politiniai kaliniai

Jungtinės Tautos penktadienį perspėjo dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, kur masiškai susidorojama su pilietine visuomene, o dėl politinių priežasčių sulaikyta jau beveik 1,3 tūkst. asmenų.

Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) oficialus atstovas paragino Baltarusiją besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, kurių skaičius jau pasiekė tūkstantį. „Šis gėdingas rodiklis rodo tebesitęsiančias [Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro] Lukašenkos režimo represijas prieš savo gyventojus. Be to, daug tūkstančių protestuotojų pabėgo iš šalies, kad išvengtų persekiojimo“, – sakoma ketvirtadienį Briuselyje paskelbtame komunikate.

Baltarusijoje per lapkričio mėnesį dar 143 asmenys buvo nuteisti dėl politinių priežasčių, o bendras politinių kalinių skaičius šalyje pasiekė 888, penktadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Viasna“. „Žmogaus teisių centrui „Viasna“ žinoma apie 143 žmones, kurie lapkritį buvo nuteisti dėl politinių priežasčių ir sulaukė įvairių bausmių. Gruodžio 1 dienos duomenimis, šalyje yra 888 politiniai kaliniai, ir jų skaičius toliau auga“, – nurodė centras išplatintame pranešime.

Aliaksandro Lukašenkos režimas sąmoningai platina koronaviruso infekciją (COVID-19) tarp politinių kalinių ir sulaikytųjų, jiems nesuteikiama medicinos pagalba, sako Baltarusijos opozicijos atstovai. Teisininkė Julija Levančul antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad „Baltarusijos valdžia sąmoningai pažeidžia sulaikytųjų ir politinių kalinių teises į sveikatą, naudodama tai kaip spaudimą.

Politiniais kaliniais Baltarusijoje pripažinus dar 31 žmogų, bendras jų skaičius išaugo iki 220, trečiadienį pranešė šalies žmogaus teisių grupė „Viasna“. „Mes manome, kad būtina reikalauti nedelsiant peržiūrėti šiems politiniams kaliniams taikomas priemones ir teismo sprendimus įgyvendinant teisę į teisingą teismą ir pašalinti šiuos veiksnius, taip pat išleisti juos nuo areštinės imantis kitų priemonių, užtikrinančių jų pasirodymą teisme“, – sakoma žmogaus teisių gynėjų pranešime.

Politinių kalinių skaičius Baltarusijoje išaugo iki 41, penktadienį pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“. „Baltarusijoje – devyni nauji politiniai kaliniai. Rugpjūčio 28-osios duomenimis, jų yra 41“, – sakoma centro pranešime.

Uolus Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza pirmadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą per artėjantį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vengti nuolaidžiauti Maskvai ir, naudojantis proga, aptarti jos laikomų politinių kalinių klausimą. Liepos 16 dieną Helsinkyje vyksiantis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas turėtų pagerinti Vašingtono ir Maskvos santykius, nors Rusijos ryšiai su Vakarų šalimis šiuo metu yra pasiekę nuo Šaltojo karo laikų nematytas žemumas.

  Antradienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, apie 20 žmonių ragino Baltarusiją paleisti politinius kalinius ir šioje šalyje užtikrinti pilietines teises.   Pasak ketvirtus metus rengiamos akcijos iniciatoriaus, politologo Vyčio Jurkonio, ji yra skirta tiek Baltarusijai, tiek Lietuvos visuomenei. „Visų pirma, mes turime kalbėti apie Lietuvos visuomenės jautrumą žmogaus teisių darbotvarkėje, - BNS sakė V.Jurkonis.

Vilniuje, Tuskulėnų memorialiniame komplekse, pagerbti sovietiniam totalitariniam režimui neįtikę ir prieš 70 metų NKGB nužudyti pirmieji politiniai kaliniai, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo dalyviai. Jų palaikai slapta buvo užkasti masinėse kapavietėse buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Kapavietės aptiktos tik atkūrus nepriklausomybę. Nustatyta, kad nuo 1944-ųjų iki 1947-ųjų egzekucijos buvo įvykdytos beveik 800 skirtingų tautybių žmonių.

Lietuvos tremtiniai, politinai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai prašo Lietuvos valdžios atstovų jau kitąmet numatyti lėšų laisvės kovų memorialams, taip pat prašoma stiprinti pilietinio ugdymo programas mokyklose. Šie reikalavimai Seimui ir Vyriausybei iškelti šeštadienį vykusiame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje. Kaip BNS sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) vadovas Gvidas Rutkauskas, renginyje priimtos dvi rezoliucijos.

Nepriklausoma Lietuva per ketvirtį amžiaus nesugebėjo baigti pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių reabilitacijos. Dar daugiau – kai kurios iškilios asmenybės gali taip ir likti nereabilituotos. Minėdami Gedulo ir vilties dieną apie tai kalbamės su buvusiais politiniais kaliniais bei tais, kurie rūpinasi jų pilietinių teisių atkūrimu.

Nepriklausoma Lietuva per ketvirtį amžiaus nesugebėjo baigti pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių reabilitacijos. Dar daugiau – kai kurios iškilios asmenybės gali taip ir likti nereabilituotos. Minėdami Gedulo ir vilties dieną apie tai kalbamės su buvusiais politiniais kaliniais bei tais, kurie rūpinasi jų pilietinių teisių atkūrimu.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Kaune vykusiame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos 25 metų minėjime, į kurį susirinko daugiau nei 3 tūkstančiai dalyvių iš visos lietuvos. Sveikindama minėjimo dalyvius šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuvos tremtiniai ir politiniai kaliniai, ištvėrę nežmoniškus išbandymus ir nepalūžę sunkiausiomis sąlygomis, išsaugojo meilę Tėvynei ir žmogiškąsias vertybes.

Nuo kitų metų bus atnaujintas politinių kalinių ir grįžusių tremtinių aprūpinimas būstu nuomos pagrindais, kuriam lėšų šiemet nebuvo skirta, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). "Atsižvelgėme į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos prašymus pratęsti aprūpinimą būstu grįžtantiems į Lietuvą žmonėms", - pranešime spaudai sakė ministrė Algimanta Pabedinskienė. Šiuos būstus už ministerijos skirtas lėšas įsigys ir nuomos pagrindais jiems perduos savivaldybės.

Šiaurės Korėja atmeta Jungtinių Tautų (JT) kritiką dėl žmogaus teisių padėties šalyje. „Priešingai, mes didžiuojamės savo puikia žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos sistema“, – Niujorke pareiškė Šiaurės Korėjos pasiuntinys JT Kim Songas (Kim Song). Jis minėjo nemokamą sveikatos priežiūrą bei švietimą. Tai buvo pareigūno reakcija į JT ataskaitą, kurioje komunistinė vadovybė Pchenjane kaltinama rimtais nusižengimais žmogaus teisėms.

Nepatenkinti Lietuvoje vykdomu teisėjos Neringos Venckienės „politiniu persekiojimu“ buvę SSRS politiniai kaliniai ir disidentai pasirašė atvirą kreipimąsi į JAV ir Europos Sąjungos valstybių vyriausybes.

Keliuose Maroko miestuose šeštadienį šimtai žmonių išėjo į gatves, protestuodami prieš korupciją ir didėjančias maisto produktų kainas, praneša agentūra AFP. Kasablankoje, liudininkų duomenimis, į demonstraciją susirinko apie 1 000 žmonių, sostinėje Rabate – 300. Marakeše ir Tangero uostamiestyje protestavo apie 200 gyventojų. Žmonės, be kita ko, reikalavo paleisti politinius aktyvistus, kurie buvo suimti per nesankcionuotus protestus ir nuteisti ilgomis kalinimo bausmėmis.

Šeštadienį Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyks tradicinis Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Renginys prasidės Lietuvos kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestro koncertu Ariogalos gatvėse. Vėliau šventinė eisena pasuks į Dubysos slėnį. Vidurdienį šv. Mišias aukos J. E. arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Po šv. Mišių vyks iškilmingas šventės atidarymas, per kurį į stadioną bus įneštas ir uždegtas ugnies fakelas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka davė nurodymą dėl visuotinės amnestijos liepos 3-iąją minint Nepriklausomybės dieną, skelbia „RIA Novosti“. Tačiau pats A. Lukašenka paneigė, jog amnestija yra politinis manevras, kuriuo siekiama išspręsti Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykių krizę, kilusią dėl opozicijos aktyvistų slopinimo ir kalinimo. „Tai yra žinutė visuomenei ir paskata nuteistiesiems. Tai visiškai nėra susiję su politika“, – sakė A. Lukašenka.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad Rusijoje nėra politinių kalinių, ir gynė įstatymo projektą dėl baudų už nesankcionuotus mitingus, pranešė AP. Per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Sankt Peterburge V. Putinas pareiškė, kad naujasis įstatymas, pagal kurį baudos už nesankcionuotus mitingus padidės iki 200 kartų, yra demokratiškas ir panašus į kitų Europos valstybių įstatymus.

Lenkijos Seimo deputatai reikalauja tučtuojau paleisti politinius kalinius Baltarusijoje ir pradėti šalies demokratizavimo procesą. Atitinkamas nutarimas buvo priimtas penktadienį per Lenkijos parlamento žemųjų rūmų posėdį. „Mes raginame ES šalių parlamentus imtis aktyvių veiksmų Baltarusijos pilietinei visuomenei ir demokratizavimo procesui remti, taip pat stiprinti solidarią Europos valstybių poziciją Aleksandro Lukašenkos režimo atžvilgiu“, – sakoma Seimo pareiškime.

Minint Baltarusijos prezidento rinkimų metines, kai buvo susidorota su Aleksandro Lukašenkos oponentais, Vilniuje surengta protesto akcija. Pirmadienio rytą solidarumo protesto akciją Vilniuje Vinco Kudirkos aikštėje surengė Vieningos Baltarusijos namų atstovai. Jie eksponavo susidorojimo su A. Lukašenkos politinių oponentų vaizdus, ragino pasiųsti solidarumo atvirutę Baltarusijos politiniams kaliniams.

Neseniai sudaryta civilinė Mianmaro vyriausybė paskelbė amnestiją ir ketina paleisti 6359 kalinius, tarp kurių – daugiau kaip 2100 politinių. Vienas pirmųjų į laisvę išėjo populiarus komedinis aktorius ir disidentas bei ankstesnės karinės valdžios kritikas Zarganaras. Jis buvo suimtas 2008 metais ir nuteistas 35 metus kalėti už interviu užsienio žiniasklaidai, kuriuose kritikavo lėtą ir pavėluotą karinės valdžios pagalbą ciklono „Nargis“ aukoms.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdyba dar kartą, prieš valstybės biudžeto svarstymą, primena Seimui ir Vyriausybei, jog nedera per daug taupyti Tėvynės gynybos pajėgumo sąskaita. „Mums visiškai nesuprantami kai kurių aukštų valstybės pareigūnų vieši pasisakymai, esą nėra jokio tarptautinio įsipareigojimo didinti išlaidas krašto gynybai.

Gyvu nesunaikinamo žmogiškumo ir drąsos liudijimu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino šeštadienį Ariogaloje į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ susirinkusius Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovos dalyvius. „Jūs esate tie, kurių dėka savo širdyje nešiojamės vis dar gyvą mūsų tautos istoriją. Jūs esate lietuvybės ir mūsų tautos vienybės simbolis“, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Dubysos slėnyje Ariogaloje šeštadienį buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai, jų šeimos rinksis į tradicinį sąskrydį „Su Lietuva širdy“. Kiekvieną rugpjūtį gražią šventę rengia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Joje dalyvaus ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri šį susitikimą pavadino puikia proga pagerbti tremtinius, už Lietuvos laisvę kentėjusius ir kovojusius žmones, kurie net nežmoniškiausiomis sąlygomis sugebėjo išsaugoti moralines ir ...

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį dalyvaus Ariogaloje vyksiančiame Lietuvos buvusių politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. „Šis susitikimas – puiki proga pagerbti tremtinius, už Lietuvos laisvę kentėjusius ir kovojusius žmones, kurie net nežmoniškiausiomis sąlygomis sugebėjo išsaugoti moralines ir tautines vertybes. Tai svarbi mūsų istorijos dalis.

Europos Parlamento vadovas paragino oficialųjį Minską paleisti Alesį Beliackį ir kitus „neteisėtai sulaikytus politinius kalinius“. „Labai susirūpinau sužinojęs, kad Baltarusijos valdžia toliau slopina žmones, kovojančius už savo pagrindines teises. Žmonių suėmimas gatvėse grąžina mus į tamsią komunistinę praeitį, o mes nenorime, kad ji kada nors vėl pasikartotų“, - Europos Parlamento pirmininko Jerzy Buzeko žodžius cituoja jo spaudos tarnyba.

1940 m. sovietinė okupacija tragiškai palietė ne vieno žmogaus likimą. Jau 1940 m. liepos mėnesį keliasdešimt Panevėžio žinomų mokytojų, prekybininkų ir kitų profesijų žmonių atsidūrė Panevėžio kalėjime. Daug panevėžiečių buvo ištremta 1941 birželio trėmimų metu. 1941 m. birželio 22 d. SSRS nacistinės Vokietijos karas palietė ir Lietuvą. Jau birželio 22 dieną vokiečių karinė aviacija bombardavo Pajuosčio aerodromą. Sovietiniai okupantai traukėsi iš Lietuvos teritorijos.

Į Rumšiškes šeštadienį rinksis buvę politiniai kaliniai, kalėję Rusijos „Dalstroj“ sistemos lageriuose. Čia įvyks Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų renginys – XXIII šių politinių kalinių suvažiavimas. Lietuvos politinių kalinių bendrija „Kolyma“ vienija buvusius politinius kalinius, kuriems teko dalia kalėti toliausiai nuo Tėvynės – Rusijos „Dalstroj“ sistemos lageriuose Kolymoje, Čiukotkoje ir Rytų Jakutijoje, taip pat jų šeimos narius ir artimuosius.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad gali būti paleisti politiniai kaliniai, praneša agentūra AFP. Vis dar kalinami du opozicionieriai, tačiau „greičiausia ir jie“ bus paleisti, pareiškė prezidentas trečiadienį viešėdamas Kazachstane. Pasak jo, „nėra pagrindo toliau eikvoti pinigus jų kalinimui“. Kokius opozicionierius turi omenyje, A. Lukašenka nepasakė.

Birma išlaisvina kalinius ir mažina kalėjimo bausmes pagal amnestiją. Kritikai mano, kad tuo siekiama tik pagerinti šalies įvaizdį užsienyje, praneša BBC. Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad paleidžiami tik nedaugelis iš šalies politinių kalinių.

Tunise paleisti visi politiniai kaliniai, praneša agentūra AFP. Paskutinieji politiniai kaliniai į laisvę išėjo trečiadienį, sakė Tuniso advokatas Samiras Benas Omaras, priklausantis Tarptautinei politinių kalinių rėmimo sąjungai. Iš viso laisvę atgavo apie 800 politinių kalinių. Politiniai kaliniai paleisti pereinamojo laikotarpio vyriausybei paskel bus visuotinę amnestiją. Ji paskelbta sausio 20-ąją, praėjus šešioms dienoms po prezidento Zine'o El Abidine Ben Ali nuvertimo.

Antradienį Bahreino karalius nurodė paleisti į laisvę kai kuriuos politinius kalinius – tai dar viena nuolaida, kuria opozicijai suteikė šalies monarchija, informuoja naujienų agentūra AFP. Šalyje jau antrą savaitę nerimsta antivyriausybiniai protestai. Kol kas neaišku, kiek politinių kalinių išeis į laisvę paskelbus karaliaus dekretą, sakė šalies vyriausybės atstovas Maysoonas Sabkaras.

Druskininkų mero ketinimai iš pagrindų atnaujinamo centrinio parko teritorijoje statyti paminklą tarpukario Lenkijos politiniam veikėjui maršalui Juzefui Pilsudskiui (Jozef Pilsudski) ypač papiktinoLietuvos politinių kalninių ir tremtinių sąjungą (LPKTS). "Nematome nieko blogo vienaip ar kitaip pažymėti čia buvusį, gyvenusį ir kažką Druskininkams davusį Pilsudskį.

Kuboje šeštadienio vakarą buvo pradėtos grupės politinių kalinių paleidimo į laisvę procedūros, informuoja BBC. Pirmieji trys politiniai kaliniai iš kalėjimo buvo nugabenti į slaptą vietą. Skelbiama, kad jie yra tarp 17 asmenų, kurie planuoja išvykti į Ispaniją. Apie didžiausią šio dešimtmečio politinių kalinių paleidimą komunistinėje saloje buvo pranešta trečiadienį. Remiantis susitarimu su Kubos valdžia, į laisvę išeis 52 politiniai kaliniai.

Kuba sutiko išlaisvinti 52 politinius kalinius, skelbia BBC. Tai yra didžiausia kalinių amnestavimo akcija per visą šios komunistinės šalies istoriją. Sprendimą paleisti kalinius Kuba priėmė po ilgą laiką trukusių derybų, kuriose dalyvavo ir Ispanija bei Romos katalikų bažnyčia. Netrukus iš kalėjimų jau turėtų būti paleisti 5 pirmieji kaliniai, o likę bus išlaisvinti per kelis artimiausius mėnesius.

Kubos režimas po derybų su Katalikų bažnyčia palengvino kalėjimo sąlygas šalyje kalintiems politiniams kaliniams. Skelbiama, kad toli nuo namų kalintys asmenys bus perkelti arčiau, o sergantys politiniai kaliniai bus išsiųsti į ligonines. Apie tai pranešė politinis kalinys Guillermo Farinasas, kuris dėl kalinimo sąlygų buvo paskelbęs bado streiką. Bado streiką jis paskelbė po to, kai vasarį viename iš Kubos kalėjimų mirė bado streiką rengęs kitas politinis kalinys.

Kubos policija sulaikė 30 moterų, kurios sostinėje Havanoje surengė protesto žygį, smerkiantį šalies valdžios politiką. Žygiui vadovavo praėjusį mėnesį per bado streiką mirusio politinio kalinio Orlando Zapatos mama. Pakeliui moterų judėjimo „Moterys baltais drabužiais“ nares bandė sustabdyti apie 300 ištikimų diktatorinio Kubos režimo rėmėjų. Netrukus aktyvistėms kelią pastojo policininkės, kurios susodino moteris į du autobusus, kurie nuvažiavo nežinoma kryptimi.