permoka

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) beveik 158 mln. eurų permoką vartotojams grąžinti per trumpesnį laiką – 2,5 ir 7,5 metų – pasiūliusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį dėl to rengia viešą diskusiją.  Kaip skelbia energetikos rinkos reguliuotojas, rinkos dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl lėšų grąžinimo grafiko ir jo alternatyvų.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Valstybės kontrolės prašo paneigti ir patikslinti informaciją dėl 2018-2021 metais susidariusios gyventojų permokos už elektros skirstymo paslaugas. Pasak bendrovės, Valstybės kontrolės žinutė apie 88,8 euro kiekvieno vartotojo permoką suklaidino gyventojus ir sukėlė nepagrįstų lūkesčių. Bendrovė taip pat prašo kontrolierių oficialiai patikslinti informaciją apie permokos grąžinimo būdą bei maksimalų  laiką.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvilas sako, kad 2018–2021 metais susidariusią 160 mln. eurų vartotojų permoką įmonė suinteresuota grąžinti anksčiau nei per 15 metų, kaip sutarta su energetikos rinkos reguliuotoju.

Perskaičiavus tarifus „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinė įmonė „LTG Infra“ klientams  turės grąžinti daugiau nei 2,4 mln. eurų, paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Dar 2022 metų balandį RRT nustatė, kad „LTG Infra“ neteisingai apskaičiavo 2021-2022 metų traukinių tvarkaraščio tarifus geležinkelio stotyse teikiamoms paslaugoms, todėl bendrovė buvo įpareigota juos perskaičiuoti iki 2022 metų gruodžio.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinė įmonei „LTG Infra“ nepavyko įrodyti, kad statybų bendrovei „Terebro“ už geležinkelio pralaidos įrengimą ji permokėjo 13 tūkst. eurų. Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį nepatenkino „LTG Infra“ skundo ir prašymo mažinti darbų sutarties kainos nuo 101 tūkst. iki 88 tūkst. eurų, nes dėl tokios sąlygos nebuvo sutarta. Teismas paliko galioti pirmos instancijos teismo nutartį.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad pradėjus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų grąžinimus, kovo 15 d. duomenimis, per 14 tūkst. Kauno apskrities gyventojų, pateikusių teisingas metines pajamų deklaracijas, jau pervesta apie 4,7 mln. eurų. Visoje Lietuvoje gyventojams grąžinta apie 25 mln. eurų. Tai didžiausia suma, kurios pirmosiomis GPM permokų grąžinimo dienomis yra sulaukę gyventojai.

Elektros kainoms pastaruoju metu nukritus žemiau valstybės kompensuojamų 28 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ribos, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar moka pagal didesnį tarifą, rodo naujausia apklausa.  Kas ketvirtas gyventojas moka 28–30 centų už kilovatvalandę (kWh) tarifu, kas penktas – 30–40 centų, o kas dešimtas – didesniu nei 40 centų tarifu, rodo bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 53 proc.

Kaip reaguotumėte, jei atėję į valstybinę gydymo įstaigą atlikti tam tikrų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamų procedūrų ar tyrimų dar būtumėte paprašyti susimokėti papildomai? Nors specialistai aiškina, kada tokios situacijos įmanomos, vis dėlto daugeliu atveju taip besielgdamos įstaigos piktnaudžiauja.

Valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad vasario mėnesį gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių taryboms po šio mokesčio sumokėjimo termino pritaikius papildomas lengvatas. Perskaičiavus žemės mokestį Jurbarko r., Vilkaviškio r., Raseinių r., Kazlų Rūdos, Utenos r., Kretingos r., Marijampolės bei Rietavo savivaldybėse, mokėtina žemės mokesčio suma sumažėjo 1,12 mln. eurų. „Gyventojams nereikia rūpintis jokiais papildomais prašymais ar kitais dokumentais.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia, kad kai kurie medicinos srities produktai valstybinėse gydymo įstaigose galbūt įsigijami neskaidriai. Rinkos tyrimą užsakiusi LVK sako, kad kai kurių šiame sektoriuje dirbančių tiekėjų pajamos ir gaunami pelnai verčia abejoti tiek viešųjų pirkimų, tiek pačios rinkos skaidrumu. Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, reagentų ir kontrastinių preparatų prekybos verslas pasižymi kontroversiškais rinkos dalyvių pajamų ir pelningumo skirtumais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad 21,5 tūkst. gyventojų laukia džiugi metų pradžia. Informuojama, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių taryboms pritaikius papildomas lengvatas. Perskaičiavus žemės mokestį 10-tyje savivaldybių, gyventojų sąskaitas be jokių papildomų prašymų pasieks apie 400 tūkst. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad iš 22,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie į savo elektroninio pašto dėžutes jau gavo asmeninius VMI pranešimus apie tai, jog 2017 metų pradžioje nepasinaudojo galimybe ir nesusigrąžino jiems priklausančios gyventojo pajamų mokesčio permokos, tik šiek tiek daugiau nei 3,3 tūkst. šalies gyventojų pasinaudojo galimybe susigrąžinti permoką. Jų sąskaitas pinigai pasieks iki Kalėdų.

Už šildymą permokėjusiems sostinės gyventojams nustatytos penktadaliu mažesnės šilumos kainos atsispindi ir gaunamose sąskaitose. Dviejų kambarių senos statybos daugiabutyje gyvenantys vilniečiai per šį šildymo sezoną turėtų sutaupyti apie 100 eurų, – tikina Vilniaus miesto savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas. Tačiau „Vilniaus energijos“ atstovas sako, kad permoka kompensuojama neteisėtai ir žada, jog sulauksime pasekmių.

  Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pareiškus, kad Lietuvos kelininkai, pirkdami kelių priežiūros techniką, už vieną autogreiderį permoka vidutiniškai 20 tūkst. eurų, Automobilių kelių direkcijos vadovas sako, kad bus siekiama į konkursus pritraukti ne mažiau kaip tris tiekėjus, o konkursai, kuriuose dalyvauja vienas tiekėjas, bus nutraukiami.   „Tuos pirkimus daro ne kelių direkcija, o regioninės kelių priežiūros įmonės.

   Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdomai „Vilniaus energijai“ nepavyko įtikinti teismo, jog dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ jai turi grąžinti 19 mln. eurų permoką už Rusijos koncerno „Gazprom“ Lietuvai tiektas dujas.   Vilniaus apygardos teismas sausio 21 dieną atmetė „Vilniaus energijos“ ieškinį, BNS pranešė teismo atstovė Vaida Bytautė. Ji teigė negalinti pateikti informacijos apie teismo motyvus, nes byla nagrinėta uždaruose posėdžiuose.

  Lietuvos vartotojų asociacija kreipėsi į teismą dėl bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ esą negrąžinamos permokos už gamtines dujas ir siekia susipažinti su bendrovės susitarimu su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Pasak asociacijos, bendrovė buitiniams šilumos vartotojams yra skolinga daugiau nei 30 mln. eurų. Tačiau bendrovės vadovas teigia kol kas apie ieškinį nieko nežinantis, o permoką įmonė grąžina, kaip ir numato teisės aktai.

Kainų komisija gali užkirsti kelią grąžinti 280 mln. litų vertės „Gazprom“ permoką šilumininkams ir kitiems didiesiems dujų vartotojams. Neatmetama, kad komisija penktadienį nepritars Vyriausybės patvirtintai pinigų grąžinimo tvarkai. Bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ vadovas sako, kad komisijos sprendimas gali atimti teisinį pagrindą grąžinti lėšas nebuitiniams vartotojams, o ginčas gali persikelti į teismus.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad sprendimą dėl permokos už per brangiai pirktas „Gazprom“ dujas Vyriausybė priims pirmadienį. Energetikos ministras kol kas neprognozuoja, kaip dėl kompensacijos keisis šilumos kaina. „Vyriausybė jau labai seniai apsisprendusi ir iki pirmadienio jie (kompensavimo principai - BNS) bus galutinai suderinti ir pirmadienį bus galutinai pateikti pasitarime ir tada Vyriausybės režimu bus pritarta“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A.Butkevičius.

Konservatoriai, siūlydami grąžinti permoką už per brangiai pirktas „Gazprom“ dujas, politikuoja, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, pagal konservatorių parengtą rezoliucijos projektą, tam reikėtų turėti pinigų, tačiau jų nėra. „Turiu aiškiai pasakyti, kad „Gazprom“ mums jokios permokos nesumokėjo.

Apie trys milijonai namų ūkių Britanijoje yra raginami atsiimti pinigus, kuriuos jiems skolingi šeši didieji energijos tiekėjai, skelbia BBC. Energijos kompanijos pradėjo pinigų grąžinimo kampaniją, po to, kai taip elgtis nurodė rinkos priežiūros funkciją atliekanti įstaiga „Ofgem". Skačiuojama, kad vidutiniškai kiekvienam klientui siekianti skola sudaro 50 svarų. Paprastai šie įsiskolinimai susidarė po to, kai žmonės pakeisdavo tiekėją.

Nepaisant Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlytos dujų kainos nuolaidos Lietuvai, Vyriausybė ir toliau reikalaus daugiau nei 4 mlrd. litų kompensacijos už permokėtas rusiškas dujas. Energetikos ministras sako, kad nuolaida, pritaikyta 2013-2015 metų dujoms, neprivers Lietuvos trauktis iš Stokholmo arbitražo.

 Balandžio pradžioje apie planuojamą našlių pensijų tikrinimą paskelbusi „Sodra“ imasi konkrečių veiksmų. Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyrius jau gavo užklausą dėl dviejų Kėdainių rajono gyventojų 1955 ir 1956 metais sudarytų santuokų galiojimo. „Sodra“ norėjo sužinoti, ar tų asmenų santuokos nėra nutrauktos. Panevėžiui dar ateis eilė Rajono Civilinės metrikacijos skyrius, patikrinęs duomenis, atsakė, kad santuokos galiojančios.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiemet 560 tūkst. gyventojų, teisingai užpildžiusių deklaracijas ir jas pateikusių iki gegužės 2 d., VMI pervedė daugiau nei 209 mln. litų praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Pernai tuo pačiu laikotarpiu VMI 502 tūkst. gyventojų, iki gegužės 2 d. už 2011 m. deklaravusių pajamas, grąžino 193 mln. Lt GPM permokos.

Niekam ne paslaptis, kad pirkdami kiekvieną prekę jau savaime kartu perkame ir šiukšlę, kuri lieka vos suvartojus produktą – už pakuotę mokame neva todėl, kad joje prekė išlieka šviežesnė ar geriau atrodo. Mes mokame už pakuotes, o paskui už jų, t. y. šiukšlių, išvežimą taip pat turime papildomai mokėti. Ir mūsų niekas neklausia, ar mums reikia tų daugybės nereikalingų pakuočių.

Mokesčių mokėjimas ir jų surinkimas visuomet jautri tema: dažniausiai skirtingose barikadų pusėse atsiduria mokesčių surinkimu užsiimančios valstybės institucijos ir kartais juos mokėti vengiantys gyventojai. Bet šioje situacijoje pasitaiko ir išimčių. Į naujienų portalą „Balsas.

Pernelyg brangi variklio alyva, anksčiau laiko pakeistos stabdžių trinkelės, per didelės techninės apžiūros išlaidos – pačios bjauriausios transporto priemonių remonto dirbtuvių apgavystės ir kaip galima nuo jų apsisaugoti. Aišku viena: automobilių remonto įmonių nelaikome blogio įsikūnijimu, o mechanikų nevadiname niekdariais ar lupikautojais. Priešingai, dauguma jų dirba pavyzdingai.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungą (LSAS) stebina Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teisinio proceso metu pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, esą VMI siekia iš LSAS prisiteisti neteisėtai imtą pridėtinės vertės mokestį (PVM) už studentų pažymėjimus. LSAS dar prieš ketverius metus inicijavo teisinį ginčą dėl VMI PVM taikymo pažymėjimams panaikinimo.

Ar Vilniaus, Kauno, Jurbarko, Telšių, Palangos, Druskininkų, Kelmės ir Šilalės daugiabučių gyventojai žino, kiek jie permoka už karštą vandenį? Ar jie tinkamai buvo ir yra informuojami dėl karšto vandens tiekėjo pasirinkimo? Ar jiems išaiškinta, kad pasirinkus karšto vandens tiekėju šilumos tiekimo įmonę, už karštą vandenį bus mokama tik pagal skaitiklio rodmenis, o vadinamasis „gyvatuko“ mokestis nešokinės ir bus pastovaus dydžio? Tokie klausimai kyla Energetikos ministerijai nagrinėjant ga...