pietų europą

Lietuvoje vis dažniau girdime apie orų anomalijas, invazines rūšis ir tai, kaip pastarųjų dešimtmečių permainos vis labiau veikia žmonių sveikatą. Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis paaiškina, kas lemia tokius pokyčius ir kartu turi gyventojams naudingą patarimą. Kartais girdime apie egzotine, invazines rūšis: ar silkinius ryklius prie Baltijos jūros krantų, ar nematytus augalus.

Tokios aistros, kokią vienas kitam jaučia futbolininkas Cristiano Ronaldo ir jo mylimoji Georgina Rodriguez, galėtų pavydėti kiekvienas. Šiuo metu su mylimuoju po Pietų Europą bekeliaujanti moteris dalijasi įspūdingais kadrais, kurie atrodo it atvirukai. Vienas jų ypatingai patiko futbolininko gerbėjams.

Be dirbtinių priedų, vištiena įtrinama tik rankomis, jai marinuoti naudojami tokie prieskoniai, kaip pipirai, Himalajų druska, rozmarinas, čili pipirai ar alyvuogės. Anksčiau tokia produkto sudėtis buvo įprasta tik gaminant namuose. Dabar gi taip paruoštą valgį siūlo ir greitai paruošiamo maisto gamintojai. „Visame pasaulyje pastebima tendencija, kad įvairių greitai paruošiamų gaminių kategorijų (angl.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vyks į Vokietiją, kur su kanclere Angela Merkel planavo tartis dėl eurozonos reformų, bet nesutarimai tarp Europos Sąjungos (ES šalių dėl migracijos tikriausiai dominuos šio susitikimo darbotvarkėje. Mesebergo pilyje Berlyno šiaurėje vyksiantis Prancūzijos ir Vokietijos ministrų susitikimas laikomas vienu esminiu, siekiant suderinti pozicijas prieš artėjantį ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.

Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. Tai, kad jis vėluoja, tiesiog erzina. Visi žmonės, kurie dabar kalba apie Kremliaus kišimąsi į pernykščius JAV prezidento rinkimus, atrodo, mano, kad tai buvo pirmasis Rusijos politinio karo pavyzdys. Tiesą sakant, jis tebuvo naujausias ir pastebimiausias.

Mokslininkai ilgą laiką manė, kad žmonės nuo žmogbeždžionių atsiskyrė prieš maždaug 5 mln. metų Afrikoje, bet naujas tyrimas rodo, kad tai tikriausiai įvyko Europoje ir daug anksčiau. Klausimas, kur gyveno paskutinis bendras šimpanzių – mūsų artimiausių giminaičių – ir žmonių protėvis, kelia dideles diskusijas mokslo bendruomenėje. Naujoji hipotezė dėl žmonių kilmės buvo iškelta remiantis 7,2 mln.

Kartais atostogos tampa tikra nesusipratimų virtine, o kartais - prabėga kaip puikiai surežisuotas scenarijus. Astrologė Palmira Kelertienė teigia, kad atsitiktinumų nebūna, o mūsų atostogų būseną ir įvykius dažnai lemia žvaigždės bei mėnulis. Pagal kelionių agentūros „West Express“ sudarytą populiariausių šalių sąrašą, astrologė pateikia palankiausių krypčių ir atostogų laiko prognozes skirtingiems Zodiako ženklams.

Lietuviai mėgsta atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau nėra linkę tam skirti daug laiko. Neseniai atliktas vartotojų įpročių ir elgesio tyrimas rodo, kad beveik 60 proc. apklaustų lietuvių, planuojančių šiais metais atostogauti, poilsiui rinksis Lietuvoje esančius kurortus ir miestelius, o penktadalis keliaus į Pietų Europą. Tyrimas parodė, kad svarbiausias atostogų vietos pasirinkimo kriterijus yra saugumo situacija regione, tai įvardijo net 78 proc. apklaustųjų.

 Vis sparčiau besivystanti elektroninė komercija verslo verslui (B2B) sektoriuje Lietuvos transporto ir logistikos sektorių verčia ieškoti naujų efektyvių sprendimų. Į šią tendenciją sureagavusi logistikos bendrovė „Itella Logistics“ pristatė naują paslaugą – pasiūlė kasdienį krovinių vežimą keturiomis papildomomis kryptimis: į Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją ir Liuksemburgą.

Pabėgėlių tema išlieka dėmesio centre. Viešojoje erdvėje netyla ginčai, susiję su dabartine pabėgėlių krize. Tokioje situacijoje verta įdėmiai išnagrinėti, su kokiais sunkumais susiduria pabėgėliai, kas skatina žmones palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio susivienijusioje Europoje.

Europos informacinė erdvė įaudrinta pabėgėlių krizės. Šią aštrią temą dar labiau pakurstė naujos tragedijos Viduržemio jūroje ir daugybės migrantų bandymas prasiveržti iš Vengrijos į Vokietiją. Taip pat nesunku pastebėti, kad tiek žiniasklaidos, tiek kasdieniame diskurse ši tema yra emocionaliai angažuota. Ja piktnaudžiaujama, pranašaujant naują Europos saulėlydį ir kitas bėdas.

Seimui ketvirtadienį pradedant rudens sesiją prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino laikytis finansinės drausmės ir imtis priemonių mažinti socialinei atskirčiai. „Žvelgdami į globalias rinkas ir Pietų Europą, turime prisiminti mūsų pačių išgyventas pamokas ir nebekartoti neatsakingo išlaidavimo klaidų. Finansinė drausmė ir atsakomybė turi tapti kertiniu orientyru tvirtinant 2016-ųjų, rinkimų metų, biudžetą“, - sveikinime, kuris buvo perskaitytas Seime, sakė prezidentė.

 „Pietų srauto“ projekto nutraukimo istoriją sunku būtų pavaizduoti kaip detektyvinę, nors ji ir buvo gana netikėta. Atrodytų, viskas čia yra aišku – Rusijai nusibodo kovoti su Europos Sąjungos taisyklėmis, kurios trukdė realizuoti dujotiekio projektą taip, kaip norėjo Maskva, ir ji nusprendė jo atsisakyti.

Vladimiro Putino valstybė yra susijusi su Vakarais milijardinėmis išteklių tiekimo sutartimis ir tūkstančiais kilometrų dujotekio. Rusija Vakarams įdomi praktiškai tik dėl neišsemiamų naftos ir dujų šaltinių, šiek tiek mažiau – dėl aukso, briliantų, nikelio, titano, aliuminio. Tai pagrindinės šios šalies eksporto prekės, be kurių Maskva netektų 90 proc. biudžeto pajamų ir valiutos, papildančios Rusijos banką.

Tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose miesteliuose prekybos žmonėmis problema yra vienodai aktuali. Tačiau nusikaltėlių akys vis dėlto labiau krypsta į nedidelius miestelius, nes juose gyvena daugiau socialiai pažeidžiamų žmonių. Juolab, kad dairomasi ne tik dailių merginų, kurias būtų galima parduoti į sekso vergiją. Taip pat ieškoma vaikų, kurie galėtų vagiliauti prekybos centruose arba sunkiai galą su galu suduriančių vyrų ir moterų, kurie būtų išnaudojami priverstiniam darbui.

Dar kartą smukus automobilių pardavimams, Prancūzijos automobilių gamybos bendrovė „Peugeot Citroen“ ieško 11,5 mlrd. eurų finansavimo paramos, praneša BBC. Kompanijos atstovai teigia, kad beveik pasiektas susitarimas su bankais ir Prancūzijos vyriausybe, kad būtų pratęstas finansavimas per banką „Banque PSA Finance“. Per trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kompanijos įplaukos sumažėjo 3,9 proc. Liepą „Peugeot“ pranešė, kad Prancūzijoje atleis 8 tūkst.

Šį šeštadienį per spaudos konferenciją Maltoje Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigė, jog konkretūs sprendimai, užtikrinantys bendros valiutos tvirtumą, reikalingi jau šį mėnesį. „Europos šalių vyriausybės negali prarasti budrumo, jos turi sustiprinti integraciją“, – sakė žurnalistams J. M. Barroso, susitikęs su Maltos ministru pirmininku Lawrence'u Gonziu 5 +5 susitikime tarp penkių Pietų Europos tautų ir penkių Šiaurės Afrikos valstybių.

Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų. Euro zonos krizės paveiktos valstybės vos suduria galą su galu bandydamos įgyvendinti joms primestas taupymo priemones.

Pastaraisiais mėnesiais pasaulio ekonomikos perspektyvos apniuko, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Lėtėja beveik visų svarbiausių pasaulio ūkių plėtra, įskaitant kylančias rinkas. Vis dėlto vykdoma skatinamoji pinigų politika mažina visuotinės recesijos riziką ir teikia vilties, kad pasaulio ekonomika artimiausiais metais, nors ir lėtai, bet augs.

Baimė dėl euro zonos ateities skatina ne tik nerimą, bet ir galimybę pigiau praleisti vasaros atostogas krizės paliestuose Pietų Europos šalių kurortuose, rodo tyrimai. Tiesa, Lietuvos kelionių organizatoriai ir agentūros skelbia, kad kelionių kainos iš Lietuvos į Pietų Europą beveik nesumažėjo. Didžiosios Britanijos pašto biuras apskaičiavo, kad Ispanija šiuo metu yra pati pigiausia šalis poilsinėms kelionėms, lyginant kainų sumažėjimą su ankstesniu laikotarpiu.

Prieš dešimt metų „Goldman Sachs“ ekonomistas Jimas O'Neillas panaudojo akronimą BRIC apibūdindamas keturias augančias rinkas – Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją, rašo verslo naujienų portalas „Forbes“. Praėjus dešimtmečiui tapo aišku, kad BRIC valstybės yra tvirčiausios pasaulio superekonomikos. Jei ne šios valstybės, pasaulinis ekonomikos augimas nebūtų toks, koks jis yra dabar.

Ekonominė, ir ypač skolų, krizė Europos Sąjungoje iškėlė naujų klausimų dėl jos pačios vidinių problemų ir bendros ekonominės politikos. Anksčiau Europą buvo įprasta skirstyti į Vakarų ir Rytų (sąlygiškai prie jos priskiriant ir Centrinę), o šiandien vis dažniau pasigirsta kalbų, kad Europos Sąjungą, o tiksliau – euro zonos šalis, būtų galima skirstyti į Šiaurės Europą ir Pietų Europą.

Dėdama eurą prie euro Vokietija jau metus traukia Graikiją iš duobės, bet jos entuziazmas blėsta. Kodėl vokiečiai nebenori šelpti Europos? Naujos finansų krizės baimė kūlversčiais ritasi per Europą – vyriausybės įgyvendina taupymo programas, įšaldo pensijas. Bet viena valstybė lieka nuošalyje – tai Vokietija.

Galingi vėjai varsto kai kurias Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos vietovės. Pasak valdžios atstovų, savaitgalinio vėjo smarkumas gali pridaryti rimtų nuostolių. Ispanijoje vėjo gūsiai siekė 140km/h, o vidaus ministras patarė žmonėms likti namie, vengti vairavimo ir atidėti pasivaikščiojimus. Šalies meteorologinė tarnyba savo ruožtu pranašauja, kad audros būsiančios trumpos.

Net vasarą aišku, kad žmogus yra labai prieštaringas. Jo portrete vienodai matosi tiek Dievo, tiek velnio pirštų antspaudai. Bet vasarą, kai vieniems nesinori nei skaityti, nei rašyti, kitiems, regis, ateina geriausia akimirka išdūrinėti, prastūminėti ir iškišinėti viską, kas kitu laiku neišsiduria, neprasistumia ir neišsikiša.

Pietų Europa šiomis dienomis leipsta nuo karščio: Ispanijos kurortinėje Maljorkos saloje daugeliui atostogautojų yra per karšta, kad atsirastų noras maudytis. Italijoje dėl karščių daug kur dingo elektros srovė. Graikijoje oro temperatūra artimiausiomis dienomis, anot prognozių, pakils iki 39 laipsnių, o Prancūzijoje po didelių karščių kilusios stiprios audros pridarė daug nuostolių.