasi, jog pilnai įrengtų tokių vietų yra mažiau nei dešimtadalis. Be to, nėra aišku, ką daryti tautiečiams, gyvenantiems individualiuose namuose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Devynių regiono šalių atstovai penktadienį Seime aptars gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, civilinės saugos forume dalyvaus už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius bei Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos, mokslo ir verslo atstovai.

Plačiau apie pasirengimą galimoms grėsmėms visuomenę informuoti siekiantis Lietuvos Raudonasis Kryžius tikisi sulaukti maždaug 100 tai padaryti padėsiančių Civilinės saugos savanorių. „Procesai prasidėjo, savanoriai jau yra ieškomi. Su jų paruošimu startuosime rudens pradžioje. Vien Vilniuje matome maždaug 50 savanorių poreikį, kituose miestuose taip pat tikimės, kad jų pasiskirstys apie 50“, – Eltai teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė Milda Vibrantytė.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti pataisas, kad Lietuvoje trūkstant priedangų statytojai lengvatomis būtų skatinami jas įrengti naujai statomuose ar atnaujinamuose pastatuose.  Pakeitimais siūloma gyvenamųjų namų statytojus, kurie savo lėšomis įrengs priedangas, atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją sumažinti.  Už tai, kad pataisas Seimas svarstytų, balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 28 susilaikė.

Seimas ketvirtadienį priėmė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą – joje numatyta naujų priedangų, perspėjimo sistemų įrengimas, specialios mobiliosios programėlės sukūrimas. Įgyvendinti visas programoje numatytas priemones preliminariai reikės 285 mln. eurų, iš kurių apie 103 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos lėšos. Už programą balsavo 86 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 27 Seimo nariai.

Lietuvoje trūkstant priedangų, statytojus norima lengvatomis paskatinti jas įrengti naujai statomuose namuose arba juos renovuojant.   Seimui antradienį pristatomos pataisos, kuriomis gyvenamųjų namų statytojus, kurie savo lėšomis įrengs priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją sumažinti.

Ne visi karo atveju gins savo valstybę ginklu, reikės ir civilinių elementų, kurie padės veikti, sako prezidento patarėjas, Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės narys Tomas Godliauskas. Jis tikina, jog pirmiausia dirbama dėl susisiekimo, evakuacijos bei maisto apsirūpinimo. O visuotinei gynybai svarbu yra „Pasiruošk ir žinok" informacija apie gynybą ir civilinę saugą, skirta piliečiams.

Rudenį Lietuvoje ketinama surengti nacionalines gyventojų evakuavimo pratybas, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Mūsų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) kartu su savivaldybėmis rengia masinio evakuavimo scenarijų. Vėliau iš jo atsiras planas“, – trečiadienį po susitikimo su sostinės meru Valdu Benkunsku žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Ukmergės „Šilo“ progimnazijoje įrengta pirmoji Lietuvoje pavyzdinė, funkcionaliais baldais apstatyta priedanga, skirta slėptis įvykus branduolinei nelaimei, esant karinėms grėsmėms ar įvairioms stichijoms. Kaip nurodo Ukmergės rajono savivaldybė, mokyklos rūsyje, 35 kv.

Trisdešimt kilometrų nuo Baltarusijos sienos esantis Vilnius, pasak mero, neturi nė vienos slėptuvės. Savivaldybė teisinasi, kad po sovietmečio visas slėptuves išpardavė privatiems asmenims ir dabar esą reikia tenkintis tuo, ką miestas turi – priedangomis. Karo specialistai sako, kad priedangos nuo raketų ir bombų neapsaugo. O naujoms slėptuvėms pastatyti, pasak savivaldybės, vien Vilniui reikėtų milijardų eurų.

Įsigaliojus naujam statybos techniniam reglamentui priedangoms, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad svarbu įvertinti, ar jau esančios priedangos atitinka numatytą dokumentą.

Po pusantrų metų tylos aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė taisykles, kaip naujuose namuose turės būti įrengiamos priedangos. Pasak ministerijos, priedangos privalomai turės būti įrengtos daugiaaukščiuose verslo centruose, gyvenamuose daugiabučiuose, kad žmonės kilus nelaimei galėtų pasislėpti nuo oro pavojaus. Dalis vilniečių net nežinojo, kad jų požeminiai garažai civilinės saugos specialistų buvo pažymėti kaip priedangos.

Daug kalbama, kad reikia prioritetine tvarka visoms institucijoms rūpintis savo saugumu, kad esant neprognozuojamai situacijai darbuotojai turėtų saugias vietas darbui. O dar nuo senų laikų sklinda kalbos, kad kas jau kas, bet Seimas – puikiai apsaugotas ir kad ten dar nuo Sausio įvykių yra gerai įrengtų slėptuvių ar net evakuacijos tunelių.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Turto banko laikinuoju vadovu Ernestu Česoku sutarė apžiūrėti valstybės įmonės žinioje esančius statinius ir sužymėti, kuriuose iš jų yra požeminės patalpos bei galėtų būti įrengtos priedangos.

Pagal Vyriausybės planą šalies savivaldybės turi turėti tiek priedangų, kad kilus pavojui jose galėtų prieglobstį rasti apie pusantro milijono Lietuvos gyventojų. Tačiau dauguma miestų vadovų susidūrė su problema – neturi tiek tinkamų pastatų, o verslas, net ir daugiabučių bendrijos, nenoriai sutinka, kad rūsiai būtų pažymėti priedangų ženklu. Tad jei dabar Lietuvoje iškiltų karo grėsmė, pasislėpti galėtų vos 900 tūkstančiai gyventojų.

Nemokamai viešai prieinamas naujas leidinys, kuriame pateiktas veiksmų planas ir rekomendacijos, apie ką turėtų pagalvoti gyventojai ir organizacijos, įrengdamos priedangas. Kokias svarbiausias rekomendacijas turi žinoti kiekvienas, papasakojo Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas.

Lietuvos architektų rūmai parengė rekomendacijas dėl priedangų – padidinto saugumo patalpų – įrengimo įvairios paskirties pastatuose ekstremalių situacijų, karo atvejams. Nemokamai viešai platinamame leidinyje pateiktas veiksmų planas, apie ką iš anksto turėtų pagalvoti gyventojai ir organizacijos. Rekomendacijos skirtos visiems gyventojams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, įmonėms, bendruomenėms, savivaldybių ir valstybės įstaigoms.

Projektuojant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius nei penkių aukštų daugiabučius, juose turės būti numatytos priedangos pasislėpti nuo oro pavojaus, penktadienį skelbia Aplinkos ministerija. Tai numato viešai paskelbtas priedangoms ir slėptuvėms skirto statybos techninio reglamento projektas. Pagal jį priedangų įrengimas nebus privalomas religiniams statiniams.

Dievas išgelbės nuo mirties – tokių užmojų vedami valdininkai užsimojo dalį bažnyčių paversti priedangomis, kuriose kilus karui ar nelaimei žmonės galėtų ieškoti prieglobsčio nuo pavojaus. Jau dabar 10 bažnyčių civilinės saugos specialistų teigimu yra tinkamos kaip laikina pastogė nuo pavojaus besislepiantiems žmonėms. Vis tik Ukrainos pavyzdys rodo, kad rusai be skrupulų atakuoja bažnyčias ir religinės vietos Ukrainoje neretai tampa jų taikiniu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad padėtis Lietuvos pasienyje labai susijusi su bendra saugumo situacija visame regione, o ją iš esmės formuoja Rusijos karas prieš Ukrainą. Tai, kas vyksta Baltarusijoje, anot ministro, yra karo Ukrainoje atspindys, o samdinių grupuotė „Wagner“ pradėjo fragmentuotis, matosi mėginimai išvykti iš Baltarusijos į Rusiją.

Iki kitų metų Aplinkos ministerija planuoja parengti naujus projektavimo reikalavimus, pagal kuriuos naujuose statiniuose būtų numatytos priedangos, skirtos gyventojams nuo oro pavojaus pasislėpti. Taip tikimasi bent iš dalies išspręsti priedangų trūkumo problemą. Nauji reikalavimai turėtų įsigalioti 2024-ųjų sausį, BNS nurodė ministerija.

Priedangų apsisaugant nuo karinių grėsmių Klaipėdos rajone labiausiai trūksta priemiestinėse teritorijose, užstatytose naujais individualiais gyvenamaisiais namais, sako rajono meras Bronius Markauskas. Anot jo, ieškant išeičių, tikimasi nacionalinių sprendimų, jog naujų viešų objektų statytojai bus įpareigoti jas įrengti, taip pat tariamasi dėl bažnyčių infrastruktūros pritaikymo priedangoms.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako besitikinti, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) atnaujintam sienos priedangos planui pritars dar antradienį. Ji taip pat pabrėžė, kad Vidaus reikalų ministerija šį planą buvo parengusi dar sausį. „Mes dar laukiame reakcijos iš Krašto apsaugos ministerijos. Tikiuosi, šiandien KAM galutinai pasakys savo poziciją ir šiandien turėsime galutinį sprendimą“, – LRT radijui antradienį sakė A. Bilotaitė.

Net pusė Lietuvos gyventojų nežino, ką darytų, jeigu kiltų ekstremali situacija, pavyzdžiui, karas, ar Astravo elektrinėje įvyktų nelaimė. Matydama tokias visuomenės apklausas, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pradeda informavimo kampaniją – kelis mėnesius visoje Lietuvoje žmonės bus raginami pasiruošti įvairioms ekstremalioms situacijoms. Kaip susikrauti išvykimo krepšį, ką jame turėti, kaip susidaryti veiksmų planą.

Kitais metais Vidaus reikalų ministerija planuoja susitelkti į civilinę saugą, nes karas Ukrainoje parodė, kad Rusija dažnai taikosi į civilius gyventojus, kurie tampa beginklėmis karo aukomis. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad ministerija baigia sužymėti kolektyvinės apsaugos statinius bei specialias priedangas. Teigiama, kad šiuo metu nuo atakų iš oro būtų galima paslėpti apie 20 proc. Lietuvos gyventojų, tai ministerija susiplanavo, kad ateityje pasislėps 50 proc. žmonių.

Mokyklos, ligoninės, kultūros vietos – viską per šimtmečius jau teko atstoti Lietuvos bažnyčioms. Dalis jų ir dabar, jei vyktų karas mūsų šalyje, galėtų pasitarnauti kaip slėptuvės nuo galimo bombardavimo ar apšaudymo sviediniais. Klaipėdoje kolektyvinės apsaugos statiniais numatytos dvi bažnyčios, dėl to derinta ir su savivaldybe. Kaip karo atveju būtų galima slėptis bažnyčiose ir kuriose vietose, apie tai daugiau papasakojo uostamiesčio kunigai.

Kylant grėsmei dėl agresyviai nusiteikusios Rusijos puolimo prieš mūsų šalį esame priversti pagalvoti, kur slėptumėmės, jei virš galvų imtų skristi raketos, sproginėtų bombos. Kur slėptumėmės nuo pirmųjų priešo smūgių iš oro? Valdžia sako, kad šiuo metu vietos yra mažiau nei kas penktam Lietuvoje gyvenančiam žmogui ir skubiai ieško slėptuvių, kurias galima būtų pažymėti naujuoju ženklu – Priedanga.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vizito Šiauliuose metu pristatė specialųjį priedangos ženklą. Juo pažymėtas pirmasis statinys šalyje – Juliaus Janonio gimnazija, kurios rūsyje gyventojai rastų priedangą oro pavojaus atveju. „Rusijai užpuolus Ukrainą, iš naujo įsivertinome Lietuvos civilinės saugos sistemos būklę ir trūkumus.  Šiandien specialiuoju priedangos ženklu pažymėjome pirmąjį statinį šalyje – iki šiol paženklinti buvo tik kolektyvinės apsaugos statiniai.

Kauniečiai atkreipė dėmesį, jog prie požeminės pėsčiųjų perėjos, esančios Savanorių ir Taikos prospektų sankirtoje, atsirado ženklai su užrašu „priedanga“. Kauno savivaldybė informuoja, jog šiose vietose gyventojai galėtų pasislėpti nuo galimų pavojų. Kaip komentavo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis, šie ženklai sumontuoti gegužės 2-4 dienomis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Verygą dėl Covid-19 vakcinos įsigijimo norėtų dalintis atsakomybe su valstybės gynimo taryba, tačiau Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka ir atsisako sušaukti tarybos posėdį. Kas teisus šiame konflikte? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir politologas Kęstutis Girnius.

Per kratą Suomijos kompanijoje „Airistoin Helmi“, kurios valdybos narys yra Rusijos pilietis, savaitgalį buvo rasta daugiau nei 3 mln. eurų grynųjų. „Kalbant apie „Airistoin Helmi“, buvo patvirtina, kad šiuo metu keliamas ekonominio nusikaltimo klausimas. Turime du pranešimus apie baudžiamąsias bylas. Vienas susijęs su pinigų plovimu stambiu mastu, kitas - su šiurkščiais mokestiniais pažeidimais, neteisingu apskaitos vedimu ir sukčiavimu pensijų išmokomis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva svarsto išsiųsti iš šalies čia dirbančius Rusijos žvalgybos pareigūnus, veikiančius po diplomatine priedanga. Šalies vadovė tai sakė, paklausta apie galimą Lietuvos atsaką į britų buvusio dvigubo šnipo apnuodijimą, dėl kurio Jungtinė Karalystė kaltina Rusiją. Pasak prezidentės, Lietuva taip pat gali išplėsti vadinamąjį nacionalinį Magnitskio sąrašą.

  Ukraina pareiškė sustabdžiusi Rusijos mėginimą pasiųsti savo karius į jos teritoriją, prisidengiant humanitarine misija, o šis incidentas padidino Vakarų šalių nerimą, kad Maskva planuoja invaziją į kaimyninę valstybę.   „Didžiulė kolona judėjo Ukrainos dienos link, lydima Rusijos karių ir karinės technikos“, – Ukrainos prezidento Petro Porošenkos biuro atstovo pavaduotojas Valerijus Čalas nurodė penktadienio vakarą, duodamas interviu televizijai.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, karo grėsmė Lietuvoje tapo apčiuopiama kaip niekada per visus 24-erius atkurtos Nepriklausomybės metus. Prakalbus apie karinę parengtį, gynybos ekspertas Aleksandras Matonis sakė, kad turima įranga padės užtikrinti logistikos saugumą, tačiau kovinis pajėgumas nėra išvystytas.

Nuotaikingą animacinį filmą „Debesuota, numatoma mėsos kukulių kruša“ režisavęs Philo Lordo ir Chriso Millerio duetas pristato naujausią savo darbą – kone iki ašarų juokingą veiksmo komediją „Nevykėliai po priedanga“ (angl. „21 Jump Street“). Devintajame dešimtmetyje Amerikoje buvo populiarus to paties pavadinimo serialas, kuriame įsislaptinusį policininką vaidino pats jaunasis Johnny Deppas.

Nelegalaus kazino Maskvoje savininkas Ivanas Nazarovas teigia, kad už prokurorų priedangą jis turėdavo atiduoti 80 proc. savo pajamų. Tyrėjai nustatė, kad  nelegali I. Nazarovo veikla padarė 770.000.000 rublių žalą, tačiau verslininkas teigia, kad 80 proc. pelno jis atidavė prokurorams ir policijai, – rašo lenta.ru.

Per pratybas Ašuluko poligone Astrachanės srityje kareivį užmušė iš lėktuvo paleista raketa. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi karinės dalies vadu. Nelaimė atsitiko rugsėjo 20 d. per šaudymo pratybas. Pasak dalies vado Vladimiro Gradusovo, kareivis „turėjo būti priedangoje, bet joje nebuvo“. Jį mirtinai sužeidė skeveldros.