plėtra

Ispanijos žiniasklaidos gigantas „Mundo Deportivo“ skelbia, kad jau kitame sezone Eurolygoje rungtyniaus klubas iš Dubajaus. Teigiama, kad klubas per šešerius metus ketina išleisti 150 mln. eurų, kas yra po 25 kiekvieną sezoną. Tuo tarpu Eurolygos A licencijų turėtojai penkerius metus kasmet sulauks 1 mln. eurų dotacijos iš Dubajaus komandos. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas susirinkimo vasarį metu.

Pirmasis Lietuvos „vienaragis“, internetinės naudotų drabužių tarpusavio prekybos platforma „Vinted“ plečiasi į Kauną – įmonė atidarė biurą, kuriame jau dirba per 100 specialistų, ir ieško dar 20 darbuotojų, pranešė įmonė. Naujasis „Vinted“ biuras įsikūrė biurų komplekse „Drobės fabrikas“ Šančiuose, kur įmonė nuomojasi patalpas, jose vienu metu gali dirbti 100 žmonių. „Kadangi dirbame hibridiniu būdu, kauniečius įdarbindavome ir iki šiol.

Stambule spalio 24-ąją įvyko Eurolygos vadovų ir klubų atstovų susitikimas, kuriame buvo aptartos sezono gairės. Aptartas temas ir priimtus sprendimus Turkijos portalui „S Sport“ apžvelgė Eurolygos generalinis direktorius Paulius Motiejūnas. „Svarbiausia, kad klubai nusprendė, jog nori tęsti kovas. Lygos vadovybė to ir siekia, radome sprendimą – „Maccabi“ žais toliau, tad susitikimą galima vadinti pavykusiu.

SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ obligacijomis skolinasi 8 mln. eurų, penktadienį pranešė įmonė.  Pritrauktas lėšas fondas skirs Rygos verslo centro „Verde" plėtrai.  „Verde“ komplekso lokacija, architektūra jau yra pelnę tarptautinių kompanijų pasitikėjimą, pastatas įvertintas ir BREEAM „Excellent“ tvarumo sertifikatu.

Šiuo metu menkai žinomas ir mažai veiksnus BRICS blokas paskelbė apie neva istorinę plėtrą. Prie Rusijos, Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos kitais metais jungtis pakviestos dar šešios valstybės. Jos turėtų būti atsvara Amerikos ir Europos dominavimui pasaulyje, tačiau ambicingos plėtros tikslą slopina skirtingi dabartinių bloko šalių interesai. Šiaurės Amerikos ir Europos šalių dominavimui rimtą iššūkį meta besivystančios Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalys.

Apdailos, statybinių medžiagų ir sodo prekių prekybos tinklą „Depo“ valdanti Latvijos kapitalo bendrovė „Depo DIY LT“ pernai uždirbo 3,4 mln. eurų grynojo pelno – 7,1 karto daugiau nei 2021 metais (0,48 mln. eurų). Šiemet bendrovė planuoja plėtrą.  Bendrovės pajamos augo 32 proc. iki 167,2 mln. eurų (126,3 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos ataskaitos.  Šiemet „Depo DIY LT“ planuoja dar vieną parduotuvę atidaryti Kaune.

Degalinių ir automobilių plovyklų tinklus Lietuvoje valdanti grupė „Skulas“ praėjusiais metais gavo 77,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų, arba 68 proc. daugiau nei 2021 metais (46,1 mln. eurų). Grupė, kuriai taip pat priklauso bendrovės „Grivzas“, „R3“ ir „Automiksė“, pernai uždirbo 923 tūkst. eurų grynojo pelno – 2,1 karto daugiau nei 2021 metais (446 tūkst. eurų pelno), nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose.

JAV integruotų mokėjimo sprendimų kompanija „Shift4“ plečia padalinį Vilniuje ir iki metų pabaigos padidinti darbuotojų skaičių iki 600. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu bendrovėje dirba apie 400 darbuotojų.

Kipre registruoto „Domimax Holding“ valdoma „Dominari“ grupė, veikianti daugiausia Panevėžio rajone, sparčiai plečiasi įvairiuose Lietuvos regionuose ir orientuojasi ne vien į baldų ar jų gamybai būtinų produktų gamybą, rašo „Verslo žinių“ portalas.   Netrukus įkurtuvės bus švenčiamos Plungės neaustinių medžiagų fabrike „Baltic Non-Woven“, kur ketinama investuoti apie 5 mln.

Lietuvos oro uostai pradeda rinkos konsultacijas dėl netrukus planuojamo skelbti konkurso – bus ieškoma maždaug 30 mln. eurų vertės Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros darbų rangovo. Tikimasi, kad jo plėtros darbai bus pradėti antroje šių metų pusėje ir truks apie dvejus metus. Išplėtus terminalą oro uosto išvykimo ir atvykimo zonose vienu metu bus galima aptarnauti daugiau nei 800 keleivių ir iki 6 orlaivių, pranešė Lietuvos oro uostai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Kauno laisvosios ekonominės zoną (LEZ) padidinti iki 1054 hektarų (ha), prie dabartinės 534 ha teritorijos prijungiant dar 520 ha.  Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis sako, kad LEZ teritorijos išplėtimu siekiama pritraukti naujų investuotojų.  „Pirmas žingsnis yra atstatyti plotą teisiškai, bet akivaizdu, kad žemės greitai surasti nepavyks.

Pagal Vilniaus savivaldybės tarybos trečiadienį patvirtintas plėtros įmokos nuostatas nekilnojamojo turto statytojai ir vystytojai galės būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo, kai pastatas yra visuomeninės paskirties. Tai reiškia, kad infrastruktūros plėtros mokesčio išimtis būtų taikoma privatiems vystytojams statant viešąsias bibliotekas, muziejus, mokyklas, darželius, ligonines, poliklinikas, sporto sales, stadionus ir kitą sporto infrastruktūrą.

Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtra turėtų prasidėti šių metų viduryje, o numatoma darbų kaina siektų iki 20 mln. eurų, pranešė jį valdanti bendrovė.  Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad plėtra padės Kauno oro uostui išlaikyti orlaivių aptarnavimo lyderio poziciją regione.

Lietuva gali tapti atspirties tašku Pietų Korėjos įmonėms siekiant sparčiau plėsti savo rinką Europos Sąjungoje (ES), teigė šioje šalyje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  „Būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, Lietuva yra saugi vieta investuoti bei siūlo paskatas didelės apimties investicijoms į gamybą“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime teigė ketvirtadienį su Pietų Korėjos prekybos ministru Dukgeunu Ahnu (Dukgjunu Anu) susitikęs G. Landsbergis.

Pernai Lietuvoje įsikūrusi Vokietijos informacinių technologijų (IT) bendrovė „Birkle IT“ plečia padalinius Vilniuje ir Kaune, trečiadienį pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. Įmonės generalinis direktorius Lietuvoje ir Latvijoje ir „Birkle IT“ valdybos narys Kęstutis Bagdonavičius sako, kad Lietuva yra viena labiausiai skaitmeniniu požiūriu pažengusių Europos šalių.

Klaipėdos uostas konsultuosis, kaip geriausiai išnaudoti planuojamą plėtrą į Kuršių marias. Siekiant išsiaiškinti efektyviausias plėtros galimybes, perkama Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros rinkos studijos parengimo paslauga, kuri turėtų padėti atsakyti į komerciniu požiūriu svarbius klausimus, sako direkcijos atstovė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentu antrai kadencijai perrinktas dabartinis jos  vadovas Mindaugas Statulevičius, penktadienį pranešė asociacija. Jis taip pat užims ir LNTPA administracijos vadovo pareigas, nusprendė asociacijos nariai metiniame susirinkime. M. Statulevičius teigia, kad svarbiausi jo uždaviniai bus dialogo stiprinimas su visomis miestų kūrėjų grupėmis.

Per koronaviruso pandemiją sulėtėjusi naujų sandėlių plėtra Lietuvoje vis dar išlaiko šią kryptį, penktadienį praneša portalas vz.lt. Teigiama, kad labiausiai sandėlių plėtrą stabdė brangstančios statybos, o dabar naujų projektų neskatina ir nežinomybė, kokia bus bendra ekonominė situacija ir kaip ji paveiks paklausą, investuotojų bei vystytojų planus veikia ir Europos centrinio banko sprendimas pakelti bazines palūkanas.

Sunkvežimių ir jų atsarginių dalių prekybos bei sunkvežimių remonto bendrovė „Skuba“ pernai gavo 203 mln. eurų pajamų – 23 proc. daugiau nei 2020 metais (189 mln. eurų).  Įmonės praėjusių metų grynasis pelnas buvo 18,1 mln. eurų – beveik dukart didesnis (9,8 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.  Įmonė nurodė, kad šiemet planuojama plėtra.

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas susitarė plėsti bendradarbiavimą krovinių perkrovimo srityje, naujienų agentūrai BNS pranešė Latvijos susisiekimo ministerija. T. Linkaitis ketvirtadienį telefonu su A. Adamczyku aptarė Latvijos ir Lenkijos uostų bendradarbiavimą. Pasak ministerijos atstovų, Lenkijos ministras teiravosi apie Latvijos uostų pajėgumus importuoti anglis į Lenkiją.

Vienos didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ priklausančios bendrovės „Mundus“ valdomas skolos fondas „Mundus Bridge Finance“ išpirks „Modus group“ 4 mln. eurų vertės obligacijų. Lėšos bus skirtos automobilių nuomos platformos „CityBee“ plėtrai – naujiems automobiliams įsigyti.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį Londone, Jungtinėje Karalystėje (JK) su šios šalies transporto sekretoriumi Grantu Shappsu aptars oro susisiekimo plėtrą, krovinių vežimą. Siekdami plėtoti krovinių vežimo paslaugas oro transportu, ministrai pasirašys bendradarbiavimo memorandumą, pranešė Susisiekimo ministerija.  M. Skuodis su JK transporto sekretoriumi aptars tiesioginių skrydžių tarp Lietuvos ir JK oro uostų plėtrą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį su Lietuvos verslo delegacija pradeda savaitės trukmės vizitą Kazachstane, kur aptars glaudesnio šalių bendradarbiavimo prekybos ir susisiekimo srityse galimybes.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako besitikintis Norvegijos paramos dėl NATO batalionų plėtros Lietuvoje. Tą jis ketvirtadienį Vilniuje pareiškė bendrame pasisakyme žiniasklaidai drauge su norvegų gynybos ministru Bjornu Arildu Gramu. „Artėjančiame Madrido viršūnių susitikime mes tikimės esminių sprendimų, kurie stiprins NATO rytinės dalies gynybą. Manyčiau, kad tai yra bendras interesas, kartu turime siekti bendrų tikslų, – teigė Lietuvos ministras.

Kremliaus invazija į Ukrainą privertė Europos Sąjungą (ES) atsisakyti ilgamečių politinių tradicijų – Bendrija mobilizavosi skirdama karinę paramą Ukrainai ir įvesdama beprecedentes sankcijas Rusijai. Vis dėlto sulaužyti dar vieno tabu – atverti Kyjivui greitesnį kelią į Bendriją – nesiryžtama. Ukraina prieš aštuonerius metus pasirašė Asociacijos sutartį, o šių metų vasarį prasidėjus karui oficialiai pasiprašė stoti į Bendriją.

Seimo Kaimo reikalų komitetas aptars Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metais strateginį planą.   Jame – priemonės, kaip žemės ūkis bus finansuojamas Lietuvoje ateityje.   Šiame plane, skirtingai negu anksčiau planuojama daug priemonių, susijusių su aplinkosauga, kuriai numatyta ketvirtadalis lėšų – apie milijardą eurų.  Planuojama, kad ekologinių ūkių plotai Lietuvoje iki 2027 metų pasiektų 13 proc. visų naudmenų, vietoje dabartinių 8 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pakeitimus, kurie praėjusią savaitę buvo priimti Seime. „Kelių finansavimo sistemos pertvarka leis savivaldybėms geriau prognozuoti lėšų naudojimą tęstiniams projektams ir tvariau planuoti kelių rekonstrukciją, pertvarka numato vietinės reikšmės keliams didėjantį finansavimą ir lėšų skirstymo savivaldybėms supaprastinimą“, – pranešime teigė prezidentas.

Lietuvos transporto ir logistikos bendrovė „Girteka“ praneša samdysianti daugiau nei 100 verslo procesų, analizės ir IT specialistų. Į plėtrą ir skaitmenizavimą bendrovė iki 2026 metų ketina investuoti apie 50 mln. eurų. „Ypatingą dėmesį bendrovė telks duomenų analitikų, dirbsiančių su finansinių duomenų analize, paieškai. Šiuo metu „Girteka“ ieško per 30 tokių specialistų“, – rašoma „Girtekos“ pranešime.

Į užstato sistemą kai kurie parlamentarai užsimojo įtraukti dar daugiau pakuočių, tiesa, šįkart stipriųjų alkoholinių gėrimų – degtinės, brendžio ar vyno butelius. Tokius užmojus kritikuoja ir prekybininkai, ir netgi Aplinkos ministerija. Ministras aiškina, kad užstato sistemos išplėtimas pareikalautų šimtamilijoninių investicijų, kurios esą nugultų ant vartotojų pečių.  Vitalijus bent kartą per mėnesį nešinas pilnu maišu plastikinės taros skuba į taromatą.

Europoje pirmaujanti pavėžėjimo paslaugų platforma „Bolt“ tęsia plėtrą Lietuvos miestuose. Dar šių metų pavasarį elektrinių „Bolt“ paspirtukų  nuoma pradėjo veikti Alytuje, Mažeikiuose ir Marijampolėje, vasaros pradžioje – Trakuose bei Tauragėje, o nuo šiol tvarią transporto priemonę paprastai išsinuomoti galės ir Kėdainių miesto gyventojai. Paspirtukų teiravosi patys gyventojai Į Kėdainių gatves išriedėjo apie 100 elektrinių paspirtukų.

Tolesnė fintech sektoriaus plėtra Lietuvoje bus orientuota ne į kiekybę, o kokybę, sako finansų ministrė. Gintarė Skaistė teigia, kad Lietuva turi „būti ne tik vartai į Europą“. „Augant fintech sektoriui Lietuvoje ir besikuriant vis naujiems verslo modeliams, būtina parengti fintech sektoriaus strategiją, kuri būtų orientuota į kokybę, o ne kiekybę“, – po penktadienio įvykusio Finansų rinkų politikos formavimo patariamosios komisijos posėdžio išplatintame pranešime sakė G. Skaistė.

Susisiekimo ministerija patvirtino, kad savivaldybės Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas gali naudoti želdiniams, juos sodinant vietoje metalinių atitvarų. Ministerija pranešė, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į savivaldybių siūlymus ir prašymus.  Pasak ministerijos, jau šiemet išlaidos želdiniams kaip eismo saugumo priemonei, bus laikomos tinkamomis finansuoti iš KPPP, kitais metais įstatyme ketinama patikslinti, kokie želdiniai gali būti priskiriami šiai kategorijai.

Nei pernai, nei šiemet didžiųjų prekybos tinklų veiklai koronaviruso pandemija netrukdo. Šiemet jie žada atidaryti dar daugiau parduotuvių ir priimti daugiau darbuotojų. Tačiau prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad pasikeitė pirkėjų įpročiai – jie nori apsipirkti greičiau ir saugiau. Todėl dar didesnis dėmesys bus skiriamas savitarnos kasų tobulinimui.

Kauno regione COVID-19 gydymui skirtų lovų šiuo metu pakanka, tačiau jeigu pacientų daugėtų ir reikėtų šiai ligai skirtus skyrius plėsti, tai vyktų kitų paslaugų sąskaita. Kaip BNS informavo Kauno klinikos, koordinuojančios COVID-19 gydymą regione, iš 510 lovų terapiniuose skyriuose šiuo metu užimtos 485, deguonis tiekiamas 357 pacientams. Dar 56 lovos yra reanimacijos skyriuose, užimtos – 45, dirbtinės plaučių ventiliacijos reikia 37 pacientams.

Didžiausia Europoje internetinė naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platforma „Vinted“ kitąmet planuoja sparčiai plėstis bei dukart padidinti darbuotojų skaičių – ji žada pasamdyti dar 600 darbuotojų. „Vinted“, šiemet komandą auginusi dukart iki beveik 600 darbuotojų, 400 specialistų ketina įdarbinti vien Lietuvoje, pranešė bendrovė. „Per šiuos metus darbuotojų prasme išaugome dvigubai, kitąmet planuojame išlaikyti tokį patį tempą ir metų pabaigoje siekiame turėti apie 1,2 tūkst.

Didžiausia Europoje dėvėtų drabužių prekybos platforma „Vinted“ prisijungė tokios pat veiklos sėkmingiausią Nyderlandų įmonę „United Wardrobe“. „Vinted“ iki šiol jau veikė Nyderlanduose, o susijungusios įmonės vienys per 34 mln. vartotojų visoje Europoje. Tai paspartins jungtinės grupės plėtrą į naujas rinkas, pranešė „Vinted“.   Praėjusių metų lapkritį „Vinted“ savo vertę padidino iki daugiau nei 1 mlrd.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ Kauno rajone, Ramučiuose, šalia savo logistikos centro planuoja pastatyti beveik 8 tūkst. kv. metrų priestatą. Investicijas į temperatūrini sandėlį planuoja ir „Maxima“, rašo „Verslo žinios“. „Lidl Lietuvos“ Logistikos departamento vadovo Andriaus Narmonto teigimu, logistikos centrą būtina išplėsti, nes dabartinio, kuris užima 41,9 tūkst. kv. metrų, nebeužtenka. Įmonė statybos leidimo dar negavo, bet projektiniai siūlymai jau parengti.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo mažinti savivaldybėms tenkančią finansinę naštą įgyvendinant projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu. Be to siekiama užtikrinti tvarią skirstomojo elektros tinklo plėtrą ir didesnį jo atsparumą. Tokias iniciatyvas šalies vadovas iš pradžių teikia viešai konsultacijai, trečiadienį pranešė prezidentūra.  G. Nausėda paskui ketina Seimui pateikti kelių įstatymų pataisas, kuriomis iki 50 proc.

Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė penktos kartos judriojo ryšio (5G) plėtros planui iki 2025 metų. Prieš savaitę ministrų kabinetas šioms gairėms buvo pritaręs iš esmės.  Gairių projekte numatyta, kad Lietuvoje jis turi būti pradėtas diegti kitais metais, o iki šių metų pabaigos turėtų būti priskirti radijo dažniai ir paskelbtas jų aukcionas.

Vyriausybė netrukus svartys sparčiojo 5G ryšio plėtros 2020-2025 metais gaires. Anot Susisiekimo ministerijos, šis ryšys Lietuvoje galėtų būti pradėtas diegti jau kitais metais, o 2023 metais jis veiktų penkiuose didžiausiuose miestuose. Anot susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, Vyriausybės sprendimas svarbus, kad technologijos plėtra būtų prižiūrima valstybės lygmeniu, įvertintas jos poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai.

Nepaisydami pandemijos dauguma didžiųjų prekybos tinklų tikisi laikytis 2020 metų plėtros plano, tačiau dalis neatmeta galimybės, kad nukels kai kurių naujų parduotuvių atidarymą, rašo „Verslo žinios“.  „Maxima LT“ atstovų teigimu, tikėtina, jog dalis atidarymų, planuotų šiemet, bus nukelti į ateinančius metus.  „Lidl Lietuva“ sako, kad planai gali koreguotis, tačiau šiuo metu pokyčių nėra. „Rimi Lietuva“ nekeičia plano šiemet atidaryti bent 9 naujas parduotuves.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos sprendimas stabdyti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas, nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teismas penktadienį pranešė patenkinęs Baltijos aplinkos forumo skundą tarnybai ir panaikino skundžiamą įsakymą. Kaip penktadienį pranešė teismas, ginčas kilo dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo sustabdymo.

Vilniuje, Pilaitės mikrorajono Mažvydo gatvėje nekilnojamojo turto (NT) plėtros ir statybos bendrovė „Eika“ pradeda plėtoti gyvenamąjį daugiabutį namą „Mažvydo 2“. Planuojama pastatyti 95 butus, numatytų investicijų suma siekia 5,3 mln. eurų. Statybų pradžia numatoma 2020 m. kovo mėnesį, pabaiga – 2021 m. pirmoje pusėje. Butai pasiūlyti rinkai bus šių metų balandį. Bendras planuojamas pastato plotas – kiek daugiau nei 4800 kv. m, jį sudarys du korpusai, vienas septynių, kitas aštuonių aukštų.

Profesinio socialinio tinklo „LinkedIn“ generalinis direktorius Jeffas Weineris atsistatydins iš užimamų pareigų nuo birželio 1 dienos, o jį pakeis vyresnysis viceprezidentas produktų plėtrai Ryanas Roslansky. Savo puslapyje socialiniame tinkle J. Weineris pranešė, kad užims bendrovės vykdomojo direktoriaus postą. J. Weineris vadovavos „LinkedIn“ nuo 2009 metų. 2016 metais „Microsoft“ įsigijo „LinkedIn“ už 26,2 mlrd. JAV dolerių.

Antras pagal dydį Lietuvoje tarptautinis Kauno oro uostas planuoja plėsti orlaivių remonto verslą – artimiausiais metais tikimasi pritraukti maždaug 25 mln. eurų užsienio investicijų ir sukurti daugiau nei 400 aukštos kvalifikacijos gerai apmokamų darbo vietų. Tris oro uostus valdanti įmonė Lietuvos oro uostai skelbia, jog į Kauną norima pritraukti techninės lėktuvų priežiūros, dažymo ir kitas orlaivių remonto bei priežiūros įmones.

Pajėgiausios pasaulio krepšinio lygos NBA (Nacionalinė krepšinio asociacija) vadovai anksčiau ne kartą viešai kalbėjo apie galimą plėtrą į Europos žemyną. Tačiau praėjusią savaitę Londone apsilankęs dabartinis lygos komisaras Adamas Silveris panašu, kad keičia savo toną. Anglijos sostinėje vykusią NBA akistatą tarp Niujorko „Knicks“ ir Vašingtono „Wizards“ stebėjęs A. Silveris leidiniui „The Guardian“ aiškino, kad lyga dar nėra pasiruošusi plėtrai.

Ukmergės gatvė bus pritaikyta normaliam miesto gyvenimui, sostinės vizija kitam dešimtmečiui orientuota į kompaktiškumo didinimą, o sovietiniai blokiniai namai turėtų išlikti. Apie vykstančius procesus Vilniuje ir sostinės ateitį naujienų portalo tv3.lt studijoje kalbėjo miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Ar žinojote, kad 2005 metais, buvo įgyvendintas Lietuvos kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų tinklas RAIN. Projekto įgyvendinimo metu buvo sukurta 3357 kilometrų plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, sujungianti 467 šalies kaimiškąsias seniūnijas su savivaldybėmis; prie šios infrastruktūros buvo prijungta apie 330 mokymo įstaigų. Projekto įgyvendinimo metu sukurta šviesolaidinė infrastruktūra pasiekė gyvenvietes, kuriose gyvena per 300 000 šalies gyventojų.

Vyriausybė prognozuoja, kad iki 2028 metų į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų plėtrą bus investuota apie 700 mln. eurų. Šalyje planuojama ir toliau išlaikyti 3 tarptautinių oro uostų tinklą. „Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai ateityje pagal poreikius galės būti plečiami moduliniu principu, užtikrinant nepertraukiamą šių oro uostų veiklą ir nesukeliant nepatogumų keleiviams ar oro linijoms“, – Vyriausybės pranešime spaudai teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.