pirkimai

Galiojanti biokuro prekybos tvarka neužtikrina, kad šis kuras šilumos gamybai būtų įsigyjamas žemiausiomis kainomis ir geriausios kokybės, pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi jo naudojimo šilumos ir elektros gamybai teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą. STT teigimu, nepakankamai aiškus reglamentavimas neužtikrina, kad nepriklausomų šilumos gamintojų perkamas biokuras iš susijusių jo gamybos įmonių atitiktų biržoje perkamo biokuro kokybę.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šiuo metu vertina aštuonis, arba maždaug trečdalį neskelbiamų derybų būdu įgyvendintų prekių ir paslaugų pirkimų, skelbtų Vilniuje liepą vykusiam NATO viršūnių susitikimui. Pasak VPT direktoriaus pavaduotojo Arūno Siniausko, pirkimų vertinimai šiuo metu yra „finišo tiesiojoje“, o pateikti galutinius vertinimus, ar buvo pažeidimų, reikia dar dvejų–trejų savaičių – maždaug iki spalio vidurio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) neskundžiama nutartimi paliko galioti baudas už piktnaudžiavimą kaltais pripažintiems buvusiems bendrovės „Alna“ vadovams ir buvusiems „Sodros“ darbuotojams, ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Kasacinis teismas atmetė vieno iš nuteistųjų skundą ir paliko galioti nuosprendį, pagal kurį nuteistieji turi sumokėti 11,3 – 14,9 tūkst. eurų baudas bei atlyginti „Sodrai“ daugiau nei 14 tūkst. eurų žalą.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 7,1 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 3205 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže) butai Taline pabrango vidutiniškai 7,6 procento. Kainų mediana per mėnesį augo 8,1 proc., per metus – 5,4 proc. iki 2994 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 27,4 proc., per metus sumažėjo 13,1 proc.

Parodų centro „Litexpo“ pritaikymas NATO viršūnių susitikimui, kuris sostinėje vasarą vyks tik dvi dienas, gali valstybei kainuoti apie 17-a milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Didelę dalį paslaugų „Litexpo“ perka be atvirų konkursų, neskelbiamų derybų būdu. Dalis verslininkų stebisi tokia valdžios praktika – esą ji švaisto pinigus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nematanti pagrindo abejoti NATO viršūnių susitikimo pirkimų skaidrumu, nes dalis jų neskelbiamų derybų būdu vyksta dėl objektyvių aplinkybių.

Institucijos turi atsakyti į klausimus dėl pirkimų Vilniuje liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, kad renginio netemdytų abejonės dėl skaidrumo, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Visos institucijos, įstaigos, kurios dalyvauja šiame procese, turi atsakyti į visus kylančius klausimus, kad nebūtų jokių abejonių proceso skaidrumu“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vidurio Europoje veikianti Rumunijos antrinių žaliavų perdirbimo grupė „GreenGroup“ įsigijo Lietuvos atliekų tvarkymo bendrovę „Žalvaris“.  Sandorį, kurio vertė neskelbiama, finansuoja „GreenGroup“ kontrolinio akcijų paketo savininkė, viena didžiausių privataus kapitalo investuotojų Vidurio Europoje „Abris Capital Partners“. „Priėmę strateginį sprendimą prisijungti prie „GreenGroup“ įtvirtiname mūsų įsipareigojimą klientams bei partneriams siekti tvarumo ir verslo plėtros“, – praneši...

Lietuvai švenčiant 19 metų sukaktį NATO sudėtyje, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad dabar pats laikas kalbėti apie Lietuvos kariuomenės ateitį, diviziją, kurios reikia. Jis pritaria kariuomenės vadui, tikinančiam, kad įsigyti ginkluotės šiuo metu sunku. Pasak A. Anušauskos visos šalys šiuo metu atnaujina savo arsenalus ir žiūri į Rusiją, seka, kokiu griečiu ji sieks atsigauti po karo Ukrainoje.

Privataus kapitalo investicijų fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdoma Druskininkuose ir Birštone veikianti „Eglės sanatorija“ už neskelbiamą sumą įsigijo Vilniaus reabilitacijos centrą „Reabilita.lt“, į kurį žada investuoti 100 tūkst. eurų. „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda sako, kad tai bus pirmas įstaigos dienos centras, kuriame bus galima tęsti kitur pradėtą gydymą.

Ukrainos Generalinė prokuratūra pranešė apie įtarimus buvusiam Gynybos ministerijos valstybinių pirkimų departamento direktoriui Bohdanui Chmelnyckiui, buvusiam gynybos viceministrui Vjačeslavui Šapovalovui ir valstybinės įmonės „Promoboroneksport“ direktoriaus pareigas ėjusiam Volodymyrui Tereščenkai. Kaip remdamasis šaltiniu teisėsaugos institucijose praneša interneto portalas „Ukrajinska pravda“, B. Chmelnyckis įtariamas dėl 107 796 050 grivinų (apie 2,7 mln.

Karas Ukrainoje paskatino su Rusija ar Baltarusija besiribojančias šalis dar kartą įvertinti savo saugumą. Lenkija suskubo pirkti naują ginkluotę ir karinę techniką, kitos šalys taip pat neatsilieka. Lietuva, nors turėdama mažiau pinigų nei Lenkija, žvelgdama į karo Ukrainoje eigą, pirks oro gynybai reikalingą ginkluotę, papildomų šarvuotų visureigių, artilerijos sistemų HIMARS ir prancūziškų haubicų.

Lenkija ginkluojasi ir siekia tapti galingiausia Europos kariuomene. Šis noras nėra tuščia užgaida, Lenkijos pašonėje vyksta žiaurus Rusijos-Ukrainos karas, o kaimyninė Baltarusija flirtuoja su Kremliaus režimu taip smarkiai, kad riba tarp šių šalių ima išsitrinti. Lenkai perkasi daug ginklų, laivų, tankų ir artimai susibičiuliavę su amerikiečiais tikisi, jei prireiks, griežtai atremti rusus.

Seimas ketvirtadienį priėmė atnaujintą Viešųjų pirkimų įstatymą, leidžiantį institucijoms laisviau spręsti dėl viešųjų pirkimų centralizavimo bei pakėlusį nedidelės vertės pirkimų bei žodinių sutarčių „lubas“.  BNS pateikia dešimt svarbiausių pokyčių: 1. Nuo 2023 metų sausio neskelbiamų mažos vertės viešųjų pirkimų „lubos“ didėja nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.   2. Nuo 2022 metų tokių pirkimų sutarčių žodžiu riba nuo 3 tūkst. eurų pakeliama iki 5 tūkst. eurų.

Seimas padidino mažos vertės viešųjų pirkimų „lubas“ nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, o žodinių sutarčių – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Be to, savivaldybėms leista lanksčiau centralizuoti pirkimus.

„Utenos trikotažas“ Lietuvos kariuomenei tieks įvairių trikotažo gaminių už 3 mln. eurų. SBA grupės įmonė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė, kad pagal pasirašytą sutartį per artimiausius trejus metus iš viso pagamins 330 tūkst. vienetų trikotažo gaminių. „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Petras Jašinskas sako, kad specialiai šiam projektui mobilizuota komanda darbus pradėjo iškart po sutarties pasirašymo.

Būstų pardavimai iš rekordinių aukštumų leidžiasi į buvusį lygį. Nekilnojamo turto specialistai (NT) teigia, kad rinkos kainas formuoja paklausos ir pasiūlos santykis. Tačiau vystytojai nesutinka nuleisti kainas, anot jų, brangsta žaliavos, statybų kainos, trūksta darbuotojų. Jie tikina, kad kainos nustos kilti, tačiau tikrai nemažės. Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būstų pardavimai kol kas nekrito, jie tiesiog sugrįžo į normalų lygį.

Vyriausybė trečiadienį nutarė didinti žaliųjų viešųjų pirkimų dalį, kad jau po poros metų jie sudarytų 100 proc. visų pirkimų. Tokiu būdu būtų įsigyjama kuo mažesnį poveikį aplinkai darančių prekių, paslaugų ar darbų.  „Labai svarbu, kad valstybė pirktų tvariai, tai šitie žaliųjų viešųjų pirkimų pakeitimai numato laipsnišką augimą iš perkančiųjų organizacijų nuo dabartinių 5 proc. trejų metų bėgyje iki 100 proc.

Alytaus rajono savivaldybė šią savaitę pranešė pirksianti sklypus, norint pratęsti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo „Baltosios rožės“ iki Merkinės gatvės Alytuje. „Alytaus miesto ir rajono savivaldybes sieja dviračių ir pėsčiųjų takų projektai, abiejų savivaldybių gyventojų interesai – vieno regiono interesai. Todėl tikslinga pratęsti Alytaus miesto dviračių ir pėsčiųjų tako atkarpą Alytaus rajono teritorijoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi nutraukti 1,6 mln. eurų vertės socialinės paramos šeimai informacinės sistemos kūrimo konkursą, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). VPT teigimu, ministerija pernai lapkritį paskelbto konkurso metu pakeitė esmines jo sąlygas, todėl privalo jį nutraukti ir skelbti  iš naujo. Be to, ji pažeidė skaidrumo, nediskriminavimo principus, neracionaliai naudojo lėšas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinė tyrimų valdyba kartu su visomis teritorinėmis valdybomis atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar organizuojant ir dalyvaujant skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų medicininės įrangos ir kitų medicinos priemonių viešuosiuose pirkimuose, buvo padarytos korupcinės nusikalstamos veikos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nedalyvaus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) pirkimų procese, tačiau sako, kad gali suteikti pagalbą. Apie tai BNS šią savaitę informavo tarnybų atstovės spaudai. FNTT teigia, kad tarnybai paprašius informacijos apie tiekėjus, su kuriais ketinama derėtis, ji galėtų suteikti tokią informaciją.

Ėmus trūkti būtinų priemonių COVID-19 tyrimams atlikti laboratorija paskelbė vykdysianti patobulintus pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pareiškus, kad tai prieštarauja įstatymams, Aurelijus Veryga rėžė tiesiai šviesiai – tegu užuot komentavusi tarnyba pati padaro nors vieną pirkimą. „O gal nori Viešųjų pirkimų tarnybą paimti ir nupirkti? Jei jie taip gerai žino, ką galima ir ko ne. Iš tikrųjų tai jau atsibodo tie jų komentarai.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą nevengti atsakomybės dėl COVID-19 vakcinų pirkimo. Pasak prezidentūros, būtent jis yra atsakingas už vakcinų įsigijimą. „COVID-19 vakcinos pirkimo proceso organizavimas yra itin svarbus visuomenės sveikatos užtikrinimo klausimas, už kurį yra tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas Sveikatos apsaugos ministras.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia manantis, kad šiuo metu daugiausia klausimų kelia tai, kad tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo atlieką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). „Aš manau, kad tai ir kelia daugiausia klausimų, kodėl būtent šituo metu, šituo laikotarpiu“, – BNS ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Šių metų gegužę bankai sudarė naujų būsto paskolų sutarčių už 92,8 mln. eurų – 1,6 karto mažiau nei balandį ir 1,4 karto mažiau nei praėjusių metų gegužę, rašo „Verslo žinios“. Tuo metu sausio-gegužės mėnesiais naujų paskolų suma siekė 633,2 mln. eurų – 9 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai (581 mln. eurų). Anot Lietuvos banko (LB) ekonomisto Vaidoto Šumskio, augimą šiemet lėmė aktyvi būsto rinka sausio-vasario mėnesiais.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vykdyto greitųjų koronaviruso testų pirkimo. BNS žiniomis, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos.  Tarnyba trečiadienį pranešė tirianti galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą.

Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ekspertas, įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas tikina, kad vystytojai tikisi greito rinkos atsigavimo, tačiau potencialūs pirkėjai laukia žemesnių kainų o jos tikėtina, kad kris.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Vilniaus miesto savivaldybėje inicijuoja 2007–2008 metais atliktų švietimo įstaigų renovacijos viešųjų pirkimų auditą. Sostinės meras Remigijus Šimašius tvirtina pritariantis auditui, tačiau abejoja, ar praėjus tiek metų pavyks surinkti reikiamus duomenis.

Prasidėjusiems sodo darbams karantinas negalioja. Priešingai – daugeliui sodas tapo vienintele vieta, kurioje galima netrukdomiems pailsėti nuo karantino ribojimų. Tačiau, pasak specialistų, pirkti ir parduoti sodinukus ir daigus tapo sudėtingiau. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Juozas Ravinis teigia, kad į sodus šiuo metu savaitgaliais skuba vis daugiau žmonių.

Paskelbus karantiną, daugelis verslų turėjo sustabdyti veiklą arba bandyti ją perkelti į virtualią erdvę. Ne išimtis ir automobilių rinka. Europoje uždarinėjamos gamyklos, automobilių pardavimai krito daugiau nei 80 procentų. Lietuvoje jų pardavimas irgi sumažėjo, bet pardavėjai didesnių nuolaidų bent kol kas nežada. Jungtinės Karalystės automobilių gamintojų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, šiemet, palyginti tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pardavimai smuko 44 procentais.

Nežinomybė ir baimė stabdo potencialius pirkėjus, jie nesiryžta pirkti dar prieš karantiną išsirinkto būsto. Bankai taip pat pastebi kur kas mažesnį susidomėjimą būsto paskolomis. Nekilnojamo turto vystytojai vis dar stengiasi klientų neprarasti, konsultuoja juos internetu ir tikisi, kad karantinas ilgai netruks. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad dvi pirmosios karantino savaitės NT rinkai buvo išties liūdnos.

Nepaisant koronaviruso krizės, viešieji pirkimai turi būti įgyvendinami skaidriai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ne paslaptis, kad mes kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą, nes matome, kad šitokiomis stichiškomis įsigijimų sąlygomis, tokiame drumstame vandenyje kai kas gali mėginti gaudyti žuvį“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Išpardavimai – puiki proga įsigyti rūbų, batų ir aksesuarų pigiau. Vis tik pasidavus išpardavimo magijai, neretai nutinka taip, kad pinigų išleista daugiau nei įprasto apsipirkimo metu, o vis tiek nėra ką apsirengti. Prieš apsipirkimą verta pasikartoti keletą paprastų taisyklių, kurios užtikrins aukštos vertės ir mažos kainos harmoniją.

Už kartelinius susitarimus savivaldybių viešuosiuose pirkimuose nubaustos bendrovės „Panevėžio melioracija“ ir „Biržų ranga“ turi susimokėti jos skirtas 578,7 tūkst. eurų baudas, tuo metu dėl „Pasvalio melioracijai“ ir „Jadranai“ skirtų 399,2 tūkst. eurų baudų Konkurencijos tarybai nurodyta spręsti dar kartą.

Daugiausiai korupcijos rizikų savivaldybių įmonėse keliančios sritys yra tinkamas viešųjų pirkimų vykdymas bei interesų derinimas, ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pagrindinių korupcijos rizikų savivaldybių valdomų įmonių veikloje apžvalga parengta apibendrinus 13 STT atliktų analizių.

Rinkoje ne visuomet galima surasti reikalingus produktus, ypač tokių visuomenei aktualių sričių kaip sveikatos apsauga, energetika, saugus eismas ar krašto apsauga. Tai sektoriai, kuriems dažnai reikalingi nišiniai produktai. Perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra įpareigotos prekes ir paslaugas įsigyti viešųjų pirkimų būdu, tačiau tokiu būdu galima įsigyti tik jau sukurtus ir rinkoje esančius produktus.

Kauno savivaldybė perka oro balioną. Planuojama, kad juo iš S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo bus vykdomi pramoginiai skrydžiai. „Šiuo balionu už tam tikrą mokestį skraidinsime visus norinčius – ir kauniečius, ir turistus iš kitų Lietuvos miestų, ir svečius iš užsienio. Tai bus komerciniai-pramoginiai skrydžiai“, – BNS sakė S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktorius Vytas Skučas. Pasak jo, idėja įsigyti oro balioną kilo, sulaukus daugybės užklausų iš žmonių, kuriuos domintų tokie skrydžiai.

Tęsiant tyrimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ūkinės veiklos, Seime apsilankė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas. Už uždarų durų vykusio posėdžio metu kalbėta apie galimus pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, nepriežiūrą ir galimą draugų bei giminaičių protegavimą. Po posėdžio Laikinosios LRT veiklos tyrimo komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius žurnalistams teigė, kad posėdis buvo uždaras, nes iš STT tikėtasi daugiau.

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, leidžiančias centralizuoti krašto apsaugos sistemos įsigijimus. Priimti įstatymai atveria kelią sukurti pirkimų instituciją, ji vadinsis Gynybos resursų agentūra ir turėtų pradėti veiklą kitais metais. Už pataisas vieningai balsavo 94 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

Lietuvos kariuomenės pirkimai ir vėl atsidūrė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje. STT antradienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos kariuomenės logistų, galbūt piktnaudžiavusių įsigyjant ekipuotę iš bendrovės „Nota Bene“, žinomos dėl pasitikėjimą kariuomene pernai smukdžiusios „auksinių šaukštų“ istorijos.

  Lietuvos kelininkai, pirkdami kelių priežiūros techniką, už vieną autogreiderį permoka vidutiniškai po 20 tūkst. eurų, nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).   Atlikus kelių priežiūros automobilinės technikos pirkimų 2003–2016 metais apžvalgą taip pat nustatyta, kad šiuose pirkimuose dominuoja vienas tiekėjas. „Konkurencija viešuosiuose pirkimuose yra esminis veiksnys, nulemiantis jų efektyvumą, geriausią kainos ir kokybės santykį, - sako VPT direktorė Diana Vilytė.

Daug kritikos dėl neskaidrių vidaus sandorių sulaukę valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, kurie ketvirtadienį pranešė stabdantys naujų vidaus sandorių procedūras, žada paviešinti visus 2015-2016 metais pasirašytus tokius sandorius. Tai BNS patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Domas Jurevičius. „Informuoju, kad ruošiamės paviešinti vidaus sandorius. Tai padarysime, kai tik gausime visą informaciją iš visų padalinių, Pirkimų tarnybos.

  Savivaldybės galės teikti viešąsias paslaugas, tik patikrinus, ar jų jau nesiūlo verslas. Seimas leido savivaldybėms taikyti naują šių paslaugų pirkimo modelį. Tikimasi, kad ateityje savivaldybės atsisakys nebūdingos joms veiklos ir nebesteigs naujų įmonių.   Seimas antradienį priėmė atitinkamą Vietos savivaldos įstatymo pataisą: už balsavo 81 Seimo nariai, prieš - „tvarkietis“ Petras Gražulis, susilaikė 13 parlamentarų.

Neseniai po rekonstrukcijos duris atvėrusi nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka skelbia laimėjusi teisme ginčą dėl baldų pirkimo. Biblioteka pranešė, kad trečiadienį Vilniaus apygardos teismas nusprendė bendrovės „Idėjų parkas“ ieškinį atsakovui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo atmesti. Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad nestandartinius baldus biblioteka pirko beveik ketvirčiu milijono eurų didesne kaina.

  Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas pripažįsta, kad grupėje būtina griežtesnė prekių ir paslaugų pirkimų kontrolė. Dalius Misiūnas kol kas negali pasakyti, ar grupei padaryta finansinė žala, jos darbuotojams nustačius galbūt korupcinę antrinės įmonės Energetikos paslaugų ir rangos organizacija („Enepro“) vadovo veiklą. Grupė pati kreipėsi į teisėsaugą, prašydama atlikti tyrimą, o buvęs vadovas atleistas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį paragino Krašto apsaugos ministeriją nutraukti sutartį su įmone „Nota bene“ dėl brangių virtuvės įrankių įsigijimo. Tai šalies vadovė teigė po to, kai Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė pareiškė, kad sutartis su bendrove dėl „auksinių šakučių“ pirkimo yra niekinė ir galėjo būti nutraukta jau penkias dienas.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sutartis su bendrove „Nota Bene“ dėl lauko virtuvės įrangos pirkimo yra niekinė, ji jau penkios dienos kaip galėjo būti nutraukta, teigia Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.   „Sutartis su bendrove „Nota Bene“ dėl 1,6 mln. eurų virtuvės įrangos agregatų ir įrankių įsigijimo jau penkta diena galėjo būti nutraukta.

Po kilusio skandalo dėl aštuonis kartus brangiau įsigytų virtuvės įrankių, Krašto apsaugos ministerija (KAM) atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Tikrinant pastarojo dešimtmečio viešuosius pirkimus nustatyti sisteminiai pažeidimai. Prezidentės patarėjos Živilės Šatūnienės teigimu, krašto apsaugos sistemos vykdomi viešieji pirkimai yra painūs, juos vykdo itin daug organizacijų.