pagonys

Gamta mėgsta pokštus. Štai taip ji pasveikino pavasario lygiadienio šventėje apsilankiusius vilniečius. Žaliuojančių medžių instaliacijas užklojo storas sniego sluoksnis, o pavasario šilumą kviečiantys žmonės gūžėsi nuo smarkios pūgos. Ironiška, jog tokia netikėta stichija užklupo būtent per gyvastingumo pažadinimo šventę. Pagonys tikėjo, jog pavasario lygiadienis – tai metų ciklo kelionės pusiaukelė, kai po žiemos sąstingio Motina Žemė kviečiama prabusti ir dovanoti žiedus.

Nutolusi penkioliką kilometrų nuo Šiaulių, Šiaurės Lietuvoje mus pasitinka garsioji Naisių gyvenvietė. Iš televizijos ekranų pažįstamos apylinkės garsėja ne tik kaip puiki vieta serialo filmavimui, bet ir kultūros židiniu tampančia vietove. Šiandien naisiškius ir jų svečius džiugina Baltų dievų muziejus. „Tai išskirtinės reikšmės projektas.

Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Sakoma, kad deivės Mildos šventė – pati geriausia diena susipažinti ir susidraugauti, o tą dieną švenčiančius ši deivė globos ir lydės visus metus. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.

Liutauras Balsys Baltasis, etnopsichologas, baltų dvasininkas, Šiauliuose skaitęs paskaitą apie baltų dvasinį palikimą, susirinkusiems iškėlė daugiau klausimų, nei į juos atsakė. „Klausimas, ar galima rasti baltų dvasinį palikimą, yra labai individualus ir kiekvienas į jį atsako pats. Aš radau“, — sako vyras, 20 gyvenimo metų paskyręs Rytų dvasiniams mokymams.