paveldosaugininkai

Paveldosaugininkai antradienį planuoja priėmė sprendimą dėl Petro Cvirkos aikštės sostinėje vertingųjų savybių bei šio sovietmečio rašytojo paminklo likimo. Paminklas išbraukiamas iš saugomų kultūros vertybių sąrašo. Šią žinią LRT Radijui patvirtino Kultūros ministerija.

Kultūros paveldo departamento (KPD) reikalavimai apsaugoti pradėtą griauti tarpukarinę vilą Perkūno alėjoje Kaune yra pagrįsti, nusprendė Regionų apygardos administracinis teismas, atmetęs pastato savininko skundą. Pastato savininkas apskundė reikalavimą sustabdyti namo griovimo darbus, uždengti apgadintą pastato dalį ir langų bei durų angas, taip apsaugant nuo neigiamo aplinkos poveikio.

Paveldosaugininkai sunerimę – pastaruoju metu padaugėjo vagysčių iš unikalių sakralių objektų. Vagys vieną po kito grobia religines statulėles iš koplytstulpių ir koplytėlių. Manoma, kad jie atsduria kolekcininkų rankose.  Vagims nėra nieko švento, Raseinių rajone, Padubysio kaime, ant medžio kabojusi šimtametė koplytėlė gegužę rasta tuščia. Kultūros paveldo specialistės rankose dokumentų aplankas – jame teišlikę senos nuotraukos ir aprašymai.

Policija nusprendė nepradėti tyrimo dėl Jono Noreikos šalininkų pakabintos atminimo lentos ant Vrublevskių bibliotekos Vilniuje ir perdavė informaciją įvertinti Kultūros paveldo departamentui (KPD). Kaip BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, šiuo metu dar nagrinėjama informacija dėl galimų Susirinkimo įstatymo pažeidimų kabinant lentą, tačiau dėl galimų Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimų teisės aktai numato pareigą tyrimą atlikti būtent paveldosaugin...

Klaipėdos uostas teisme siekia panaikinti paveldosaugininkų sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją pietinėje uosto dalyje, ties XIX amžiuje atidarytu Karaliaus Vilhelmo kanalu. Į paveldo apsaugos teritoriją pateko vienos didžiausių uosto krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas naudojamas sklypas, kuriame įmonė numato plėtrą.

Kultūros paveldo departamente (KPD) antradienį posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pavedė Kultūros paveldo centro specialistams įvertinti sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų menines savybes. Taip sprendimas dėl Žaliojo tilto skulptūrų išbraukimo iš Kultūros vertybių registro nukeltas bent iki kito tarybos posėdžio.

  Paveldosaugininkai antradienį atvėrė galimybę nukelti sovietinius simbolius nuo Kaune esančio Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto, taip sukurdami precedentą, kuris gali būti svarbus sprendžiant ir sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje likimą.

 Ketvirtadienį posėdžiausianti premjero sudaryta darbo grupė svarstys Kultūros paveldo departamento (KPD) siūlymą, kad dėl Neringos paveldosauginių teritorijų vystymo būtų paisoma paveldo specialistų rengtų planavimo dokumentų, o ne tų, kurie apibrėžia reikalavimus visai saugomai teritorijai.

Rusijos paveldosaugininkai baiminasi, kad besiplečiančios statybos gali rimtai pakenti istorinėms šalies vietovėmis. Kaip rašo rferl.org, nors šalies sostinėje – Maskvoje – statybos plečiasi sparčiausiai ir paliečia aplinkui ją išsidėsčiusius mietus, daugeli caro laikų dvarų Maskvos priemiesčiuose išliko nepaliesti. Tačiau tai gali ilgai nesitęsti.

Policija tiria, kaip iš bažnyčių Kėdainių rajone ir Vilkijoje dingo nekilnojamojo kultūros paveldo registre esantys meno kūriniai. Paveldosaugininkai ir menotyrininkai teigia, kad daugelis kunigų bažnyčių vertybėmis rūpinasi atsainiai.

Jau beveik 21 metus nepriklausoma Lietuva kaip neįkainojamą kultūros vertybę saugo pastatus, kuriuose prieškariu slapstėsi ar sovietmečiu plačiai gyveno revoliucionieriai, komunistų partijos šulai. Julius GIRDVAINIS Vilniaus centre, šalia Latvijos ir Japonijos ambasadų, tebestovi M. K. Čiurlionio gatvei įprastas dviaukštis. Kiek apsilaupęs, apžėlęs vijokliais, tačiau – ypač saugomas. Už kelių namų – panašus dviaukštis, bet jau nauju stogu, apsuptas šiuolaikinės tvoros.

Dėl Senamiesčio g. statybvietėje rastų palaikų ginklus surėmę paveldosaugininkai ir valdininkai pratrūko vieni kitus kaltinti nekompetencija ir grasinti teismais. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškė, kad dėl išniekintos istorijos kalta ne leidimą statyboms miesto istorinėje dalyje išdavusi Savivaldybė, o pats Kultūros paveldo apsaugos departamento Panevėžio padalinys.