pietų europos

Dėl biokuro ir dujų kainų šuolio, artėjantį šaltąjį metų sezoną augs ir mokesčiai už šildymą. Kainų augimas daugiausiai įtakos turės energetiškai neefektyvių daugiabučių, kuriuose nemaža dalis brangstančios šilumos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintas sienas ar stogą, gyventojams. Tad kas gali padėti jiems sutaupyti? Daugiausiai šildymui naudojamo kuro – net 75 proc. – sudaro biokuras, 17 proc. – dujos, o dar 4 proc. – komunalinės atliekos.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams antradienio naktį galutinai susitarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto, Lietuvos ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šalis gauna pakankamai dosnią subsidiją, tačiau privalo tinkamai ją išnaudoti, investuojant į didelę ekonominę grąžą teikiančius projektus.  Bendra europinės paramos suma Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje sieks 14,5 mlrd. eurų –  1,7 mlrd. eurų daugiau nei 2014-2020 metais.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai Velykų savaitgalis valdant koronaviruso plitimą gali tapti lūžio tašku, po kurio, esant stabiliai situacijai, būtų galima švelninti dalį suvaržymų socialiniam gyvenimui. Premjeras interviu BNS kalbėjo apie savaitgalį numatomus judėjimo ribojimus, paramos verslui plano įgyvendinimą, medikų apsaugą, politikų testavimą, bendradarbiavimą su prezidentu Gitanu Nausėda ir savo planus Seimo rinkimuose.

2019 metų rugsėjo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su rugpjūčio mėnesiu pabrango 1,06 Eur, ir kainavo 4,66 (9,1 proc.) eurų brangiau nei metų pradžioje, skelbia pricer.lt. Spalio ir lapkričio mėnesiams taip pat prognozuojamas kainų kilimas.

Karščio banga įsismagina – temperatūriniai rekordai fiksuojami visoje šalyje. Atvangos tikėtis neverta – pasak sinoptikų – kuo toliau, tuo bus tik karščiau. Esą šiandienos temperatūra – viso labo tik įžanga į išbandymus, kurie artimiausiomis dienomis laukia Lietuvos gyventojų. Prognozuojama, kad temperatūra viršys 35 laipsnius. Atsipūsti karščio banga neleis net naktimis.

Trečiadienį Lietuvoje vyravo šviesūs orai. Atrodo, ir artimiausią naktį debesuotumas bus ne per didžiausias, o kai kur ir nemenki pragiedruliai žada atsiverti. Tačiau vairuotojams ateinančios nakties orai situaciją keliuose gerokai pablogins. Akivaizdu, kad sniegui nebus iš kur imtis, tačiau dėl giedro dangaus gali smagiai pasižnaibyti šaltukas, o šiandien atsiradusi drėgmė virs plikledžiu. Ketvirtadienį bus rami sausio pabaigos diena.

Europa šiuo metu sudaro kontinentą, kuriame ir vėl atgimė labai skirtingų kultūrų židiniai, o 2019-aisiais laukia valstybių laukia „Brexit“, Italijos ir įvairių šalių blokų nesutarimų iššūkiai. Geopolitikos analizės lyderiai „Stratfor“ pasižymi savo unikalia metodologija, kuri leidžia ne tik tiksliai, tačiau ir kitokiu kampu pateikti įvykių analizes ir prognozes.

Ispanijos jūrų gelbėjimo tarnyba pranešė šį savaitgalį išgelbėjusi 366 migrantus, bandžiusius perplaukti Viduržemio jūrą. Pasak tarnybos, jos gelbėjimo laivai sekmadienį paėmė 73 migrantus, plaukusius keturiais mažais laiveliais. Šeštadienį iš devynių laivelių buvo paimti 293 migrantai. Kasmet Ispaniją ir kitas Pietų Europos šalis Viduržemio jūra bando pasiekti dešimtys tūkstančių nuo karinių konfliktų ir didžiulio skurdo bėgančių migrantų.

Į Lietuvą atvykęs „Ryanair“ vyriausiasis komercinės veiklos vadovas Davidas O’Brienas teigė, kad oro linijų politika nesikeičia – vis dar siekiama išlikti pigiausia skrydžių bendrove ir pasiūlyti kuo daugiau krypčių. D. O‘Brienas patikino, kad 20 proc. keliami atlyginimai darbuotojams ir daugiau negu 20 proc. pilotams, nepakeis veiklos modelio ir neturės įtakos bilietų kaina.

Įtariamus korupcijos atvejus tyrusios įtakingos tinklaraštininkės ir žurnalistės sukrečiantis nužudymas atkreipė dėmesį į Maltos visuomenėje tvyrantį nusivylimą stagnacijos apimtomis institucijomis, daug metų likusį beveik nepastebimą už šios kurortinės Viduržemio jūros salos idiliško įvaizdžio.

Įvairinti energijos tiekimo šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų siekianti Lenkija ketvirtadienį pasitiko pirmąjį tanklaivį su Jungtinių Valstijų suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu. Tai pirmasis JAV SGD krovinys, pristatytas į Rytų ir Šiaurės Europą, kuri kuria naują energijos šaltinių ir dujų transportavimo tinklą.

Viduržemio jūros mitybą UNESCO yra pripažinęs pasaulio kultūros paveldu. Šiam regionui priklausanti Italijos virtuvė jau įsitvirtino Lietuvoje. Picoje ir makaronuose didelės žalos nemato ir dietologai, patariantys perimti gerąsias italų maisto derinimo bei gardinimo tradicijas, bet ne įprotį ypač gausiai valgyti vakare. Teisingi produktai, neteisingi įpročiai Pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, iš italų mitybos tradicijų turime ko pasimokyti.

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Prostatos vėžys yra viena grėsmingiausių ligų kamuojančių vyresnio amžiaus vyrus. Tai dažniausiai vyrams pasitaikantis piktybinis navikas daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 3 tūkstančiai šios ligos atvejų, Europoje prostatos vėžiu kasmet suserga 2,6 milijonai vyrų. Tiesa, ši liga yra sėkmingai gydoma ir Lietuvos medikai savo pasiekimais neatsilieka nuo kitų šalių medikų.

Graikijos vyriausybė griežtai nesutinka, kad būtų atgaivinta Europos Sąjungos taisyklė, leidžianti prieglobsčio prašytojus, į Bendrijos teritoriją patekusius per Graikiją, priverstinai sugrąžinti į šią šalį. Per pastaruosius dvejus metus per Graikiją į ES pasinaudojo daugiau kaip milijonas žmonių. Imigracijos klausimas užima svarbią vietą penktadienio Pietų Europos lyderių susitikimo Atėnuose darbotvarkėje.

Lietuviai mėgsta atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau nėra linkę tam skirti daug laiko. Neseniai atliktas vartotojų įpročių ir elgesio tyrimas rodo, kad beveik 60 proc. apklaustų lietuvių, planuojančių šiais metais atostogauti, poilsiui rinksis Lietuvoje esančius kurortus ir miestelius, o penktadalis keliaus į Pietų Europą. Tyrimas parodė, kad svarbiausias atostogų vietos pasirinkimo kriterijus yra saugumo situacija regione, tai įvardijo net 78 proc. apklaustųjų.

Dauguma Rytų Europos šalių gali pasigirti gausiomis išeivių bendruomenėmis užsienyje, bet Albanija šioje srityje išskirtinė valstybė. Emigracija iš šalies prasidėjo dar XV amžiuje ir neslūgsta iki šiol, tačiau per pasaulį nusiritus finansų krizei 2009 m. šalį užplūdo nematytas reiškinys – grįžtantys išeiviai. Emigracijos istorija Erelių šalyje, arba Škiperijoje, kaip Albaniją vadina vietos gyventojai, daug amžių buvo neramu.

Rusijai nutarus atšaukti Turkijai taikytas prekybos sankcijas ir pagrindine rinka turkų vaisių augintojams vėl tapus Rusijai, mažesnių kainų Lietuvoje tikėtis neverta, be to tiekėjai sako, kad praradimas bus labai menkas, nes vaisių ir daržovių apstu ir Pietų Europos šalyse, iš Turkijos Lietuvą pasiekia labai menka jų dalis, informuoja „Verslo žinios“.  „Iš Turkijos atvežama labai maža dalis (tik kai kurie tiekėjai ten turi partnerius). Daugiausia kaulavaisių, apelsinų, arbūzų.

Pareigūnams giriantis, kad kontrabandos mastai mažėja, paprasti lietuviai to nejaučia ir toliau laisvai perka kontrabandines cigaretes, kurą ir net įvairius Europos Sąjungoje neleistinus vaistus. Pagrindinis šių „gėrybių taškas“ yra turgus, kuriame ne tik lietuviški saldūs obuoliai, bet ir Lietuvos ekonomiką ant kelių klupdanti kontrabanda. tv3.lt atliko tyrimą, skirtą išsiaiškinti, ar vis dar klesti kontrabanda ir ar lengva įsigyti kontrabandinių prekių.

Su euro zona – ta pati istorija. Vokietija suteikė finansinę pagalbą prasiskolinusiems pietų europiečiams. Ji giria pažangą Airijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Tačiau ji tikisi, kad atsiliekantieji (suprask – Graikija) taps konkurencingi, užtikrindami biudžeto drausmę ir veiksmingą viešąjį administravimą, kurių dabar jiems stinga.

Rusija ilgai tyčiojosi iš Vakarų bejėgiškumo Ukrainos konflikto metu, tačiau, susidūrusi su šalimi, kuri elgiasi „rusiškai“, nerado efektyvesnių poveikio metodų ir taip pat „parodo savo poziciją“ sankcijų pagalba, žinodama, kad tuo tik palaikys R. Erdogano režimą ir pablogins rusų padėtį regione ir tarptautinėse rinkose, „carnegie.ru“ rašo ekonomistas Andrejus Movčanas.

Pabėgėlių tema išlieka dėmesio centre. Viešojoje erdvėje netyla ginčai, susiję su dabartine pabėgėlių krize. Tokioje situacijoje verta įdėmiai išnagrinėti, su kokiais sunkumais susiduria pabėgėliai, kas skatina žmones palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio susivienijusioje Europoje.

Europa neskęsta nuo migrantų antplūdžio, bet ją gali nugramzdinti kaltė ir teisuoliškumas. Kiekvienas turi puikių priežasčių skųstis kitais. Vokietija didina problemą, būdama dosni. „Rytų Europos“ šalys elgiasi atžariai (ir galbūt rasistiškai), atsisakydamos priimti kvotas. Pietų Europos šalys nesugeba saugoti savo sienų arba tinkamai registruoti naujų atvykėlių. Ameriką ir jos sąjungininkus galima kaltinti dėl jų beatodairiško avantiūrizmo, nugramzdinusio regioną į chaosą.

Nors miestai apima ne daugiau nei 2 procentus Žemės paviršiaus, tačiau juose sunaudojama net 78 proc. pasaulio energijos, išskiriama daugiau nei 60 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Miestus ir miestelius klimato kaita pažeidžia labiausiai. Besikeičianti vidutinė oro temperatūra lemia didėjantį jūros lygį, gaisrus, dažnesnes ir stipresnes audras, ilgesnį karščio ir šalčio laikotarpį. Karščio bangos Karščio bangos pastaraisiais dešimtmečiais kėlė tikrai didelį pavojų.

Kol pasaulio, o ypač Europos, visuomenės dėmesio centre yra Ukraina ir „Islamo valstybė“, Makedonijai teko vykdyti rimtą antiteroristinę operaciją albanų rajone Kumanovo mieste, esančiame šalies šiaurėje 40 km nuo sostinės Skopjės. Manoma, kad ginkluoto išpuolio autoriais tapo albanų teroristai iš Kosovo. Pastarieji įvykiai tik dar labiau komplikavo situaciją Makedonijoje, kuri pergyvena gilią politinę krizę.

Kasryt dėl dargano oro burbantys žmonės, šalta ir lietinga gegužė ir nepakeičiamas lietpaltis – visai nebyloja apie artėjančią vasarą. O skeptikai piktais liežuviais plaka, jog neva, jokiu globaliniu atšilimu net nekvepia.

Jau visą mėnesį esame pavasaryje. Taip taip, nuo vasario vidurio orai mums šnibžda tik vieną šį pasirinkimą – vadinti tokį gražų metą ne žiema, o pavasariu. Žinoma, pradžia buvo kaip ir visos pradžios – dar be šilumos, be plačių sparnų. Tačiau pavasaris visada pilnas optimizmo ir veržlumo, kiekviena jo diena yra ne naujiena, o reiškinys.

Lietuvos laukia svarbūs finansinės sferos pokyčiai. Jau greičiau nei po pusmečio nacionalinę valiutą litą turėtų pakeisti bendra europinė valiuta – euras. Taip mūsų šalis dar labiau integruosis į finansinę susivienijusios Europos sistemą. Tačiau kaip ir su bet kokiais didesniais pokyčiais, taip ir su šiuo įvykiu yra susiję ir nemažai baimių. Lietuvos reakciją į artėjantį euro įvedimą galima susieti tiek su finansiniais, tiek su psichologiniais aspektais. Pradėkime nuo pastarųjų.

 Apie „Irako ir Levanto islamo valstybę“ (ILIV) Aš manau, kad svarbu suprasti, su kuo mes turime reikalą – su salafitais džihadistais, religiniais ekstremistais ar tiesiog ekstremistais. Svarbu suprasti skirtumus tarp šių grupių, nes jos yra skirtingos. Kai kurios iš jų yra oportunistinės. Kitos siekia įtvirtinti politinį islamą ir teokratijas šariato pagrindu. Dar kitos yra apokaliptinės, ir jų pasaulio vizija yra išskirtinai pavojinga.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį pareiškė, kad jo šalis neatsisakys prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „ South Stream“ („Pietų Srautas“) projekto, nes jis labai svarbus siekiant aprūpinti šalį būtinais energijos ištekliais. Planuojamas vamzdynas, kuriuo Sibire išgaunamos gamtinės dujos pasiektų Europą aplenkiant Ukrainą, dėl krizės toje šalyje tapo dar vienu įtampos šaltiniu Maskvos, Briuselio ir Vašingtono santykiuose.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Rusija ir Serbija yra pasirengusios tęsti dujotiekio „South Stream“ („Pietų Srautas“) projektą. Tęsiantis konfliktui Ukrainoje, planai nutiesti tą vamzdyną tapo įtampos šaltiniu tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES). Serbijos kaimynė Bulgarija šį mėnesį paskelbė stabdanti savo indėlį „South Stream“, atsižvelgdama į Briuselio rekomendacijas, kol bus priimta nutartis, ar tas projektas atitinka ES teisines normas.

Gerus tris mėnesius stebėjau visą procesą, kaip buvo renkami parašai referendumui, kaip vis labiau plėtėsi parašus renkančiųjų sąrašas, kaip keitėsi jų retorika, nuo grasinimų, jog „užsieniečio įsigyta žemė taps užsienio valstybės teritorija“, ar kad „žemes išpirks kinai“, iki graudžių emocinių pamfletų, kaip „prarasime žemelę, už kurią protėviai kovojo“. Visą savo aktyvios veiklos laiką skyriau jaunimo pilietiškumo ugdymui ir kovai už konstitucines laisves, Lietuvos suverenumą, valstybės intere...

Beveik trečdalis europiečių Kalėdų rytą dovanų norėtų gauti išmanųjį telefoną. Įvairiose Europos šalyse atlikti tyrimai parodė, kad išmanieji nesitraukia iš geidžiamiausių dovanų dešimtuko. Lietuvoje išmaniųjų telefonų paklausa prieš Kalėdas taip pat auga. „Prieš Kalėdas žmonės perka išmaniuosius norėdami pradžiuginti savo artimuosius ar kaip dovaną sau.

Nors Europos ekonomikas talžę uraganai pamažu rimsta, kai kurių euro zonos šalių vis dar laukia nemažai iššūkių, rašo CNBC. 3,4 mlrd. eurų (11,7 mlrd. litų) dydžio pajamų 2011 metais sulaukusios ir 18 tūkst. darbuotojų samdančios informacijos valdymo ir leidybos grupės „Wolters Kluwer“ vyriausiasis ekonomistas Kevinas Entrickenas mano, kad Pietų Europos vis dar laukia įtemptas periodas.

Gyvenimu Vilniuje patenkinti 93 proc. sostinės gyventojų, rodo nauja "Eurobarometro" apklausa. Spalio mėnesį paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos sostinė užima 30 vietą tarp tirtų 79 Europos miestų ir 4 miestus supančių teritorijų. Su teiginiu "esu patenkintas gyvenimu Vilniuje" visiškai sutiko 64 proc. miesto gyventojų, iš dalies sutiko 29 procentų. Maža dalis - 6 proc. - vilniečių teigė su tuo nesutinkantys.

24 metų amžiaus teisę studijuojanti Žemyna Mačiukaitė baigė smagiausią vasaros darbą, kurį laimėjo nurungusi daugiau nei 200 konkurentų. Tris savaites – nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios – ji prižiūrėjo po Vilniaus Lukiškių aikštę zujančius robotus vejapjoves. Jau visai netrukus Žemyna kelioms dienoms ištrūks į vieną itališkai kalbančią Pietų Europos šalį. „Puiku, kad viskas – ir darbas, ir egzaminas – baigėsi.

Šią savaitę baigė darbą X-asis Seimas. Jis įsimins ne tik tuo, kad neturėjo autoriteto ir palaikymo piliečių akyse – spalio mėnesį juo nepasitikėjo 72 procentai šalies gyventojų ir nebuvo nė 6 procentų, kurie pasitikėjo, bet ir daugybe skandalų – nuo Konstitucinio Teismo sprendimų ignoravimo ir apkaltos dviems parlamentarams, parlamentinių lėšų švaistymo porceliano indams ir atviros nepagarbos įstatymams iki įsiutusios minios mitingo ir langų daužymo po naktinės mokesčių reformos.

Antimikrobinio atsparumo didėjimas yra tiesiogiai susijęs su neracionaliu antibiotikų naudojimu medicinoje ir gyvulininkystėje. Tai – daugelio valstybių problema, tačiau jos aktualumas priklauso nuo antibiotikų naudojimo kultūros bei sveikatos politikos atskirose šalyse. Šiaurės Europoje  taikoma antibiotikų naudojimo žmonėms ir gyvūnams politika yra griežta, todėl ten jiems atsparių padermių augimas pristabdytas ir yra kontroliuojamas. Pietų Europos valstybėse situacija  kitokia.

Galima tikėtis, kad ekonominė padėtis Lietuvoje liks stabili, su sąlyga, kad išorėje neįvyks drąstiškų sukrėtimų.Tačiau siekiant galimą ekonomikos smukimą sumažinti iki minimumo ir maksimaliai jį sušvelninti, Lietuvai būtini gynybiniai barjerai. Kaip bebūtų, veikiausiai artimiausioje ateityje Lietuvai teks patirti įvairiausio pobūdžio išorės šoką. Jei pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai išgyvens ekonominę krizę, eksporto nuosmukio išvengti nepavyks.

Nerimui dėl euro zonos, o kartu ir bendros jos valiutos tai nuslūgstant, tai vėl išaugant, indėlius eurais laikantys ir paskolas eurais paėmę Lietuvos gyventojai, anot bankininkų, elgiasi ramiai. Žmonės esą kur kas labiau reaguoja į palūkanų dydžius, o ne į naujienas iš Vakarų ar Pietų Europos valstybių, praneša LTV „Panorama“.Kalbant apie tai, kas laukia euro zonos, piešiami įvairūs scenarijai.

Jei visos Šiaurės šalys priklausytų ES, tai išeitų į naudą Šiaurės-Baltijos regionui – Bendrijoje būtų galima geriau ginti savo bendrus interesus. Tuo įsitikinęs Šiaurės ministrų tarybos generalinis sekretorius Halldoras Asgrimssonas. Jis mano, kad Islandija ir Norvegija į ES anksčiau ar vėliau įstos.

Didžiulės valstybių skolos ir ekonomikos stagnacija Europoje blogina gyventojų padėtį, tad jie vis dažniau renkasi emigraciją. „Businessinsider“ sudarė valstybių sąrašą, į kurias keliasi ekonominių problemų prispausti europiečiai. Kai kurios emigracijos šalys yra gana tradicinės, tačiau sąraše atsidūrė ir keletas naujų krypčių, apie kurias greičiausiai nebūtume pagalvoję.

Lenkijoje šių metų kovo mėnesio pabaigoje gyveno 38,3 mln. žmonių. Tačiau net 1,1 mln. lenkų, šaliai 2004 m. įstojus į ES,išvyko laimės ieškoti svetur. Dienraštis “Gazeta Wyborcza" skelbia, kad tokias tendencijas pateikia sociologai. Daugiausiai lenkų išvyksta į Vakarų ir Pietų Europos šalis. Ypač daug Lenkijos piliečių yra D. Britanijoje.

Analizuojant skelbimus, kuriuose siūloma dirbti ne Lietuvoje, matoma aiški tendencija, kad jau keletą metų populiariausia ekonominės emigracijos kryptimi išlieka Didžioji Britanija. Skirtingai nuo kitų ES šalių, Anglijoje susiformavo ištisa įdarbinimo struktūra – skelbimuose siūloma norinčius paplušėti savo šeimos labui nuvežti į šią šalį, apgyvendinti. Atlyginimas – nuo 5000 litų.