paralimpiečiai

Vilniaus Rotušėje duris atvėrė fotografijos paroda „Paryžius 2024“. Čia eksponuojamos geriausios nuotraukos iš šiemet Prancūzijoje vykusių paralimpinių žaidynių. Didžiausiame ir svarbiausiame pasaulio žmonių su negalia sporto renginyje mūsų šalies garbę gynė devyni paralimpiečiai ir vienas vedlys, o jų pasirodymus ir emocijas įamžino žinomas fotografas Vytautas Dranginis.

2024 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 d. Paryžiuje vykusiose paralimpinėse žaidynėse dalyvavavo 4400 paraatletų iš viso pasaulio.  Didžiausioje ir svarbiausioje žmonių su negalia sporto šventėje Lietuvai atstovavo 9 sportininkai ir 1 vedlys, kurie šiame pasakojime dalijasi neišdildomais ir visam gyvenimui įstrigusiais įspūdžiais ir paralimpinio Paryžiaus.

Nemokamos plaukimo, lengvosios atletikos ir kitų sporto šakų treniruotės, o tuo pačiu – ir galimybės sustiprinti sveikatą, plėsti bendravimo ratą, galbūt net pradėti profesionalaus sportininko karjerą. Visa tai žmonėms, turintiems negalią, visiškai nemokamai siūlo Lietuvos paralimpinio komiteto fizinio aktyvumo projekte „Žmonių su negalią įtrauktis į sportą“ dalyvaujantys neįgaliųjų sporto klubai.

Šią savaitę Belgijos sostinėje Briuselyje vykusiame pasaulio lengvosios atletikos „Deimantinės lygos“ finaliniame etape Lietuvos garbę gynė ne tik disko metimų sektoriuje suspindęs Mykolas Alekna, bet ir neeilinio kvietimo sulaukęs Kęstutis Skučas. Šeštadienį lietuvis varžėsi T52 klasės sportinių vežimėlių 400 m lenktynėse ir jose užėmė ketvirtąją vietą. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas distanciją įveikė per 1 min. 7,59 sek.

Paryžiuje oficialiai uždarytos XVII vasaros paralimpinės žaidynės, kuriose dvi savaites 4400 pačių geriausių pasaulio paraatletų iš 168 delegacijų net 22 sporto šakose varžėsi dėl 549 medalių komplektų. Tarp planetos geriausiųjų kovojo ir Lietuvos paralimpinės rinktinės sportininkai. Paryžiaus Sen Deni rajone esančiame „Stade de France“ stadione didžiausio pasaulio žmonių su negalia sporto renginio uždarymo ceremonijoje Lietuvos trispalve mojavo žaidynių debiutantė Raimeda Bučinskytė.

Trys Lietuvos nacionalinės paralimpinės rinktinės sportininkai, atstovausiantys mūsų šaliai Paryžiaus vasaros paralimpinėse  žaidynėse, renginio išvakarėse pasipuošė išskirtiniais, dizainerės Eglės Čekanavičiūtės sukurtais rūbais. Prancūzijoje gyvenanti dizainerė sako, kad kūrybinis darbas su šaule Raimeda Bučinskyte, plaukiku Edgaru Mataku ir dziudo imtynininku Osvaldu Bareikiu jai tapo ir maloniu profesiniu iššūkiu, ir stipriu motyvacijos šaltiniu siekiant tikslų gyvenime.

Visai neseniai praūžė olimpinės žaidynės, bet Paryžiuje sportinė nuotaika niekur nedingsta. Jau netrukus Prancūzijos sostinėje prasidės ir paralimpinės žaidynės, į kurias išvyks ir 9 Lietuvos paraatletai.  2024 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 d. Paryžiuje varžysis lengvaatlečiai Andrius Skuja, Aušra Garunkšnytė, Donatas Dundzys, Oksana Dobrovolskaja ir Eivydė Vainauskaitė, plaukikai Edgaras Matakas ir Gabrielė Čepavičiūtė, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis ir šaulė Raimeda Bučinskytė.

Artėjant vasaros paralimpinėms žaidynėms Paryžiuje, Prezidentūroje buvo išlydėti Lietuvai renginyje atstovausiantys sportininkai.  Kreipdamasis į 9 Lietuvos vardu besivaržysiančius paralimpiečius prezidentas Gitanas Nausėda linkėjo jiems sėkmės. Pabrėždamas žaidynių simbolinę prasmę šalies vadovas kalbėjo ir apie atskirties mažinimo svarbą.  „Jūs patys sau keliate pačius aukščiausius tikslus. Tačiau didelę pergalės dalį jūs jau nukalėte kad patekote į žaidynes.

Jau netrukus prasidės Paryžiaus paralimpinės žaidynės, kuriose varžysis net devyni mūsų šalies atstovai. Lietuvos paralimpinis komitetas kartu su ilgamečiu partneriu ir pagrindiniu renginio rėmėju vaistinių tinklu „Camelia“ kviečia visuomenę kartu išlydėti paralimpiečius jiems skirtame renginyje, rugpjūčio 9 d. 12 val., Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje.

Mažvydas Paurys – galingiausias disko metikas pasaulyje tarp klausos negalią turinčių sportininkų. Lietuvis tai įrodė po penktadienį Taivane vykusios pasaulio kurčiųjų lengvosios atletikos čempionato disko metimo rungties.  Iš Rokiškio kilęs vilnietis M. Paurys geriausiu – paskutiniu – bandymu nusviedė diską 52 m 4 cm. Sidabrą tarp 11 dalyvių iškovojęs amerikietis Jacobas Wesley Hockmanas nuo lietuvio atsiliko kone 8 metrais – 44 m 17 cm.

Lietuvos paralimpinei rinktinei 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse atstovaus trys lengvosios atletikos atstovai. Jais tapo Oksana Dobrovolskaja, Donatas Dundzys ir Andrius Skuja. Visiems trims lengvaatlečiams Paryžiaus paralimpinės žaidynės bus antros karjeroje.   Sprendimą, kuriems sportininkams skirti vietas žaidynėse, antradienį priemė Lietuvos paralimpinio komiteto Vykdomasis komitetas.

Lietuvos paralimpinės komandos simbolis – gilė – atkeliavo į Radviliškį ir papuošė šio miesto baseiną. Tai reiškia, kad prieš kelerius metu atidarytas baseinas yra draugiškas negaliai – čia aktyviai leisti laisvalaikį gali visi miesto gyventojai ir svečiai – ir turintys negalią, ir gyvenantys be jos. Specialų lipduką su gilės simboliu Radviliškio baseinui suteikė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Daugelis neįsivaizduoja vasaros be malonaus atsigaivinimo šaltoje jūroje, vėsiame ežere ar kitame vandens telkinyje. Tačiau ką daryti tiems, kuriuos nuo maudynių stabdo baimė arba taip niekuomet ir neįgyti plaukimo pradmenys? Kovo pabaigoje startavęs projektas „Plaukti gali visi“ siekia tai pakeisti.

Lietuvos paralimpinės rinktinės sportininkai startuos pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate, kuris gegužės 17-25 d. vyks Kobėje, Japonijoje. Paraatletų tikslai – garbingai atstovauti Lietuvai, gerinti asmeninius rezultatus ir siekti vietų, už kurias skiriami paralimpiniai kelialapiai. Tiesioginiai kelialapiai į Paryžiaus paralimpines žaidynes bus skiriami už 1-2 vietas pasaulio čempionate.

Nemalonių klausimų ji nežino. Būna klausimų, kurie sutrikdo. Pasitaiko tokių, į kuriuos neturi atsakymo. Tačiau spengianti tyla kur kas baisesnė už bet kokį klausimą. Maratono bėgikė Aušra Garunkšnytė (32 m.) visiems ir visada leidžia klausti ko tik nori ir stengiasi nuoširdžiai atsakyti: „Tik taip galiu skleisti žinią, kad mes, paraatletai, irgi garsiname Lietuvą sportuodami.

Lengvaatletis Ramūnas Rojus sporto pasaulyje vis dar ieško savojo rojaus. Nors visą gyvenimą dešiniąją koją jam atstojo protezas, dar būdamas darželinukas Ramūnas dienas leisdavo sporto salėje mėtydamas į krepšį. Paskui pradėjo žaisti stalo tenisą, badmintoną, dar vėliau pamėgo štangas ir tinklinį sėdint, o, išbandęs jėgas socialinės realybės televizijos projekte „Ypatingas būrys“, susidomėjo lengvąja atletika.

Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate Lietuvai atstovavo keturi sportininkai – prie paralimpinės rinktinės senbuvių Edgaro Matako ir Gabrielės Čepavičiūtės šiais metais Madeiroje prisijungė Senojo žemyno pirmenybių debiutantai Karolina Voiciukaitė ir Simonas Žvirblis. Ramūno Leono treniruojamas Edgaras Matakas savo titulų kolekciją papildė trim medaliais – vienu sidabriniu ir dviem bronziniais.

Europos žmonių su negalia plaukimo čempionatas, balandžio 21-27 dienomis vyksiantis Madeiroje, kiekvienam jo dalyviui kelia skirtingus iššūkius. Ne išimtis – ir gausiau nei įprastai jame dalyvausiantys lietuviai. Į baigiantis balandžiui prasidėsiantį čempionatą išvyko keturi Lietuvos plaukikai: Edgaras Matakas, Gabrielė Čepavičiūtė ir debiutantai Simonas Žvirblis bei Karolina Voiciukaitė.

Žmonių su negalia pritraukimas į sportą, fizinio aktyvumo skatinimas, jaunosios kartos ugdymas. Tai – veiklos kryptys, kurioms finansinį palaikymą gavo beveik dvi dešimtys šalies žmonių su negalia sporto klubų.

Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms besiruošiančios šaulės Raimedos Bučinskytės dienotvarkė dabar yra griežta, paprasta ir aiški. Čia viskas sudėliota net ne valandų, o minučių tikslumu. Miegoti – vienu ir tuo pačiu metu, keltis iš lovos ryte – lygiai septintą valandą. Kasdien tie patys pusryčiai, puodelis kavos ir kelionė į šaudyklą, kur keturias valandas iki smulkmenų šlifuojama šaudymo technika. Laisvas laikas skirtas tik tobulėjimui.

Kaip planuoti pasirengimą, kad sportinės formos pikas būtų pasiektas reikiamu metu? Kaip apsaugoti ir pasirūpinti kaulais ir sąnariais? Kaip neįkliūti į dopingo pinkles? Kaip kurti asmens prekės ženklą ir dirbti su socialiniais tinklais? Kaip kalbėti auditorijai ir bendrauti su žiniasklaida? Atsakymus į šiuos klausimus sužinojo „Elitinės paralimpiečių akademijos“ projekte dalyvaujantys sportininkai su negalia.

Lietuvos paralimpinės rinktinės triatlonininkas Ernestas Česonis naująjį sezoną pasitinka treniruojamas naujo specialisto – Ukrainos komandos trenerio Romano Korol. Lietuvis kartu su ukrainiečiais sezonui ruošiasi Turkijoje, o jau po dviejų savaičių startuos pirmame pasaulio taurės etape Abu Dabyje. 60 kilometrų dviračiu, 10 kilometrų bėgte, 3 kilometrai plaukte. Taip atrodo eilinė Ernesto Česonio diena Viduržemio jūros skalaujamoje Alanijoje.

Lietuvos paralimpinis komitetas prie aukštų sportinių rezultatų siekimo prisidės finansine parama paraatletams. Šalies paralimpinės rinktinės nariai ir kandidatai, jaunimo komandos sportininkai, besivaržantys individualiose sporto šakose, sulauks paramos, kuri bus suteikta iš Lietuvos paralimpinio komiteto rėmėjų skiriamų lėšų.

Penktadienį Vyriausybės rūmuose lankėsi Lietuvos neįgaliųjų sporto rinktinės nariai, džiuginę pergalių gausa praėjusių metų pabaigoje vykusiose pasaulio žaidynėse Tailande. Su rinktinės nariais ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos atstovais bendravusi Ministrė Pirmininkė pažymėjo įkvepiantį ir drąsinantį jų pavyzdį ir įteikė simbolines padėkos dovanas.

Lietuvos paralimpinis komitetas kartu su rėmėjais sieks įtraukti į sportą dar daugiau žmonių su negalia ir pristato paramos neįgaliųjų sporto klubams programą. Šios programos tikslas – palaikyti iniciatyvas, skatinančias žmonių su negalia fizinį aktyvumą. „Žmonių su negalia sporto klubai yra paralimpinio sporto piramidės pagrindas. Lietuvoje turime kelias dešimtis klubų, vienijančių judėjimo arba regėjimo negalią turinčius sportininkus.

Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) pradeda įgyvendinti naujas programas, skirtas didinti žmonių su negalia įsitraukimą į sportą, o taip pat padėti profesionaliems sportininkams siekti aukščiausių rezultatų. Svarbius sprendimus dėl paramos įvairioms paralimpinio sporto grandims patvirtino LPAK Vykdomasis komitetas. Naujosios paramos programos bus įgyvendintos iš LPAK rėmėjų lėšų.

Geriausiais sportininko karjeros metais lemtis jį tarsi persekiojo, neleisdama atskleisti visų galimybių. Buvo skaudu, bet Rimantas Plungė (79 m.), užuot verkšlenęs, akimis ieškojo naujų horizontų ir drąsiai į juos ėjo. Dėl apmaudžių aplinkybių pats negalėjęs pasiekti viršūnės, jos link paskui vedė kitus. „Man svarbiausia, kad visi mano auklėtiniai tapo puikiais ir sėkmingais žmonėmis, nors ne visi buvo čempionai“, – patikino kone pusę amžiaus trenerio darbui atidavęs buvęs lengvaatletis.

Lietuvos paralimpinė rinktinė pasitinka pilnus iššūkių metus. Mūsiškiai tikisi, kad paralimpiečių gretos dar padidės, o kol kas vienintelė bilietą į Paryžių turi šaulė Raimeda Bučinskytė. Patyrusi 49-erių sportininkė rimtai į sportą pasinėrė tik prieš dešimt metų. Pastarieji metai jai itin sėkmingi, kadangi ji jau antrą kartą iš eilės ji buvo pripažinta geriausia Lietuvos paralimpine metų sportininke.

Stereotipų kaustomoje visuomenėje smurtas prieš negalią turinčius žmones gali pasireikšti net tokiomis formomis, kurios atrodo kaip rūpestis galinčiu mažiau. Ištrūkti iš užburto rato dažnai ne tik sunku, bet ir kone neįmanoma, nes auka yra pernelyg priklausoma nuo smurtautojo. Šioje sudėtingoje situacijoje išeitis gali būti sportas, tampantis vis galingesniu įrankiu keičiant ir požiūrį į aplinką, ir siekiant išsivaduoti iš smurto spąstų.

Kaip nepalūžti, kai gyvenimas siunčia maksimalius išbandymus? Kaip rasti gyvenimo prasmę sunkiose situacijose? Kaip išsikelti tikslus ir jų siekti? Kaip disciplinuoti save, siekiant tikslų? Apie tai Lietuvos paralimpietė, švietimo projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorė Raimeda Bučinskytė pasakojo Šiaulių universitetinės gimnazijos moksleiviams. „Šiandien bendravau su penkiolikmečiais. Man ir pačiai buvo 15-ka, kai „sulūžau“ ir atsidūriau vežimėlyje.

Ne kūno ypatybės, o klaidingas mąstymas ir nepritaikyta aplinka riboja žmogaus galimybes. Su tokia žinute Kauno moksleivius aplankė Lietuvos paralimpietė Oksana Dobrovolskaja. Regėjimo negalią turinti projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorė Šv. Kazimiero progimnazijoje pasakojo apie save, negalią ir sportą, parodė, kaip aklieji ir silpnaregiai naudojasi telefonu, leidžia laisvalaikį.

Tailande vykstančiose Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse (World Abilitysport Games) toliau lyja Lietuvos rinktinės medaliais. Iš viso savo sąskaitoje jau 14 apdovanojimų turinti Kęstučio Skučo vadovaujamos Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos suburta komanda trečiadienį savo kraitį papildė dar dešimčia medalių. Gruodžio 6-ąją Lietuvos neįgaliųjų rinktinės lengvosios atletikos atstovams pavyko iškovoti penkis aukso, keturis sidabro ir vieną bronzos medalį.

Lietuvos neįgalieji sportininkai jau netrukus išvyks į Tailandą, kuriame gruodžio pradžioje varžysis Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse (World Abilitysport Games). Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos (LNSF) prezidento Kęstučio Skučo vadovaujamai Lietuvos delegacijai šiose žaidynėse atstovaus net 19 sportininkų. Prieš pat Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynės LNSF prezidentas K.Skučas susitiko su Lietuvos sporto universiteto sporto mokslo ir inovacijų instituto vadovu prof.

Kaip išmoko plaukti? Kada neteko regėjimo? Ką valgo pusryčiams? Kiek kilometrų nuplaukia per savaitę? Ar nesinori mesti plaukimo? Kaip gyvena nematydamas? Ar juo didžiuojasi tėvai? Kiek uždirba? Šių ir aibės kitų klausimų Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikas Edgaras Matakas sulaukė iš vaikų mokyklose, į kurias atvyko kaip projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorius.

Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikė Aušra Garunkšnytė sekmadienį startuos Frankfurto maratone. Vokietijoje A. Garunkšnytei talkins Linas Mikalainis, kuris yra regėjimo negalią turinčios paraatletės gidas. Gido užduotys yra tiesioginės, tarp jų – pagalba orientuojantis trasoje, atsigaivinant vandeniu, atstatant energiją specialiais geliukais. Yra ir netiesioginės – motyvuoti, paskatinti, palaikyti.

Lietuvos paralimpinės rinktinės pasirodymas pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate Paryžiuje baigėsi sprinterio Dano Sodaičio ir disko metikės Ramunės Adomaitienės startais. Nors mūsų komandos atstovams startai nesusiklostė taip, kaip norėtųsi, bėgikas D. Sodaitis po pasirodymo ragino komandos draugus nenukabinti nosies ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų.

Paryžiuje vykstančiame pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate startavusi Oksana Dobrovolskaja buvo labai arti kelialapio į 2024 m. paralimpines žaidynes, tačiau kaunietei jo pačiupti nepavyko. Teresės Nekrošaitės treniruojama disko metikė F11 negalios klasės disko metimo varžybose pagerino asmeninį rekordą ir galutinėje įskaitoje užėmė penktą vietą.

Deividas Podobajevas galėjo iškovoti Lietuvai medalį Paryžiuje vykstančiame pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate. T72 negalios klasėje besivaržantis vilnietis per žingsnį nuo apdovanojimo liko triračių rungtyje, kuri šiemet pirmą kartą įtraukta į planetos pirmenybių programą. Sekmadienį aukštus rezultatus demonstravo ir kiti Lietuvos rinktinės sportininkai.

Lietuvos paralimpinės plaukimo rinktinės lyderiai sėkmingai startavo savaitgalį Berlyne vykusiame pasaulio serijos važybų etape. Tituluotasis Edgaras Matakas namo grįžo su medaliu ir asmeniniu rekordu, o jaunoji Gabrielė Čepavičiūtė įvykdė šių metų pasaulio čempionato normatyvą. Ramūno Leono treniruojamas E. Matakas Berlyno baseine buvo greičiausiais tarp S11 klasės plaukikų plaukdamas 50 metrų laisvu stiliumi ir 50 metrų krūtine.

Lietuvos paralimpinis komitetas, siekdamas sėkmingo šalies atstovavimo 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse ir 2026 m. Milano Kortinos žiemos žaidynėse, sportininkų pasirengimui ir jų startams skirs beveik 40 tūkst. eurų. Didžioji paramos dalis bus skirta Lietuvos paralimpinės rinktinės nariams ir kandidatams, negaunantiems valstybės stipendijų. Visa ši parama paraatletams skirta iš Lietuvos paralimpinio komiteto privačių rėmėjų lėšų.

Pirmą kartą Lietuvoje viešintis Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidentas Andrew Parsonsas penktadienį susitiko su aukščiausiais šalies vadovais, paralimpinio judėjimo partneriais ir rėmėajais. Per susitikimus A. Parsonsas pasidžiaugė Lietuvos paralimpinio judėjimo laimėjimais, atkreipė šalies vadovų dėmesį į aktualias žmonių su negalia sporto problemas. „Lietuva yra gerame kelyje.

2022-iesiems artėjant į pabaigą Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos paralimpinis komitetas drauge su Švietimo ir mokslo ministerija tradiciškai pagerbs geriausius šalies atletus, jų trenerius. Jau šį trečiadienį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks prestižiniai Lietuvos sporto apdovanojimai, kuriuose bus įteikta net 11 prestižinių statulėlių.

Lietuvos vyrų golbolo rinktinė kovą dėl pasaulio čempionato medalių ir bilieto į 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpines žaidynes pradėjo nesėkme. Pirmose Portugalijoje vykstančių planetos pirmenybių rungtynėse Klaido Janeikos treniruojami lietuviai nusileido varžovams iš Kinijos. Abi komandos pirmame kėlinyje ilgą laiką sėkmingai gynėsi, tačiau septintą minutę kinai dviem iš eilės taikliais metimais į dešinįjį Lietuvos rinktinės vartų kampą išsiveržė į priekį.

Nors yra dvyniai, jie skirtingi išvaizda, charakteriu ir net įgimtomis regėjimo ligomis: Petras serga katarakta ir šiek tiek mato, Povilas dėl glaukomos apako dar vaikystėje. Tačiau pamėgta rungtis – bėgimas – brolius Krapikus susiejo labiau nei patys kada nors galėjo įsivaizduoti. Nors Petras yra trumpesnių nuotolių bėgikas, jis – ne tik ilgesnes distancijas bėgančio Povilo nuolatinis treniruočių partneris, bet ne kartą buvo ir brolio akimis per varžybas.

Lietuvos vyrų golbolo rinktinė dar šiais metais turės galimybę įšokti į 2024 m. Paryžiaus paralimpinių žaidynių traukinį. Nacionalinė komanda gruodžio 7-16 d. dalyvaus pasaulio čempionate, o pirmąsias dvi vietas turnyre užėmusios ekipos iškovos tiesioginius kelialapius į Paryžių. Komandos veteranas Genrikas Pavliukianecas sako, kad motyvacija bus dviguba – ne tik iškovoti paralimpinį kelialapį, bet ir po dvylikos metų sugrįžti tarp planetos pirmenybių prizininkų.

Penkiolika Lietuvos paraatletų rugsėjo 15-17 d. dalyvavo Marakeše, Maroke vykusiame pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos „Grand Prix“ serijos varžybų etape. Medaliais nudžiugino aštuoni atletai, tarp jų – Lietuvos paralimpinės rinktinės lyderiai. Paralimpiečiai Marakeše ne tik skynė apdovanojimus, bet ir demonstravo tobulėjimą, gerindami asmeninius rekordus.

Gabrielei Čepavičiūtei tik šešiolika, o jos būtinų perskaityti knygų sąraše – Fiodoro Dostojevskio „Broliai Karamazovai“. Kūrinys reikalauja dėmesio ir įveikiamas toli gražu ne kiekvienam, tačiau Gabrielė niekada neieškojo lengvų kelių. Ir baseine ji sunkiai dirba, kad pasiektų savo svajonių.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius sveikina Seimo sprendimą suvienodinti stipendijas paralimpiečiams ir olimpiečiams, tačiau ragina politikus imtis ir valstybės rentų klausimo. Šalies paralimpinio judėjimo vadovas atkreipia dėmesį, kad dabar rentas gauna žaidynių čempionai ir vicečempionai, o bronzos medalių laimėtojai įstatymuose yra palikti už brūkšnio.

Edgaras Matakas papildė savo medalių kolekciją Madeiroje, Portugalijoje vykstančiame žmonių su negalia plaukimo čempionate. Ramūno Leono treniruojamas Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikas antradienio vakarą pelnė bronzą plaukdamas 100 metrų krūtine. Visiškai nematančių plaukikų S11 klasėje besivaržantis E. Matakas finale distanciją įveikė per 1:15.97 min. Planetos čempionu tapo olandas Rogieras Dorsmanas – 1:11.38 min.