populiacija

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, šiemet fiksuota gausiausia per daugiau nei dvidešimtmetį pagrindinio eglynų kenkėjo – žievėgraužio tipografo populiacija. Kaip antradienį pranešė Aplinkos ministerija, remdamasi tarnybos informacija, šį pavasarį šių vabalų fiksuojama gausiausiai nuo 2003 metų, kai pradėta vykdyti nuolatinė šių kenkėjų stebėsena.

Kinija sensta ir traukiasi. Šalies gyventojų skaičius išaugo nuo 540 milijonų 1949-aisiais iki 1,4 milijardo 2021 metais, tačiau praėjusiais metais jis sumažėjo. Artimiausiais dešimtmečiais Kiniją gali ištikt likusios Rytų Azijos dalies visuomenių likimas, kuriam būdingas mažas gimstamumas, greitas senėjimas ir nuolat mažėjantis gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio Kinijoje gyvens iki 200 mln. mažiau žmonių nei šiandien.

Lapkričio 15 d. yra istorinė diena pasauliui, mat žmonių skaičius mūsų planetoje Žemėje perkopė 8 mlrd. Žmonių yra dvigubai per mažiau nei pusę amžiaus ir jų vis daugėja. Kas gi nutiks po kelerių metų ar dešimtmečių? Ar tilpsime mūsų Žemėje? Ar visiems užteks maisto? Ir ar neišnyks lietuviai – juk mūsų nuolat mažėja? Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 2 mln. 840 tūkst. žmonių. Paskutinį kartą 3 mln. skaičiavome 2011 m. Taigi lietuvių mažėja.

Europos Komisija pritarė siūlymams dėl žvejybos Baltijos jūroje apribojimų 2023 metais, taip išreikšdama susirūpinimą dėl mažėjančių žuvų populiacijų, pranešė EK atstovybė Latvijoje. Remiantis šiais pasiūlymais, Europos Sąjungos šalims bus nustatytos komerciškai svarbiausių žuvų rūšių žvejybos ribos – numatyta sumažinti keturių grupių žuvų žvejybą, siekiant atkurti jų populiaciją.

Didėjanti benamių katinų populiacija – kelių metų problema, tačiau prie jos prisideda ir žmogaus rankos. Juozas jau kurį laiką nesutaria su kaimyne, nes ji laukais paleido savo katę, dėl kurios dabar kieme užsiveisė 20 benamių katinų. Juozas TV3 laidoje „TV Pagalba“ pasakojo, kad jo širdis neleido katinų palikti likimo valiai. „Kačiukus labai myliu ir maitinu juos, prižiūriu, bet, kai jie taip veisiasi, neįsivaizduoju, ką daryti.

Lietuvoje per pastaruosius 20 metų agrariniame kraštovaizdyje besiveisiančių paukščių sumažėjo beveik perpus, o jų nykimo greitis paspartėjo penkis kartus. Kartu blogėja visos kaimo vietovių biologinės įvairovės būklė, pranešė Aplinkos ministerija. Palyginti su 2000 metais, stebimų paukščių rūšių populiacija sumažėjo 49,1 proc., palyginti su 2014 metais, – 31 procentu.

Spręsdami, ar norime susilaukti vaikų, mes įvertiname savo finansus, būsto situaciją, santykių statusą, karjeros planus ir dar daugybę kitų veiksnių. O pastaraisiais metais iškilo dar vienas vis gilėjančios klimato krizės iškeltas klausimas – kokį poveikį planetai turi vaiko susilaukimas? Daugeliui jaunų žmonių šis klausimas yra labai sudėtingas.

Kinija antradienį pristatė savo kartą per dešimtmetį rengiamo surašymo rezultatus ir pranešė, kad jos gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 5 proc. ir dabar viršija 1,4 milijardo. Pareigūnų teigimu, Kinija „per pastarąjį dešimtmetį išlaikė nedidelį augimo tempą“, tvyrant būgštavimams, kad senėjanti visuomenė ir lėtėjantis gimstamumas kelia demografinės krizės grėsmę šalyje.

Pirmieji preliminarūs populiacijos tyrimo rezultatai turėtų būti paskelbti penktadienį, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas. „Šiam (populiacijos – BNS) tyrimui duotas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas jį vykdyti iki rugsėjo 10 dienos. Rugsėjo 10 dieną baigiame testuoti žmones, tai yra imti kraujo mėginius ir žiūrėti, ar yra susidarę antikūniai. Po to jau bus duomenų analizė“, – pirmadienį LRT radijui sakė mokslininkas.

Žuvininkystės ūkis Vasaknose, Zarasų rajone, elgiasi įžūliai ir nepaiso nurodymų saugoti retų upinių žuvėdrų populiaciją. Apskųsti žuvininkai ginasi specialiai žuvėdrų nenaikinantys – tai saugomi paukščiai jiems daro šimtatūkstantinius nuostolius. Didžiulis ūkis nieko nenori girdėti ir apie saugomai rūšiai įsteigtą teritoriją. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos ilgametė ekologė Daiva Norkūnienė rodo iš paukščio skrydžio darytas nuotraukas.

Lietuvoje siautusi sausra ne tik pridarė nuostolių ūkininkams, bet ir smarkiai paveikė kai kurių vandens paukščių populiaciją. Ornitologai skaičiuoja, kad galėjo žūti gausybė ypač retų mažųjų žuvėdrų jauniklių bei jų kiaušinių. Nusekus Nemunui, jame esančios salos atsivėrė kaip ant delno. Tad į jas ėmė brautis ir plėšrūnai. Paukščių ramybę trikdė ir žvejojantys bei pramogaujantys gyventojai.

Gyventojų mažėjimo problema persekioja visą Europą. Tačiau vienos šalys situaciją sprendžia didesniu gimstamumu, kitos imigrantais. Deja, Lietuvai šios problemos išspręsti nesiseka. „The Economist“ pasidalino Eurostato grafiku, kuriame pavaizduoti populiacijos pokyčiai tūkstančiui gyventojų. Pagal tai išskirtos šalys, kur gyventojų skaičius auga bei, kur mažėja. Tokių yra dešimt. Staigmena ar ne, bet pačioje apačioje atsiduria Lietuva, t.y. čia gyventojų sumažėjo daugiausia.

Bizonai – išties didingi gyvūnai, deja, žmonės ne visuomet juos gerbė ir saugojo. Atrodo nesuvokiama, bet 19 a. pabaigoje Amerikoje ši rūšis buvo beveik visiškai išnaikinta. Iki beatodairiško bizonų naikinimo pradžios šių žinduolių buvo priskaičiuojami milijonai, vien Misisipės vakaruose laisvai ganėsi kone 10 mln. Amerikos bizonų. 19 a. pabaigoje jų beliko dešimtys tūkstančių – bizonai tuomet pasislėpė nacionaliniuose parkuose.

Mokslininkai patvirtino, kad didelės raiškos palydovinės fotokameros bei speciali programinė įranga gali padėti tiksliai suskaičiuoti pasaulio vandenynuose esančias banginių populiacijas. Pasak „British Antarctic Survey“ mokslininko Peterio Fretwello, tai, kad banginius galima suskaičiuoti iš orbitos, patvirtino Golfo Nuevo įlankos Argentinos pakrantės rajone atlikti bandymai.

Ar pavyks sustabdyti prie Lietuvos sienos artėjančio afrikinio kiaulių maro plitimą? Galbūt šernai šį pavojingą užkratą jau atnešė į mūsų šalį? Tokie nuogąstavimai itin sustiprėjo po to, kai Alytaus krašto medžiotojai aptiko kelias dešimtis kritusių šernų, o Baltarusijos žiniasklaida pranešė apie įtarimus, kad nustatytas naujas maro protrūkis dar arčiau sienos su Lietuva. Vida Tavorienė Dėl didėjančios afrikinio kiaulių maro grėsmės Lietuvoje priimtas sprendimas stipriai praretinti šernų gretas.

 Atsiradus daugiau išteklių, dauguma gyvūnų veda daugiau palikuonių, tačiau žmonių atveju vyksta priešingas procesas. Kodėl? Ir kaip mūsų pasirinkimai paveiks žmonijos ateitį? Gyventojų perteklius, ko gero, yra didžiausias žmonijai kylantis iššūkis. Iki 1800-ųjų metų mūsų skaičius pasiekė 1 milijardą. Dabar žmonių daugiau, nei 7 milijardai ir iki 2085-ųjų šis skaičius taikosi pasiekti 10 milijardų. Nors tai ir kelia problemų, tačiau kartu tai yra mūsų, kaip rūšies, sėkmės liudijimas.

Šiandien svarbiausi pasaulio įvykiai keičiasi taip greitai, kad sunku suspėti. Aukštas nedarbo lygis, lėta plėtra, skalūnų dujos yra visiems žinomi iš daugelio antraščių. Visgi yra subtilesnių dalykų, kurie pasikeitė ir kartu sukelia ne tokius jau subtilius pokyčius. Portalas „The Atlantic“ rašo, kaip keitėsi pasaulio ekonomikos temos ir kokią didelę įtaką turi šie pasikeitimai. Sena: brangi saulės energetika, išlaikoma tik subsidijų dėka.

 Pasaulinio amžiaus stebėjimo indekso (The Global AgeWatch Index) sudarytojų duomenimis, tokios Rytų Europos šalys kaip Ukraina ir Rusija nenumaldomai juda link demografinės krizės. Netrukus trečdalį šio regiono gyventojų sudarys pensinio amžiaus žmonės, deja, šalių vyriausybės nėra pasiruošusios tokiems pokyčiams, rašo „The Financial Times“. Indekso kūrėjai, „HelpAge International“ bei Jungtinių Tautų populiacijos ir vystymosi fondas, apžvelgė 89 proc.

Kaip išmaitinti gausėjančią populiaciją esant sparčiai klimato kaitai – toks klausimas vis dažniau svarstomas įvairių sričių specialistų. Jau yra pasiūlyta daug galimų būdų būsimai problemai spręsti. Kai kurie iš jų – stebinantys. Manoma, kad iki 2050-ųjų, siekiant išmaitinti sparčiai gausėjančią žmoniją, reikės bent 60 proc. daugiau maisto. Po keturiasdešimties metų žmonių skaičius pasaulyje gali pasiekti devynis milijardus, ir jau dabar yra šalių, kur žmonės badauja.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad kompetentinga Rusijos institucija oficialiai išplatino informaciją, kad Rusijoje Belgorodo srityje, Krasnogvardensko regione, pasienyje su Ukraina, nustatytas naujas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Virusas tampa labai didele grėsme ir Lietuvos šernų populiacijai bei visam kiaulininkystės ūkiui. Kaip praneša Rusijos kompetentinga institucija, afrikinio kiaulių maro protrūkis kilo Rakitiansko rajono ūkyje, kuriame laikoma 14 kiaulių.

Pesticidai, kurie yra naudojami žemės ūkyje, naikina bites darbininkes ir mažina jų gebėjimą rinkti maistą. Tai lemia, kad tie augalai, kuriems bitės yra reikalingos dauginimuisi, taip pat nukenčia. Londono universiteto mokslininko Richardo Gillo ir jo kolegų atliktas tyrimas rodo, kad dažnas kamanių susidūrimas su pesticidais susilpnina jų gebėjimą ieškoti maisto ir padidina bičių darbininkių mirtingumą, skelbia ABC Science.

Užsienio žiniasklaidoje vis dažniau kalbama apie „auksinį milijardą“, ypač kai prasideda neramumai, sukelti pasaulio ekonomikos krizės. Kas gi tasai „auksinis milijardas“? Ar jis realiai egzistuoja? Ar tai – milijardas? Kas jam priklauso, o kas lieka „neauksine“ dauguma? Naują lietuvių ausiai sąvoką nagrinėja Rusijos probleminės analizės ir valstybės valdymo projektavimo centro ekspertas Sergėjus Kara-Murza.

Mokslinės fantastikos rašytojo Johno Brunnerio perliuke „Stand on Zanzibar“ iškeliama idėja, jog jei 1950 m. pasaulyje gyvenusius 2,5 mlrd. žmonių sustačius petys į petį, visi jie tilptų Vaito saloje (Isle of Wight). O 2010 m., kai pasaulyje bus 7 mlrd. žmonių, visiems jiems sutalpinti Vaito sala bus per maža – reikės bent jau Zanzibaro. Rašytojas su 7 mlrd. apsiriko vos vieneriais metais: 7 mlrd.

Šiuo metu vieno iš tankiausiai gyvenamų miestų – Tokijo gyventojų skaičius iki 2100 metų sumažės perpus, o beveik 46 proc. gyventojų bus pensinio amžiaus, rašo „The Telegraph“. Tyrimą atliko Tokijo metropoliteno valdžios sudaryta akademikų ir savivaldybės pareigūnų grupė, kuri apskaičiavo, kad per 2100 metų surašymą Tokijuje gyvens apie 7,13 mln. žmonių. Per pastarąjį surašymą 2010 metais Tokijuje gyveno 13,16 mln. žmonių. Prognozuojama, kad daugiausia gyventojų – apie 13,35 mln.

Prasidėjo megamiestų era. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų dabar gyvena miestuose ir jie tikrai negrįš į kaimus. Su Kinija priešakyje, šiandienos globalūs miestai didėja gyventojų skaičiumi bei tampa pasaulio ekonomikos varikliais – ir kelia daug problemų šalių vyriausybėms, rašo „Foreign Policy“. McKinsey pasaulinis institutas sudarė pačių dinamiškiausių miestų reitingą. Pateikiame pirmąjį jų dešimtuką.

Rusijos federalinė statistikos tarnyba pirmadienį pranešė, kad nuo šių metų pradžios gyventojų skaičius padidėjo 58 600 žmonių ir liepos 1 dieną pasiekė 143,1 mln., informuoja „RIA Novosti“. Pernai gyventojų padaugėjo 5 100. Natūralų gyventojų skaičiaus mažėjimą kompensuoja ir 150,3 proc. viršija imigracija. Pirmąjį pusmetį natūralus gyventojų skaičiaus prieaugis buvo užfiksuotas 33 iš 83 Rusijos regionų.

Šiaurės Korėja, remdamasi kaimyninės Japonijos programomis, pasiūlė leisti banginių medžioklę mokslo tikslais, tai vykdant pagal nustatytas taisykles, skelbia BBC. Mažųjų ruožuočių medžioklė vyktų netoli Korėjos pusiasalio pakrantės. Nežinoma, koks galimas medžioklės laimikių skaičius.

Praėjusią savaitę į Rio de Žaneirą susirinko pasaulio lyderiai, politikos ekspertai ir aplinkosaugininkai. Jie dalyvavo Rio+20 Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje tvariai pasaulio plėtrai. „Business Insider“ pažvelgė, kaip Žemė pasikeitė nuo pirmojo pasaulio viršūnių susitikimo 1992 metais. Per 20 metų pasaulyje atsirado 1,5 mlrd. žmonių daugiau, Žemės populiacija išaugo 27 proc. Megamiestų (turinčių daugiau nei 10 mln. gyventojų) padaugėjo dvigubai.

Žemėlapiai yra puiki pasaulio pažinimo priemonė. „BusinessInsider“ siūlo susipažinti su keliais netradiciniais žemėlapiais, kurie priverčia į pasaulį pažvelgti kitu kampu. Pasauliniai naftos eksporto srautai.

Tankiausiai apgyvendintose Didžiosios Britanijos vietovėse gyventojų skaičius per praėjusių 15 metų dar labiau padidėjo, rodo oficialūs statistiniai duomenys, kuriais remiasi šalies spauda. Londone, kuris yra tankiausiai šalyje apgyvendinta teritorija, viename kvadratiniame kilometre gyvena beveik 5 tūkst. žmonių. Nacionalinis statistikos biuras skelbia, kad tankiausiai apgyvendintose Jungtinės Karalystės vietovėse gyventojų skaičius nuo 1997 metų padidėjo 10 proc.

Statistinis norvegas 2100 metais gyvens beveik iki 100 metų amžiaus. Tokius duomenis paviešino Norvegijos centrinis statistikos biuras, praneša telegraf.lv. Naujausias tyrimas parodė, kad 2100 metais norvegų vyrai gali tikėtis sulaukti 90 metų amžiaus, o moterys – net 93 metų. Palankiausio scenarijaus atveju šie duomenys gali pasiekti net 93 metus vyrams ir 96 metus moterims. Dabartiniai rodikliai yra gerokai kuklesni.

Pasaulio gyventojai turi greitai stabilizuotis, o didelis turtingų šalių vartojimas sumažėti tam, kad išvengtume „ekonomikos ir gamtos ligų spirales“, įspėjama „Royal Society“ (JK mokslų akademijos) ataskaitoje, skelbia „The Guardian“. Kontracepcija turi būti suteikiama visoms moterims, kurios to nori, o vartojimas apribotas, kad būtų sumažinta nelygybė, teigiama ketvirtadienį publikuotoje studijoje, kuriai vadovavo Nobelio premijos laureatas biologas seras Johnas Sulstonas.

Juodkrantėje petardomis pradėti baidyti perintys kormoranai. Tokiu būdu bandoma sureguliuoti vienos didžiausių kormoranų kolonijos populiacijos plitimą. Pirmieji kormoranai Juodkrantės sengirėje pastebėti prieš trisdešimt metų. Skaičiuojama, kad dabar jų čia peri apie tris tūkstančius porų. Rūgščiomis išmatomis sparnuočiai ne tik sunaikino dalį sengirės, bet ir ėmė sparčiai plisti į gyvenvietę.

Antarktidoje gyvena beveik dvigubai daugiau imperatoriškųjų pingvinų nei manyta anksčiau, skelbia BBC. Jungtinės Karalystės, JAV ir Australijos mokslininkai pasinaudojo palydovais, kad aptiktų ir suskaičiuotų šiuos paukščius, kurių populiacija, kaip paaiškėjo, siekia beveik 600 tūkstančių. Mokslininkai visų pirma ieškojo didelių rudų dėmių ant ledo, t. y., pingvinų išmatų pėdsakų. Tokiu būdu galima aptikti atskiras imperatoriškųjų pingvinų kolonijas.

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.

Armėnijos vyriausybė pranešė penktadienį apie 50 tūkst. JAV dolerių vertės programą, kuria siekiama kovoti su didėjančiu vilkų skaičiumi šalyje, skelbia „RIA Novosti“. Pareigūnai ketina iki balandžio mėnesio atsikratyti 200 vilkų. Šiuo metu Armėnijoje vilkų yra apie 600. Kiekvienas vilką sumedžiojęs medžiotojas bus apdovanotas 285 JAV dolerių premija, žurnalistams sakė gamtos apsaugos ministras Aramas Harutunianas.

Daugelis yra girdėję, kad Kinijoje egzistuoja vieno vaiko politika, bet retas kuris žino, kaip ši politika veikia ir nuo ko ji prasidėjo. O viskas prasidėjo Mao Dzedungui paskelbus Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą 1949 metais. Tuo metu šalį jis matė kaip ateities supervalstybę, kuriai reikia didelės vyrų kariaunos, tad savo tautiečiams jis įsakė daugintis ir netgi į šalį uždraudė importuoti bet kokias kontraceptines priemones.

Lietuvos sostinės Vilniaus įkūrimo legenda mums pasakoja, kad medžioti išjojusį kunigaikštį Gediminą užklupo naktis. Jis užsnūdęs Šventaragio slėnyje susapnavo geležinį vilką, o žyniui Lizdeikai išpranašavus, įkūręs miestą. Taigi, galime sakyti, kad Gedimino aistra medžioklei davė pradžią Vilniui. Bene vaizdingiausiai medžioklę aprašė XVI amžiaus poetas Mikalojus Husovianas. „Giesmė apie stumbrą“ ne tik išaukština šį girių milžiną, tačiau kartu nupiešia ir medžioklės vaizdą.

Jungtinių Tautų (JTO) skaičiavimais, mūsų planeta jau turėjo pasiekti 7 milijardų žmonių populiaciją. Kaip dažniausiai būna tokių lūžinių įvykių metu, šia proga vėlgi buvo surengta nemažai konferencijų, susitikimų, paskaitų bei išleista įvairių analitinių straipsnių. JTO prognozuoja, jog iki 2050 metų žmonijos populiacija pasieks 9,3 milijardų gyventojų ribą, o šio šimtmečio pabaigoje peržengs ir 10 milijardų žymą. Šią temą nagrinėja Sanjeevas Sanyalis.

Indijoje moterys vis dažniau tampa prievartos ir smurto aukomis tik dėl to, kad jų paprasčiausiai nebeužtenka visiems vyrams. Statistika teigia, kad 2011 metais 1000 naujagimų vyrų tenka vos 914 mergaičių. Dar 1981 metais tūkstančiui berniukų tekdavo 962 merginos. Dėl šios demografinės problemos, Indijoje moterys pavirto į „prekę“ – jas pagrobia, parduoda, perka ir dovanoja.

Per artimiausius 30 metų Britanija perims daugiausia gyventojų turinčios Europos valstybės titulą iš Vokietijos, skelbia „London Evening Standard“. Didelės imigracijos, augančio gimstamumo ir mažėjančio mirtingumo dėka 2043 metais JK gyvenančių žmonių skaičius viršys 75 milijonus – Europai šis skaičius bus rekordinis. Manoma, kad šie skaičiai, trečiadienį paskelbti vyriausybės statistikų, padidins spaudimą ministrams įgyvendinti savo pažadą pažaboti imigraciją.

Kitą pirmadienį, oficialiais duomenims, Žemės rutulyje gyvens septyni milijardai žmonių. Gyventojų skaičius per 12 metų išaugo milijardu ir augimo pikas dar nepasiektas, teigiama Jungtinių Tautų (JT) paskelbtoje ataskaitoje. „Nors moterys šiandien turi vidutiniškai mažiau vaikų nei septintajame dešimtmetyje, žmonių skaičius Žemėje toliau didėja“, – sakoma ataskaitoje. Pasaulyje šiuo metu gyvena daugiau jaunesnių ir daugiau vyresnių žmonių nei kada nors anksčiau.

Naujausi tyrimai rodo, kad vis dar vyksta žmonių evoliucija ir sparti genų mutacija. Tai reiškia, kad technologiniai ir kultūriniai žmonių pasiekimai nesustabdė evoliucijos proceso. Kvebeko universiteto tyrėjai išanalizavo nuošalios Isle aux Coudres salos moterų grupę. Tyrėjai peržvelgė bažnyčios įrašus, kuriuose buvo įregistruotos gimimo, mirties ir santuokos datos. Tyrėjai dėmesį skyrė toms moterims, kurios ištekėjo nuo 1799 iki 1940 metų.

Šį mėnesį pasaulio populiacija gali pasiekti 7 milijardų ribą. Vos prieš 50 metų pasaulyje tebuvo 3 milijardai gyventojų, o 2100 m. žmonių skaičius Žemėje gali peržengti 10 milijardų, Jungtinių Tautų (JT) pranešimą cituoja „RIA Novosti“. Nėra tikslių duomenų, kada žmonijos populiacija pasieks šį simbolinį skaičių. JT Pasaulio populiacijos fondas spalio 31–ąją paskelbė simboline šio įvykio diena, fondas organizuoja įvairius renginius tam paminėti.

Žvejai juos vadina priešais, tuo tarpu girininkai – gamtos lobiu, nes šie paukščiai  įrašyti į Raudonąją knygą ir apie jų žalojimą negali būti jokios kalbos. Nesibaigiančios kovos – taip būtų galima pavadinti prie Juodkrantės esančios paukščių – kormoranų – kolonijos ir gyventojų situaciją. Kasmet patiria nuostolių Žvejys Arūnas jau kelis dešimtmečius nekeičia gyvenamosios vietos. Jis taip pat sunkiai įsivaizduoja savo dieną be žvejybos.

2050 metais tankiausiai apgyvendinta pasaulio šalis bus Indija, apie 2025 metus aplenkusi Kiniją. JAV liks trečioje vietoje, kurios gyventojų skaičius pasieks 423 mln. žmonių ( 2010 m. – 308 mln). Dviejose ekonomiškai ir politiškai reikšmingose šalyse, Japonijoje ir Rusijoje, žmonių gimstamumas kris dėl to, kad jos neteks savo dabartinės pozicijos. Kritimas vyks iš 9-os ir 10-os vietos į 16-tą ir 17-tą.

BBC laukinės gamtos ekspertas Chrisas Packhamas įspėja visuomenę, kad vienintelis kelias išsaugoti mūsų planetos ateitį yra žmonių populiacijos sumažinimas. Laidos „Springwatch“ vedėjas iškėlė idėją per mokesčių lengvatas skatinti D. Britanijos gyventojus kurti kuo mažesnes šeimas, skelbia „The Daily Mail“. Ch.

Naujausias Rusijos gyventojų surašymas atskleidė niūrią demografinę tendenciją – žmonės bėga iš vis „besitraukiančių“ miestų ir kaimų į didmiesčius.Be to, gyventojų skaičius šalyje apskritai mažėja, praneša naujienų agentūra AFP. Pirmieji 2010 m. Rusijos gyventojų surašymo rezultatai parodė, kad šalies populiacija nuo 2002 m. sumažėjo 2,2 mln. gyventojų ir dabar yra 142,9 mln.

Gruodžio 1-ąją prasideda vilkų medžioklė. Šiemet vilkų sumedžiojimo kvota padidinta iki 60 vienetų, pernai buvo 40. Medžiotojai sako, kad vilkų Lietuvoje daugėja ir jų kiekį reguliuoti reikia, nors pripažįsta: šiuo metu jie reikšmingos žalos nedaro. Mokslininkai fantazijomis vadina gandus, kad Lietuvoje yra atsiradęs vilko ir šuns hibridas.