politinė krizė

Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris sekmadienį pranešė, kad atsistatydina jo laikinoji vyriausybė, kurią krečia politinė krizė. „Paprašiau prezidentės atšaukti mano įgaliojimus“, – sakė E. Hegeris, kuris nuo gruodžio vadovavo šalies laikinajai vyriausybei. Toks žingsnis žengtas prieš rugsėjo 30-ąją vyksiančius pirmalaikius rinkimus. Gruodžio mėnesį E. Hegerio vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo, bet iki rinkimų turėjo laikinai vadovauti šaliai.

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį pasmerkė Peru plačiai paplitusį smurtą ir „neproporcingą“ policijos jėgos panaudojimą bei paragino šalies valdžią skubiai rasti taikų krizės sprendimą. Per pilietinių neramumų bangą, kuri kilo po prezidento Pedro Castillo (Pedro Kastiljo) nušalinimo gruodžio pradžioje, jau žuvo 46 žmonės, o vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį regionuose, kuriuose būta smurto proveržių.

Krizės krečiamo Libano įstatymų leidėjams ketvirtadienį jau aštuntą kartą nepavyko išrinkti naujo prezidento, nors politinės aklavietės poveikis šalies ekonominėms problemoms vis didėja. Libanas jau mėnesį neturi valstybės vadovo po to, kai spalio pabaigoje baigėsi prezidento Michelio Aouno kadencija. Parlamentas yra susiskaldęs tarp galingo Irano remiamo „Hezbollah“ judėjimo šalininkų ir jo priešininkų, iš kurių nė vienas neturi aiškios daugumos.

Lapkričio pabaigoje Kinijoje prasidėję didelio masto protestai prieš nulinę Covid-19 politiką lapkričio 27 d. galiausiai išaugo į fizinius susidūrimus Šanchajuje tarp šimtų protestuotojų ir policijos pajėgų. Šių protestų, kurie yra laikomi didžiausiais Kinijoje nuo 1989 m. Tiananmenio įvykių, protrūkį paskatino kinų pyktis dėl griežtų koronaviruso pandemijos suvaldymo priemonių, o dar labiau pakurstė žmonių gyvybių pareikalavęs gaisras Sindziango uigūrų autonominiame regione.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį tęsė pastangas išspręsti politinę krizę, kilusią jam praradus daugumą parlamente, tačiau kol kas nematyti jokios išeities iš aklavietės, keliančios grėsmę jo antrosios kadencijos reformų planams.

Ukraina įšaldė visus ryšius su Baltarusijoje dėl šioje šalyje susiklosčiusios politinės krizės, ketvirtadienį vakare pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Mes iš esmės padarėme pauzę visuose procesuose, visuose kontaktuose su Baltarusijos puse, – televizijai „1+1“ sakė ministras. – Galiu jums oficialiai apie tai paskelbti.

Socialiniai tinklai „Twitter“ ir „Facebook“ pirmadienį paskelbė, kad uždarė tūkstančius paskyrų, kurias Kinija naudojo vykdydama prieš prodemokratinius protestus Honkonge nukreiptą kampaniją. „Atskleidėme didelę valstybės remiamą informacinę operaciją, susijusią su situacija Honkonge, o konkrečiai su protestų judėjimu ir jų raginimu [imtis] politinių pokyčių“, – sakoma „Twitter“ pranešime.

Vienas aukščiausių Armėnijos vyriausybės pareigūnų ketvirtadienį atvyko į Maskvą derybų, pranešė jo biuras. Šis vizitas surengtas Armėnijoje gilėjant politinei krizei ir opozicijos lyderiui Nikolui Pašinianui demonstruojant pasiryžimą priversti valdančiąją partiją perduoti valdžią. Armėnijos vicepremjero pareigas einančiam Armenui Gevorkianui atvykus į Maskvą užsitikrinti Kremliaus palaikymo, šalies sostinėje į gatves vėl išėjo tūkstančiai protestuotojai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel turės kovoti dėl politinio išlikimo, anksti pirmadienį žlugus įtemptoms deryboms dėl naujos vyriausybės. Ši politinė krizė šalį gali netgi atvesti prie pakartotinių rinkimų. Didžiausiai Europos ekonomikai dabar gresia savaitės ar net mėnesiai politinio paralyžiaus su darbą tęsiančia ankstesne vyriausybe, tikriausiai nesiimsiančia jokių drąsių veiksmų.

  Latvijos premjerė Laimduota Straujuma pirmadienį paskelbė atsistatydinanti iš vyriausybės vadovės posto, kad į valdžią ateitų nauji žmonės su „naujomis idėjomis, nauju indėliu ir nauja energija“.   L.Straujuma šį pareiškimą paskelbė po anksčiau dieną įvykusio susitikimo su prezidentu Raimondu Vėjuoniu. „Skelbiu, kad vyriausybės atsistatydinimą šiandien“, – pareiškė 64 metų premjerė, kuri ministrų kabinetui vadovavo beveik dvejus pastaruosius metus.

Ukrainos centrinis bankas apribojo kapitalo judėjimą, grivina smuko 10 proc., kai kur trūkta tvirtos valiutos. Analitikai prognozuoja dar didesnį grivinos smukimą, o neįliejus į ekonomiką kelių milijardų dolerių – ir šalies bankrotą bei naują ekonominę protestų bangą. Dauguma valiutos keitimo punktų Kijeve uždaryti dar penktadienį, kai tik centrinis bankas paskelbė apie smukusį grivinos kursą ir uždraudė atsiskaitymus valiuta su partneriais užsienyje.

Po Konstitucinio Teismo išvados politologai sako, kad formuojant koaliciją ir Vyriausybę yra galimybės krizę, kilusią tarp būsimos koalicijos ir Prezidentės, sureguliuoti. Tačiau tolimesni jų santykiai, atrodo, gali būti komplikuoti ir įtempti, pranešama LRT televizijos laidoje „Savaitė“. Po Seimo rinkimų Lietuvoje išlieka visi politinės krizės požymiai – būsimai valdančiajai koalicijai nepavyksta susitarti su Prezidente dėl Darbo partijos dalyvavimo valstybės valdyme.

Latvijos vadovas kreipėsi į tautą. V. Zatleras paskelbė apie parlamento paleidimą. (Papildyta 21.23) Latvijos prezidentas kreipimęsi į tautą prakalbo apie parlamento paleidimą, rašo delfi.lv Latvijos žiniasklaida kiek anksčiau skelbė, kad Latvijos nacionalinė televizija ir radijas šeštadienį tiesiogiai transliuos prezidento kalbą. Politologai sakė, kad prezidentas gali paskelbti apie parlamento paleidimą. V. Zatlero kadencija baigsis šių metų liepos 7 dieną.

Intensyvėjantys globalizacijos procesai sukuria aplinką, kurioje valstybių vidaus politinės krizės veikia net ir kituose žemynuose esančių šalių ekonomiką ir politiką. Egipto politinė krizė, prasidėjusi 2010 m. sausio 25 d. masiniais protestais, reikalaujančiais Egipto prezidento Hosni Mubarako pasitraukimo, daro vis didesnį poveikį naftos kainoms.

Politinė krizė ir bevaldystė Moldovoje tęsiasi. Rugsėjo 5 d. moldavai neatėjo į referendumą, kuriame turėjo balsuoti, ar rinkti šalies prezidentą tiesiogiai. Iki šiol jau apie dvidešimt metų jis buvo renkamas parlamento. Paradoksas, bet stabiliausia politinė padėtis šioje vargingiausioje Europos valstybėje buvo tuomet, kai ją aštuonerius metus valdė komunistas rusas Vladimiras Voroninas, sugebėjęs gana lanksčiai laviruoti tarp Maskvos, Kišiniovo, Bukarešto ir nuo 2005 m. net flirtavęs su ES.

Daugelis Moldovos piliečių pasisakė už konstitucijos pataisas, tačiau dėl menko rinkėjų aktyvumo provakarietiškoms politinėms jėgoms svarbus referendumas žlugo. EPA-Eltos nuotr. Žlugus provakarietiškos valdančiosios koalicijos inicijuotam referendumui dėl konstitucijos pataisų, Moldovos komunistai puoselėja planus grįžti į valdžią. Moldovos gyventojai referendume turėjo nuspręsti, ar šalis turi grįžti prie visuotinių prezidento rinkimų.

Ministro Algio Čapliko ūkį apnikusios bėdos ir jo apsisprendimas trauktis įdomus ne tik dėl klausimų apie naują kandidatą bei pasvarstymų, ar liks šis postas nukaršusiai Liberalų ir centro sąjungai. Įdomesnė tema - bręstanti politinė krizė ir tendencijos konservatorių viršūnėlėje.