perdirbėjai

Vyriausybei patvirtinus laikiną valstybinės medienos pardavimo aukcionuose tvarką, kuri turėtų apsaugoti vietos verslą nuo žaliavos trūkumo, baiminamasi, kad ji be medienos paliks tuos, kuriems jos labiausiai reikia – Lietuvos perdirbėjus.  Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, iš kur buvo importuojami milžiniški kiekiai medienos, regione jaučiamas šios žaliavos trūkumas.

Taivano įmonė, su kuria derėtasi dėl lietuviškų grūdų eksporto, atsisakė juos pirkti, BNS patvirtino Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija.  Pasak asociacijos prezidento Karolio Šimo, dėl eksporto penkis mėnesius bandyta kalbėti su dviem Taivano įmonėmis. Viena jų grūdus pirkti atsisakė, o kita neatsakė į grūdininkų užklausas. Anot jo, apmaudu, kad iš politikų pažadų teliko tik viešieji ryšiai, bandant šventinti situaciją dėl sugandintų santykių su Kinija.

Ekonomistai teigia, kad brangstant įvairioms žaliavoms, elektrai, dujoms daugiau pinigų teks pakloti ir už maisto produktus. Mėsos ir daržovių augintojai jiems pritaria ir skaičiuoja ne tik šiuos kaštus, bet ir išaugusius darbuotojų atlyginimus. Tačiau prekybininkai ramina ir sako, kad jeigu vieni produktai pabrangs, kiti – atpigs. Tad bendra prekių krepšelio suma daug nesikeis.

Ūkininkai vis dažniau atsisako produktus parduoti perpardavinėtojams. Jų gaminama produkcija keliauja tiesiai ant pirkėjų stalo. Pastebima, kad tiesioginis bendravimas su pirkėju naudingas abiem pusėms. Gyventojai žino, kad perka tikrai šviežius ir kokybiškus produktus, o ūkininkai greičiau ir paprasčiau realizuoja savo produkciją. Sutrumpinti maisto tiekimo grandinę padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Seimui nespėjus iki liepos 1 dienos priimti pieno supirkimo tvarką reguliuojančio įstatymo, gamintojai ir perdirbėjai dėl to pokyčių nepajus, tvirtina žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Jo teigimu, nespėjus iš naujo priimti įstatymo, pieno supirkimo tvarkos kontrolė išlieka.  „Realiai pokyčių didelių nėra, tuo labiau, kad perdirbimo įmonės pasirašė susitarimą, kad jos taikys tas pačias nuostatas, kurios buvo iki šiol, o pasikeitimų jokių nebus“, – BNS sakė ministras.

Dar nuo praeitų metų pabaigos ekonomistai nebeslėpė – 2017–ieji bus kainų kilimo metas Lietuvoje. Nors prekybininkai ir nelinkę viešai kalbėti apie kainas, vienas jų drąsiai įvardijo – kainos tikrai augs. Tą pripažįsta ir tiekėjai. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis išskirtiniame tv3.lt interviu įvardijo, kad būtent gamintojai ir diktuoja kainų pokyčius. „Bėda ten, kad praktiškai nebėra sektoriaus, kuris negrasina pakelti kainas.

Žemdirbiams kitą savaitę žadant surengti streiką, Seimui ketvirtadienį teikiamos „darbiečių“ pataisos, kuriomis siekiama nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas. Taip pat bus pristatytas „tvarkiečių“ siūlymas apriboti Europos Sąjungos paramą ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms, kurios valdo daugiau kaip 500 hektarų žemės. „Abu paleisime“, - BNS sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

 Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkų nepasirašyti jokių dokumentų, kuriais reikalaujama skirti paramą pieno perdirbėjams. Ministerija teigia gavusi skundą, neva pasirašyti verčiami pieno gamintojai rajonuose ir sako pradedanti tyrimą. Pasak pareigūnų, įtarimų keliantis parašų rinkimas neturi jokios įtakos nei paramos skyrimui, nei pieno supirkimo kainų sureguliavimui. Ūkininkai raginami apie galimą piktnaudžiavimą pranešti ministerijai arba kreiptis į policiją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį viešėdama Jurbarke, sakė, kad valstybė dėl Rusijos įvestų apribojimų padės šalies ūkininkams ir perdirbėjams, tačiau šalies vadovė tikisi verslininkų pastangų pereinant į stabilias ir patikimas rinkas. Prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad D.Grybauskaitė Rusijos įvestų importo apribojimų poveikį aptarė su Jurbarko regiono ūkininkais bei maisto produktų gamintojais.

Rugsėjo 24 – spalio 4 dienomis Lietuvoje vyks Brazilijos Federacinės Respublikos žemės ūkio, gyvulininkystės ir maisto ministerijos auditas dėl Lietuvos žuvininkystės produktų valstybinės kontrolės sistemos įvertinimo, siekiant eksportuoti lietuviškas žuvis ir jų produktus į Braziliją. Šio audito tikslas – įvertinti mūsų šalies gamintojų pasirengimą eksportuoti į Braziliją savo pagamintą žuvininkystės produkciją bei įsitikinti valstybinės kontrolės efektyvumu žuvų perdirbimo sektoriuje.

Rita ŽADEIKYTĖ Žemdirbių kooperacija – perspektyvus būdas išlikti ir užsidirbti. Didesniam lengviau derėtis dėl geresnės supirkimo kainos ir dėl vietos stambiuose prekybos centruose. Ūkininkai įžvelgia ir kitą naudą: bendruomeniškumas gali apsaugoti lietuvius nuo emigracijos. Laikas keitė poreikį Žemės ūkio kooperatyvas „Paežerių pienas“ įsikūrė 1994 metų gegužę ir buvo vienas pirmųjų kooperatyvų Šiaulių rajone.

Kol visuomenė morališkai rengiama neva neišvengiamam produktų brangimui, ūkininkai ir pieno kooperatyvai reikalauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė gelbėtų neva nykstantį pieno sektorių.

Kiaulių augintojai ir pieno gamintojai kreipiasi į Vyriausybę pagalbos. Iki šiol galioja draudimas vežti gyvas kiaules į Rusiją. Kiti ūkininkai skundžiasi net 30 procentų kritusiomis iš pieno kooperatyvų superkamo pieno kainomis. Žemdirbiai Vyriausybei skundžiasi nuo kovo mėnesio krentančiomis pieno supirkimo kainomis. Esą buvęs ir į Europos Sąjungą (ES) patenkančio pieno kainų kritimas, tačiau tik apie 9 procentus. „Tačiau mūsų perdirbėjai, kaip visuomet, persistengė.

Pieno supirkėjai sumažino pieno supirkimo kainas, nes esą mažiau gauna už eksportuojamus produktus. Tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Gruiškabūdžio žemės ūkio bendrovė melžia itin geros kokybės pieną, įvertintą ES sertifikatu. Už kilogramą šią žiemą gavo po 95 centus, bet perdirbėjai pranešė, kad nuo kovo mokės 6 centais mažiau. „Labai keista, kad dabar parduotuvėse produktų   kainos kyla, o už žaliavą mokama mažiau.

Liūdna žinia tiems, kurie neišsiverčia be mėsos, – per mėnesį ūgtelėjo ir jautienos, ir kiaulienos kaina. Lietuvos ūkininkai ir prekybininkai tikina kainos nekėlę, o perdirbėjai sako, kad mėsa brango Europoje. Daugelyje didžiųjų tinklų parduotuvių kilogramas šviežios mėsos atsieina keliasdešimt centų ar litu brangiau nei prieš mėnesį. Labiausiai per piniginę šis pokytis kirto tiems, kurie dairosi pigiausios mėsos, – anot prekybininkų, ji brango labiausiai.

Nors Lietuvoje grybų ir uogų derlius buvo trečdaliu mažesnis nei ankstesniais metais, perdirbėjai ir eksportuotojai sako išgyvensiantys. Kaip praneša „Panorama“, Lietuvoje voveraičių nuskinta panašiai kaip ir ankstesniais metais, o baravykų derlius žymiai prastesnis. Dėl to perdirbėjams ir eksportuotojams konkuruoti Europos rinkose nėra lengva, šįmet teko varžytis su pagrindine Baltarusija ir Balkanų šalimis.

Žemės ūkio produktų perdirbimu ir rinkodara užsiimančios įmonės bei kooperatyvai šiemet aktyviai siekia pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) teikiama parama. Jau pirmojo paraiškų rinkimo etapo metu perdirbėjų prašoma paramos suma 40 mln. litų viršijo skirtąją metams. Antrajam paraiškų rinkimo etapui, vykusiam liepos mėnesį, papildomai skirta 47,9 mln. litų paramos lėšų.

Nacionalinė mokėjimo agentūra baigė registruoti paraiškas, kuriose prašoma paramos žemės ūkio produkcijos perdirbimui ir rinkodarai. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ buvo renkamos nuo balandžio 1 iki 29 dienos. Šiai veiklos sričiai numatyta skirti daugiau nei 79 mln. litų paramos lėšų.

Mėsos ir jos gaminių eksportas didėja, rodo statistika. Tačiau perdirbėjai šių pokyčių nelaiko šviesios ateities pranašu, nes eksporto augimas nepakeičia smunkančios vidaus rinkos."Pagal oficialią statistiką mažmeninė prekyba I pusmetį mažėjo 10-11 proc., tačiau neaišku, ar tuo galima tikėti. Mūsų skaičiavimai rodo, kad per porą metų šešėlinės rinkos dalis padidėjo nuo 25 iki 40 proc.", - kiek kitaip nei valstybės statistai skaičiuoja Linas Grikšas, Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius.

Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšų Paskolų fondui skirta 450 mln. Lt. Ši suma jau pradėta ir keliais etapais toliau bus skirstoma kredito įstaigoms, kurios lengvatinėmis sąlygomis lėšas perskolins galutiniams kreditų gavėjams - ūkininkams ir perdirbėjams.

Nuo veiklos pradžios Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) kredito įstaigoms jau suteikė 2 mlrd. Lt garantijų už jų išduotus 2,5 mlrd. Lt kreditų. Pernai už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 80,3 mln. Lt kreditų Fondas suteikė 194 garantijas už 49,2 mln. Lt. Už Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai išduotus kreditus suteikta 153 mln. Lt garantijų. Iš viso 2009 m. suteikta 202,2 mln. Lt garantijų už 233,3 mln.