pranešėjas

Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisija jam primena Stalino laikais veikusias troikes. Pasak šalies vadovo, nepatogius jam klausimus kėlęs parlamentinis tyrimas pateikė „kreivus“ darbo rezultatus. Savo ruožtu šalies vadovui rinkimuose oponuojanti Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad G. Nausėdai derėjo atsakyti į komisijos klausimus.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusi komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja – šio parlamentinio tyrimo tikslas buvo diskredituoti jį kaip kandidatą į šalies vadovo postą.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadai. Už pritarimą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 29, susilaikė 12 parlamentarų. Toliau išvadą nagrinės Seimo komitetai. Laikinosios komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė, kad išvadas būtina patvirtinti, nes nuo to priklauso ir laikinųjų komisijų, ir pranešėjo instituto ateitis.

Seimo plenarinių posėdžių salėje kilus diskusijoms dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų, siūlymui klausimą išbraukti iš darbotvarkės pritarta nebuvo. Diskusijos posėdyje kilo po to, kai socialdemokratė Dovilė Šakalienė pasiūlė išbraukti šį klausimą kol nėra priimtas Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimas dėl galimų pažeidimų komisijos veikloje.

Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. Tokiu būdu būtų baigta išvadų projekto pateikimo procedūra.  Ji pradėta kovo 28 dieną. Tuomet komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas pristatė komisijos išvadas ir atsakė į Seimo narių klausimus.

Pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos išvados meta šešėlį ant Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų, tačiau Seime kol kas neketinama kelti klausimų dėl Dariaus Jauniškio ar Lino Pernavo likimo pareigose. Ir nors specialiųjų tarnybų bei jų direktorių reakcijos į parlamentinį tyrimą sutinkamos įtariai, politikai labiau linkę kalbėti apie sisteminius, o ne personalinius pokyčius.

Teismas įpareigojo Generalinę prokuratūrą iš naujo spręsti dėl pranešėjo statuso suteikimo savo darbuotojui – Lietuvos vyriausiasis administracinis (LVAT) teismas nurodė prokuratūrai priimti naują sprendimą dėl prokuroro Šarūno Šimonio pranešimuose pateiktos informacijos.

Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis.

 Vadinamajai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusiai Seimo komisijai paskelbus išvadas, politologai sako, kad jos sudaro prielaidas kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl tarnybų ir jų vadovų veiksmų. Anot jų, tai leidžia kelti klausimą ir dėl prezidento Gitano Nausėdos priesaikos sulaužymo, tačiau apkalta vargiai įmanoma.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas.