palestina

Vis daugiau pasaulio šalių pripažįstant Palestinos valstybę, Lietuvoje vieningos nuomonės šiuo klausimu – nėra. Naujausios apklausos rodo, kad iš esmės vienoda dalis gyventojų tokį žingsnį tiek palaikytų, tiek jam prieštarautų. Rugpjūčio 21 – rugsėjo 2 dienomis ELTA užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik keturi iš dešimties (37 proc.) gyventojų mano, kad Lietuva turėtų pripažinti Palestiną. Bene tiek pat – 35 proc. – tvirtino priešingai.

Japonijos ministras pirmininkas antradienį Jungtinėse Tautose (JT) pareiškė, kad Tokijui Palestinos valstybės pripažinimas yra tik laiko klausimas, ir teigė, kad yra pasipiktinęs naujausiais Izraelio pareigūnų komentarais. Beveik 80 proc. JT narių pripažįsta Palestinos valstybę, o po beveik dvejų metų karo Gazos Ruože prie pripažįstančiųjų šią savaitę prisidėjo naujos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Kanadą ir Prancūziją.

Palestiniečiai okupuotame Vakarų Krante antradienį šventė virtinės Vakarų šalių sprendimą pripažinti Palestinos valstybę.  Ramalos centre vienoje aikštėje susirinko daugiau kaip šimtas žmonių, mojo Europos vėliavomis ir laikė plakatus su užrašu „Sustabdykite genocidą“. Iš garsiakalbių aidėjo nacionalistiniai šūkiai. Aukšti palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso partijos „Fatah“ ir palestiniečių savivaldos nariai šypsodamiesi spaudė vieni kitiems rankas.

Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas, Malta ir kitos šalys pirmadienį Niujorke oficialiai pripažino Palestinos valstybę – tai jau padarė dauguma Europos valstybių. Toliau apžvelgiame diplomatinio valstybės, kurią 1988 metais vienašališkai paskelbė Palestinos vadovybė tremtyje, pripažinimo situaciją. Izraelis šiuo metu yra okupavęs Vakarų Krantą, o Gazos Ruožas, kurį palestiniečiai nori matyti būsimos suverenios valstybės dalimi, yra beveik visiškai sugriautas.

Palestiniečių sienų agentūra pranešė, kad Izraelis nuo trečiadienio „iki atskiro pranešimo“ uždaro pagrindinę pasienio perėją tarp okupuoto Vakarų Kranto ir Jordanijos. „Palestiniečių pasienio punktų ir sienų valdymo pirmininkas Nazmi Muhanna (Nazmis Muhana) paskelbė, kad Izraelio pusė mus informavo apie Al Karamos pasienio punkto uždarymą nuo rytojaus, trečiadienio (...) iki atskiro pranešimo abiem kryptimis“, – teigiama pranešime.

Latvijos vyriausybės pozicija dėl palestiniečių valstybės pripažinimo nepasikeitė: Ryga ir toliau pritaria dviejų valstybių sprendiniui, bet kol kas Palestinos nepripažins. Kaip naujienų agentūrai LETA sakė Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Diana Eglitė, pagal bendrą Europos Sąjungos (ES) poziciją Latvija remia dviejų valstybių sprendinį, jei jis būtų pasiektas laikantis tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 2002 ir 2024 metų rezoliucijas.

Politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad Lietuvos neutralumas Palestinos klausimu tėra tradicinės proizraelietiškos politikos tąsa. Kai kurios Europos šalys pripažįsta Palestiną, tačiau vargu, ar tai ką nors pakeis. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva kol kas nemano, jog Palestinos pripažinimas padėtų užtikrinti taiką regione ir to nesiruošia daryti. Tiesa, T. Janeliūnas mano, kad taip yra todėl, kad Lietuva labiau palaiko Izraelį nei Palestiną.

Daliai Vakarų valstybių pripažįstant Palestinos valstybę, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad toks veiksmas Lietuvai šiuo metu neatrodo kaip užtikrinantis taiką regione. „Mes matome, kad Izraelis priešinasi tam, kad Izraeliui šita alternatyva šiandien netinka. Ar tiks rytoj, yra didelis klausimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį Jungtinėse Tautose oficialiai pripažino Palestinos valstybę. Kalbėdamas viršūnių susitikime, kuriame nedalyvavo Izraelis ir JAV, E. Macronas paragino nutraukti karą ir užtikrinti taiką Gazos Ruože. „Atėjo taikos metas – liko vos keli žingsniai iki momento, kai jos nebeįmanoma bus pasiekti,“ – kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją sakė Prancūzijos prezidentas.

Pirmadienį, kitą dieną po to, kai Jungtinė Karalystė kartu su Australija, Kanada ir Portugalija paskelbė pripažįstanti Palestinos valstybę, prie Palestinos atstovybės Londone buvo surengta vėliavos pakėlimo ceremonija. Pirmadienį Niujorke prasidedančioje kasmetinėje JT Generalinėje Asamblėjoje minėtųjų šalių pavyzdžiu pasekti bei palestiniečių valstybingumą pripažinti turėtų ir kitos valstybės, įskaitant Prancūziją.

Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Australija ir Portugalija žengė istorinį žingsnį – pripažino Palestinos valstybę. Tą patį šią savaitę ketina padaryti ir Prancūzija su Belgija. Tai sprendimas, kurį palestiniečiai ir „Hamas“ teroristai sveikina, o štai Izraelis keikia ir vadina Vakarų sąjungininkų išdavyste, kurios žydai niekada nepamirš. Palestinos vėliava – bene labiausiai atpažįstamas jos simbolis, tačiau Palestina neturi nei apibrėžtų sienų, nei sostinės.

Reaguodamas į tai, kad Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės pripažino Palestiną, Izraelis negali imti plėsti savo gyvenviečių Vakarų Krante, pareiškė JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper. Ji tvirtino, kad sprendimu pripažinti Palestiną siekiama padidinti saugumą, pasiliekant galimybę siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo.

Prancūzijai ketinant pripažinti Palestinos valstybę, daugiau kaip 20 merų pirmadienį ant savo rotušių iškėlė Palestinos vėliavas. Prancūzijos socialistų lyderis Olivier‘is Faure, parėmęs šį gestą, dalyvavo ceremonijoje Paryžiaus Sen Deni priemiestyje, per kurią, aidint plojimams, ant rotušės tarp Prancūzijos ir ES vėliavų suplevėsavo Palestinos vėliava. Vidaus reikalų ministras konservatorius Bruno Retailleau pagrasino sankcijomis merams, kurie dalyvaus akcijoje.

Pirmadienį prasidedant Jungtinių Tautų (JT) Generalinei Asamblėjai, Prancūzija bei kitos valstybės ruošiasi viešai pripažinti Palestinos valstybingumą, nepaisant rizikos užsitraukti Izraelio rūstybę. Sekmadienį Palestiną pripažino Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Australija ir Portugalija, o tai kelia diplomatinį spaudimą Izraeliui, tęsiančiam karą Gazos Ruože. Konfliktas jau kainavo dešimtis tūkstančių gyvybių bei sulaukė viešo pasmerkimo iš sąjungininkų.

Po to, kai kelios svarbios JAV sąjungininkės – Jungtinė Karalystė, Australija, Kanada ir kitos – pripažino Palestinos valstybingumą, Vašingtonas sekmadienį tai pavadino vaidyba. „Mūsų dėmesys išlieka ties rimta diplomatija, o ne vaidybiniais gestais. Mūsų prioritetai aiškūs: įkaitų išlaisvinimas, Izraelio saugumas, taika ir klestėjimas visame regione, galimas tik be „Hamas“, – kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga teigė JAV valstybės departamento atstovas.

Prancūzijos planuojamas Palestinos valstybės pripažinimas neapims ambasados ​​atidarymo, kol islamistų grupuotė „Hamas“ neišlaisvins Gazos Ruože laikomų įkaitų, sakė prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį transliuotame interviu. „Mums tai bus labai aiškus reikalavimas prieš atidarant, pavyzdžiui, ambasadą Palestinoje“, – ketvirtadienį įrašytame interviu „CBS News“ sakė E. Macronas.

Vienas aukšto rango islamistų grupuotės „Hamas“ pareigūnas sekmadienį gyrė Britanijos, Kanados ir Australijos sprendimą pripažinti Palestinos valstybę, pavadindamas tai palestiniečių teisių pergale. „Šie įvykiai reiškia palestiniečių teisių pergalę ir mūsų siekio teisingumą bei siunčia aiškią žinią: kad ir kaip toli nueitų okupantas savo nusikaltimais, jis niekada negalės ištrinti mūsų nacionalinių teisių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mahmudas Mardawi.

Palestinos prezidentas Mahmudas Abbasas sekmadienį pareiškė, kad Didžiosios Britanijos paskelbtas Palestinos valstybės pripažinimas yra būtinas žingsnis link ilgalaikės taikos regione. „Jo ekscelencija pagyrė Jungtinę Karalystę pripažinus nepriklausomą Palestinos valstybę, patvirtindamas, kad tai yra svarbus ir būtinas žingsnis link teisingos ir ilgalaikės taikos vadovaujantis tarptautiniu teisėtumu“, – teigiama M. Abbaso kanceliarijos pareiškime.

Didžioji Britanija, Kanada ir Australija pripažino Palestinos valstybę. Tai trys šalys paskelbė sekmadienį. Kanada tapo pirmąja iš didžiųjų Vakarų ekonominių valstybių, nusprendusių pripažinti Palestinos valstybę. Tai pranešė ministras pirmininkas Markas Carney. Tuo pat metu apie tokį pat sprendimą paskelbė britų premjeras Keiras Starmeris.

Izraeliui stiprinant puolimą Gazos mieste, Palestinos teroristinė organizacija „Hamas“ grasina pradanginti likusius įkaitus. Šeštadienį grupuotė paskelbė fotomontažą ir 47 įkaitų nuotraukas su antrašte „Ron Arad“. R. Aradas buvo Izraelio karys, paimtas į nelaisvę po to, kai 1986 m. Libane sudužo jo karinis lėktuvas. Iki šiol spėliojama, koks buvo jo likimas, nes jo palaikai nebuvo rasti. Daugeliui izraeliečių dėl religinių ir socialinių priežasčių labai svarbu surengti orias laidotuves.

Vokietijos vyriausybė planuoja suteikti skubią finansinę pagalbą finansinių sunkumų patiriančiai Palestinos savivaldai (PA) Vakarų Krante, pareiškė šalies plėtros ministrė Reem Alabali Radovan. „Palestiniečių teritorijos išgyvena kritinį lūžio tašką, nuo kurio priklausys, ar ateityje bus ką pripažinti“, – šeštadienį laikraštis „Tagesspiegel“ citavo R. Alabali Radovan.

Portugalija sekmadienį oficialiai pripažins Palestinos valstybę, penktadienį pranešė portugalų Užsienio reikalų ministerija prieš Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdį, kuriame maždaug 10 kitų šalių ketina pasekti Lisabonos pavyzdžiu. Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Prancūzija yra tarp Vakarų valstybių, planuojančių pripažinti Palestinos valstybę per Generalinę Asamblėją, kuri vyksta Izraeliui tęsiant kampaniją prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

Didžioji Britanija, anot žiniasklaidos, jau netrukus ketina pripažinti Palestinos valstybę.  „The Times“ rašo, kad oficialus žingsnis gali būti žengtas jau šį savaitgalį, netrukus po to, kai JAV prezidentas Domaldas Trumpas ketvirtadienio vakarą baigs savo valstybinį vizitą Didžiojoje Britanijoje.  JAV yra artimiausia Izraelio sąjungininkė ir atmeta Palestinos valstybės pripažinimą šiuo metu.

 Liuksemburgas pareiškė, kad kitą savaitę Niujorke vyksiančiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime prisijungs prie virtinės šalių, nusprendusių pripažinti Palestinos valstybę. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas inicijavo siekį pripažinti Palestinos valstybę, kadangi tarptautiniu mastu auga Izraelio pasmerkimas dėl beveik dvejus metus besitęsiančio karo Gazos Ruože.

Izraelio užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad jo vyriausybė nesutiks su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitu, kol Paryžius neatsisakys planų pripažinti Palestinos valstybę.  Gideonas Saaras telefonu sakė Prancūzijos aukščiausiajam diplomatui Jeanui Noeliui Barrot, jog prezidento vizitas „nėra galimas, kol Prancūzija tęs savo iniciatyvą ir pastangas, kenkiančias Izraelio interesams“, sakoma Izraelio užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime‘as Prévot antradienį pareiškė, kad jo šalis pripažins Palestinos valstybingumą JT Generalinėje Asamblėjoje vėliau rugsėjo mėnesį, tačiau su tam tikromis sąlygomis.

Penktadienį Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys susitiko su Vilniuje viešinčia Palestinos užsienio reikalų ministre Varsena Aghabekian Shahin.  Susitikimo metu K. Budrys pabrėžė Lietuvos susirūpinimą dėl sunkios humanitarinės padėties Gazos Ruože ir informavo ministrę apie Lietuvos ketinimus toliau prisidėti prie tarptautinės bendruomenės siunčiamos humanitarinės pagalbos palestiniečiams.

Danų ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, kad Danija neatmeta galimybės pripažinti palestiniečių valstybę, jei ji bus demokratinė.  „Mes nesakome, kad nesvarstome pripažinti Palestinos valstybės“, – žurnalistams sakė ji.  „Esame už tai Pasisakome už tai jau ilgą laiką. Tai yra tai, ko mes norime. Bet, žinoma, turime būti tikri, kad tai bus demokratinė valstybė“, – pridūrė premjerė.

 Izraelio kariuomenės vadas Eyalas Zamiras dar kartą perspėjo dėl planuojamo Gazos miesto užėmimo bei paragino ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu priimti paliaubų pasiūlymą, kad būtų paleisti paskutiniai įkaitai, teigiama Izraelio žiniasklaidos publikuotuose komentaruose.

Prancūzija sekmadienį pranešė, kad iškvies JAV ambasadorių Charlesą Kushnerį dėl laiško, kurį jis parašė prezidentui Emmanueliui Macronui ir kuriame teigė, kad jo vyriausybės veiksmai kovojant su antisemitizmu yra nepakankami. „Prancūzija tvirtai atmeta šiuos naujausius kaltinimus“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime. „Ambasadoriaus kaltinimai yra nepriimtini“, – sakoma jame. Prancūzija yra visiškai įsipareigojusi kovai su antisemitizmu, pridūrė ministerija.

Palestiniečių pareigūnai pranešė, kad trečiadienį Izraelio naujakurys okupuotame Vakarų Krante nušovė palestinietį. Izraelio kariuomenė patvirtino, kad karys ne tarnybos metu šovė į akmenis svaidantį asmenį. Tai naujausias mirtinas incidentas palestiniečių teritorijoje, paaštrėjus smurtui nuo karo Gazos Ruože pradžios. „Dumoje, esančioje į pietus nuo Nabluso, naujakurys nukovė 35-erių Thameeną Khalilą Redą Dawabsheh", – sakoma palestiniečių sveikatos apsaugos ministerijos pareiškime.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas teigia turintis patikimos informacijos, kad Izraelio saugumo pajėgos naudojo seksualinį smurtą prieš palestiniečių kalinius. Kaltinimai, kuriuos A. Guterresas išsakė laiške Izraelio ambasadoriui JT Danny‘iui Danonui, esą susiję su incidentais keliuose kalėjimuose, vienam sulaikymo centre bei vienoje karinėje bazėje,  D. Danonas tinkle „X“ kaltinimus atmetė.

Palestinos valstybingumą jau pripažino arba netrukus planuoja pripažinti trys ketvirtadaliai Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) narių, o pirmadienį Australija tapo kol kas paskutiniąja šalimi, pažadėjusia tai padaryti rugsėjį vyksiančioje JTO Generalinėje Asamblėjoje. Pasaulio spaudimą suteikti palestiniečiams savo valstybę atgaivino Izraelio ir „Hamas“ karas, kuris siaučia Gazos Ruože nuo 2023 m. spalio 7 d., kai teroristinė kovotojų grupuotė surengė išpuolį.

Rugsėjį vyksiančioje JT Generalinėje Asamblėjoje Australija pripažins Palestinos valstybę, pirmadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Anthony‘is Albanese‘as. „Kol Izraelio ir Palestinos valstybingumas nėra nuolatinis, taika gali būti tik laikina“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė jis. „Australija pripažins Palestinos žmonių teisę į savo valstybę.

Pirmadienį Lietuvoje viešinčio Izraelio prezidento Isaaco Herzogo vizitą lydės virtinė Palestinos rėmėjų organizuojamų protestų, raginančių šalies valdžią atsisakyti bendradarbiavimo su Izraeliu bei pripažinti Palestinos valstybę.

Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas pareiškė, esąs pasirengęs pritarti Palestinos valstybės pripažinimui, jei vyriausybė pateiks tokį pasiūlymą. Daugelis šalių, įskaitant Prancūziją ir Kanadą, įsipareigojo pripažinti Palestinos valstybę 80-ojoje JT Generalinėje Asamblėjoje rugsėjo mėnesį.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pareiškė, kad neleis išduoti vizų Palestinos autonomijos pareigūnams, kaltindamos Izraelio okupuotų Vakarų Kranto teritorijų valdymo instituciją siekiu internacionalizuoti situaciją.

Portugalijos vyriausybė konsultuosis su prezidentu ir parlamentu dėl palestiniečių valstybės pripažinimo Jungtinėse Tautose (JT) rugsėjį, ketvirtadienį pranešė ministro pirmininko Luiso Montenegro biuras.  Portugalija „svarsto palestiniečių valstybės pripažinimą kaip dalį procedūros, kuri galėtų būti užbaigta rugsėjį Niujorke vyksiančioje JT Generalinės Asamblėjos 80-ojoje sesijoje“, sakoma pranešime.

Prancūzija ir dar 14 kitų Vakarų valstybių paragino visas pasaulio šalis pripažinti Palestiną, trečiadienį pareiškė prancūzų diplomatijos vadovas. 15 valstybių užsienio reikalų ministrai vėlų antradienį paskelbė bendrą pareiškimą po Niujorke vykusios konferencijos, kuriai pirmininkavo Prancūzija ir Saudo Arabija ir kuria buvo siekiama atgaivinti dviejų valstybių sprendimą tarp izraeliečių ir palestiniečių.

Prie sostinės savivaldybės vyko protestas, atėjusieji skanduodami šūkius ir šaukštais daužydami tuščius puodus reikalavo humanitarinės pagalbos Gazos ruože esantiems badaujantiems palestiniečiams. Vos prasidėjus demonstracijai kilo konfliktas, mat Izraelio pusę palaikantys aktyvistai ėmė kaltinti teroristų palaikymu, galiausiai konfliktą teko spręsti pareigūnams.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Didžioji Britanija rugsėjį JT Generalinėje Asamblėjoje ketina pripažinti Palestinos valstybę – jei Izraelio vyriausybė neįvykdys virtinės sąlygų. Tai antradienį pareiškė ministras pirmininkas Keiras Starmeris, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. K. Satrmeris pabrėžė, jog Izraelio vyriausybė turi imtis esminių priemonių, „kad nutrauktų siaubingą situaciją Gazoje, pasiektų paliaubas ir aiškiai pasakyti, kad Vakarų Krantas nebus aneksuotas“. Be to, Izraelis turi „įsipareigoti ilgalaikiam taikos pro...

Jungtinės Valstijos griežtai sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kad jis pripažins Palestinos valstybę, ir pavadino šį žingsnį neapgalvotu bei kenkiančiu taikos pastangoms. „Šis neapgalvotas sprendimas tik pasitarnauja „Hamas“ propagandai ir stabdo taiką“, – ketvirtadienį platformoje „X“ parašė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Prancūzija pripažins Palestiną kaip valstybę, rašo „The Washington Post“. Pasaulyje pastaruoju metu auga pyktis dėl Gazos Ruože badaujančių žmonių. E. Macronas sako, kad šį sprendimą įteisins Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje rugsėjo mėnesį. „Šiandien neatidėliotina, kad karas Gazoje liautųsi ir būtų išgelbėti civiliai gyventojai“, – rašo jis.

Londono Karališkasis operos teatras sekmadienį pasmerkė atlikėjo, kuris pasibaigus spektakliui scenoje iškėlė palestiniečių vėliavą, veiksmus kaip visiškai nederamus. Internete paskelbtame vaizdo įraše matyti trumpas susistumdymas prie scenos krašto, kai marškiniais vilkintis ir kaklaraištį ryšintis vyras nesėkmingai bando sustabdyti atlikėją.

Per Izraelio smūgius Gazos Ruože buvo pataikyta į vienintelę šios teritorijos katalikų bažnyčią, ketvirtadienį pranešė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, o naujienų agentūra ANSA informavo, kad žuvo du žmonės. „Per Izraelio smūgius Gazos Ruože taip pat buvo pataikyta į Šventosios Šeimos bažnyčią“, – pareiškime tvirtino G. Meloni ir kartu pasmerkė „nepriimtinus“ išpuolius prieš civilius gyventojus.

Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke tarptautiniai pasiuntiniai šį mėnesį aptars Izraelio ir palestiniečių konflikto dėl dviejų valstybių sprendimą prieš rugsėjį numatytą valstybių vadovų susitikimą, trečiadienį pranešė Prancūzijos diplomatinis šaltinis. Konferenciją, kuriai pirmininkautų Prancūzija ir Saudo Arabija, buvo planuota surengti birželio viduryje.

Viena Izraelio ultraortodoksų partija, kuri yra pagrindinė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu partnerė vyriausybėje, antradienį pareiškė, kad palieka koaliciją, o tai grasina destabilizuoti žydų valstybės lyderio valdžią karo Gazos Ruože metu. „Vieningojo Toros judaizmo“ partija pranešė, kad palieka vyriausybę dėl nesutarimų, susijusių su įstatymo projektu, kuriuo būtų įtvirtintos naujos šaukimo į kariuomenę taisyklės.

 Izraelio ir palestiniečių užsienio reikalų ministrai turi dalyvauti pirmadienį Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) ir jos pietinių kaimynių susitikime, tačiau Palestiniečių administracija paneigė, kad jiedu susitiks. Tai būtų pirmas kartas nuo 2023 metų spalį prasidėjusio karo Gazos Ruože, kai Izraelio ir palestiniečių ministrai dalyvauja aukšto lygio susitikime toje pačioje salėje.

Šeštadienį mažiausiai 31 palestinietis buvo mirtinai sužeistas pakeliui į pagalbos skirstymo vietą Gazos Ruože, o per Izraelio aviacijos smūgius žuvo dar mažiausiai 28 palestiniečiai, įskaitant keturis vaikus, pranešė palestiniečių ligoninės pareigūnai ir liudininkai. Po dvi dienas trukusių JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu susitikimų nebuvo jokių ženklų, kad derybose dėl paliaubų būtų pasiektas proveržis.