pagalba ukrainai

JAV Kongresas, nepaisant Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono pasipriešinimo, bando rasti planą „B“, kaip skirti karinę pagalbą Ukrainai. Kaip rašo „The Hill“, M. Johnsono pozicija kritikuojant pagalbą Ukrainai suartina jį su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir daugeliu konservatorių Respublikonų partijoje. Tačiau didžioji dauguma Atstovų Rūmų įstatymų leidėjų perspėja, kad Rusijos pergalės atveju iškils grėsmė Europos demokratijai ir JAV nacionaliniam saugumui.

JAV senato nariai sekmadienį pristatė ilgai lauktą susitarimą, pagal kurį Ukrainai ir Izraeliui pagaliau būtų suteikta nauja milijardinė pagalba bei sugriežtinti JAV sienos kontrolės įstatymai, nors kol kas nėra aišku, ar jis taps įstatymu. Vadinamajame nacionalinio saugumo įstatymo projekte iš viso numatyta skirti 118,3 mlrd. JAV dolerių finansavimą – iš šios sumos 60 mlrd. JAV dolerių Baltųjų rūmų prašymu būtų skirta karo draskomai Ukrainai, o dar 14,1 mlrd.

Netylant įvairioms kalboms dėl ES pagalbos paketo Ukrainai patvirtinimo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas akcentavo, kad Europa pavargo ne nuo Ukrainos, o nuo V. Orbano, kuris stabdo pagalbos procesą. Valstybėms vis dar nepavyksta sutarti dėl 50 mlrd. eurų per ketverius metus pagalbos paketo Ukrainai teikimo tvarkos. „Nėra jokios taip vadinamos nuovargio nuo Ukrainos problemos, yra nuovargio nuo Viktoro Orbano problema.

Ukrainos atstovas Europos Sąjungoje Vsevolodas Čensovas prognozuoja, jog Vengrija vasario 1-ąją vyksiančiame ES vadovų susitikime ir vėl bandys blokuoti ekonominę pagalbą Ukrainai. Tačiau ES turi net tris galimybes apeiti V. Orbano veto, pažymi diplomatas. Interviu „Forbes Ukraina“ V. Čensovas paaiškino, kad vienas iš tokių būdų numato atskiro fondo Ukrainai įkūrimą – atskiro, tačiau ES biudžeto rėmuose. Antrasis būdas – tai nebiudžetinis fondas, kur ES šalys pervestų savo indėlius.

Pagrindinis Kyjivo diplomatas Dmytro Kuleba savo „metiniame“ interviu „Kyiv Independent“ pažymėjo, kad Ukraina dar sulauks ES ir JAV pagalbos, tačiau kritikavo europiečių negebėjimą prisitaikyti prie karo realijų. 2023 m. Ukraina gavo įvairių naujų vakarietiškų ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio raketas, tankus, priešlėktuvinės gynybos sistemas, ir užsitikrino taip trokštamų naikintuvų F-16 tiekimą.

JAV Senato demokratų ir respublikonų lyderiai antradienį sakė, kad Vašingtonas iki metų pabaigos negalės patvirtinti naujos pagalbos Ukrainai. „Derybose sprendžiant likusius klausimus, tikimės, kad jų pastangos sudarys sąlygas Senatui imtis greitų veiksmų [...] kitų metų pradžioje“, – sakoma bendrame demokrato Chucko Schumerio ir respublikono Mitcho McConnello pareiškime. „Šiemet likusį laiką Senato ir [prezidento Joe Bideno] administracijos derybos tęsis“, – sakoma jame.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį patvirtino, kad Europos lyderiams nepavyko susitarti dėl biudžeto plano, į kurį būtų įtraukta pagalba Ukrainai, nes tam paprieštaravo viena narė, kaip manoma, Vengrija. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė vetuosiantis lėšas Ukrainai. EVT vadovas ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Ch. Michelis pareiškė, kad lyderiai grįš prie šio klausimo kitų metų pradžioje.

Olimpinių žaidynių vadovai penktadienį leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje. Tuo metu Vakarų pareigūnai prabilo, kad Rusija galimai jau pradėjo naują, didelio masto karinę kampaniją.

Rinkimuose Slovakijoje praėjusį savaitgalį laimėjo populistinė partija „Kursas – Slovakijos socialdemokratija“ (Smer-SD). Jos lyderis Robertas Ficas pasisako prieš karinę pagalbą Ukrainai ir sankcijas Rusijai. Ekspertai pripažįsta, kad tai silpnina Ukrainos užnugarį ir sąjungininkų vienybę, tačiau neturės kritinės svarbos.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as, po antradienį pasirodžiusių Ukrainos valdžios atstovų nepasitenkinimo dėl NATO šalių vadovų sprendimo nepriimti šalies į Aljansą žinučių, pareiškė, kad Vakarai norėtų išgirsti dėkingumo žodžius dėl tiekiamos ginkluotės, vietoje tokios kritikos.

Liko vos dvi savaitės visiems šalies vairuotojams savo mašinoms nupirkti brangesnes naujo pavyzdžio vaistinėles, kuriose be tvarsčių, vienkartinės kaukės, skirtos gaivinti, ir ledo maišelių dar turės būti du turniketai. O senąsias vaistinėles visi norintieji gali paaukoti Ukrainai, dalyvaudami akcijoje „Milijonas vaistinėlių Ukrainai“.  Turniketą, artėjant liepos 1 d., kai visi vairuotojai privalės turėti naujo pavyzdžio vaistinėles, apžiūri vilnietis Algis.

Milžiniškas ginkluotės Ukrainai tiekimas jau turėjo pasiekti savo piką. Pati Ukrainos vadovybė pripažįsta, kad numatomam kontrpuolimui iš esmės pasiruošta, nors Volodymyras Zelenskis ir prašo „dar šiek tiek laiko“. „Financial Times“ straipsnyje skelbiama, jog šalių-sąjungininkių atstovai tikina, o šių metų rugsėjis yra tas mėnuo, kada jau bus per vėlu pradėti kontrpuolimą – reiks pradėti taikos derybas.

Karas Ukrainoje pražūtingas ir žmonėms, ir gyvūnams. Tūkstančiai šunų ir kačių išsigandę sprogimų ir šūvių spruko kur akys veda, kitus bėgdami nuo žiaurumų paliko šeimininkai. Gyvūnais besirūpinančioms Ukrainos prieglaudoms ir savanoriams tenka sunki našta. Dažnai nėra kaip nupirkti ėdalo. Tad į pagalbą skuba lietuviai. Nuo sugriauto tilto leidžiasi savanoris Ukrainoje, skuba gelbėti apačioje šalia upės pasimetusį šunelį.

Lietuvoje gyvena apie 73 tūkst. ukrainiečių. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pabėgėliai iš Ukrainos per 2022-uosius metus galėjo sukurti 400 mln. eurų pridėtinės vertės. Tai sudaro apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Kaip buvo pasiekti tokie rezultatai ir kaip galimas masinis ukrainiečių išvykimas į gimtąją šalį gali paveikti Lietuvos ekonomiką? Alena atvyko į Vilnių iš Odesos. Prieš karą ji 9 metus pardavinėjo medieną. Atvykusi į Lietuvą moteris nusprendė pradėti savo verslą.

Lietuvių kalbos inspekcija pranešė, kad jau nuo kitų metų pradės tikrinti, ar nuo karo į Lietuvą pabėgę ir Lietuvoje įsidarbinę ukrainiečiai moka lietuvių kalbą, kad galėtų susišnekėti. O jei lietuvių kalbos nemokės – inspekcija žada imtis atitinkamų priemonių. Tuo pasipiktino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir pareiškė, kad gins karo pabėgėlius nuo persekiojimo. Į Lietuvą atvykę kai kurie karo pabėgėliai iš Ukrainos Lietuvoje jau spėjo net įkurti ir savus verslus.

Rusofašistams bombarduojant Ukrainą, mūsų tautiečiai vėl skelbia akcijas, skirtas aukoti karo niokojamai šaliai jau ne tik būtiniausius daiktus, maistą ar drabužius, bet ir automobilius. Ir prie tokių akcijų jungiasi jau ne vien pavieniai žmonės, bet ir įmonės ar įstaigos.

Lietuvoje vis dar pasitaiko įmonių, kurios nesibodi uždirbti pinigus ukainiečiams mokėdamos ženkliai mažesnius atlyginimus nei už tą patį darbą mokėtų lietuviams. Į redakciją kreipėsi iš Kyjivo atvykęs Jaroslavas, kuris jau kelerius metus dirba Lietuvoje pagal darbo vizą, o atlyginimą gauna ne eurais, o ukrainietiškomis grivinomis. Įsidarbinęs stambioje plastiko perdirbimo įmonėje vyras pastebėjo, kad vadovybės požiūris į lietuvius ir ukrainiečius labai skiriasi.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pasiūlė Kyjivui pagalbą tiriant trečiadienį netoli Ukrainos sostinės įvykusią sraigtasparnio katastrofą, per kurią žuvo jos kolega ukrainietis ir dar 15 žmonių. N. Faeser pareiškime teigė išreiškusi užuojautą Ukrainos vyriausybei „ir pasiūliusi Vokietijos paramą nustatant sraigtasparnio katastrofos priežastis“. Vėliau kancleris Olafas Scholzas pažymėjo, kad ši avarija parodė, kokią milžinišką kainą Ukraina moka šiame kare.

Šąlant orams ir Rusijai toliau bandant palaužti Ukrainą, Lietuvoje žmonės imasi inicatyvos, kaip padėti Ukrainos kariams ir civiliams išgyventi. Viena Kaune gyvenanti ukrainietė pradėjo rinkti parafiną ir vašką nuo žvakių, iš kurių gaminamos specialios žvakės ir siunčiamos į frontą ukrainiečiams. O kai kurie lietuviai ir patys gamina tokias žvakes: sako, net ir vaikas galėtų tokių pagaminti. Putino ordos raketos atakuoja vieną iš miesto šiluminių elektrinių.

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai, Maskvos primestiems pareigūnams keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbus pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos. „Ukraina ragina Europos Sąjungą, NATO ir Didįjį septynetą nedelsiant reikšmingai padidinti spaudimą Rusijai, įskaitant griežtų sankcijų įvedimą, ir reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Serialų ir filmų mėgėjų pažįstamas aktorius Andrius Paulavičius šįkart ėmėsi prodiuserio pozicijos – drauge su komanda sukūrė pirmąjį serialą apie karą Ukrainoje „SAVO AKIMIS“. Naujienų portalui tv3.lt jis prakalbo apie kūrybos procesą ir iškilusius iššūkius. Prodiuserio nuomone, serialas padės suprasti Ukrainoje vykstančią situaciją geriau nei ją pristato naujienų portalai.

Apie 60 proc. lietuvių yra prisidėję prie paramos Ukrainai, bet gerokai aktyviau tai darė karo pradžioje nei dabar. Tačiau 6 iš 10 tautiečių ir šiuo metu yra labiau linkę įsigyti prekių ar paslaugų iš įmonių, remiančių Ukrainą, bei tokiu būdu prisidėti prie pagalbos karo niokojamai šaliai. Tokius duomenis atskleidė „Bucha.app“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Karas tapo kasdienybe 30 proc.

Prasidėjus karui Ukrainoje, nemažai verslų ėmė ieškoti būdų padėti ukrainiečiams. Dauguma jų aukojo įvairioms organizacijoms. Tačiau kai kurios įmonės ieškojo būdų, kaip tiesiogiai padėti Ukrainos kariams. Lietuvoje sėdmaišius gaminanti įmonė ėmė siūti ir neperšaunamas liemenes. Jas siuva iki šiol, o liemenes perka ne tik ukrainiečius remiančios įmonės, bet ir patys lietuviai sau ar savo šeimos nariams.

Nors Gytei iš Kėdainių vos 6-eri, tačiau jos širdis yra be galo didelė. Apie Ukrainoje vykstantį karą sužinojusi mergaitė nusprendė prisidėti pati ir paaukoti pinigus, kuriuos taupė susitikimui su Kalėdų seneliu. Tačiau mergaitės mama pasiūlė kitą variantą – gaminti širdeles-sages ir už jas gautus pinigus skirti Ukrainai. Gytės noras padėti nepaliko abejingų, o jos gaminta širdele pasipuošė net Kėdainių meras.

Ukrainos nacionalinis bankas skelbia, kad per pusantro mėnesio karo su Rusija gerokai ištuštėjo šalies kariuomenės pajėgų sąskaita. Iš kovo 31-ąją kariuomenės reikmėms skirtoje sąskaitoje buvusių 536 mln. grivinų (apie 16,5 mln. eurų) liko 72 mln. (apie 2,2 mln. eurų). Karo metu Nacionalinis bankas kariuomenės reikmėms jau skyrė 14,7 mlrd. grivinų (apie 450 mln. eurų). Daugiau nei 4,7 mlrd. grivinų iš šios sumos Ukrainą pasiekė iš užsienio, rašoma UNIAN.

Automobilių sporto entuziastams Gediminas Ivanauskas-Ivanule yra puikiai pažįstamas lenktynininkas ir šonaslydininkas. Prasidėjus karui Ukrainoje, Gediminas savo asmeninį gyvenimą nustūmė į šalį ir renka pagalbą karo krečiamam kraštui. Profesionalus lenktynininkas pačioje karo pradžioje nusprendė, kad negali žiūrėti, kaip puolama Ukraina ir nusprendė padėti. Ukrainoje yra ne tik nemažai Gedimino draugų, tačiau 2019 metais jis ten yra iškovojęs ir čempiono titulą.

TV3 žinioms nuvykus į Vakarų Ukrainą, tiek paprasti ukrainiečiai, tiek ir ginklu kovojantys kariai dėkoja Lietuvai už siunčiamą paramą. Iš mūsų šalies nuolat į Ukrainą keliauja automobiliai, medicininės priemonės, maistas ir kiti daiktai, kurie padeda ne tik naikinti rusų okupantus, bet ir palengvina gyvenimą civiliams. „Ką jūs sakote rusams, kurie… — Jums šakės!“ – taip, trumpai ir aiškiai žinutę rusų okupantams siunčia vienas iš Charkivo gynėjų.

Pagalbos ranką Ukrainai prasidėjus karui suteikė ne viena organizacija, tūkstančiai žmonių. Prie ukrainiečių gerovės prisidėjo ir nepriklausomi savanoriai, kurie krizės metu organizavo ir tiekė humanitarinę pagalbą. Vienas iš jų yra ir į karo nuniokotą Charkivą vykęs Dovydas Duoblys, kuris kartu su kitais savanoriais ėmėsi dar vienos iniciatyvos – teikti humanitarinę pagalbą nuo karo nukentėjusioms moterims.

Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje tęsiantis, kiekvienas prisideda taip, kaip gali. Kas padeda žmonėms, kas stoja kovoti už savo gimtojo krašto laisvę, tačiau net ir mažiausieji gyventojai randa būdų prisidėti prie kovos – 6-metis berniukas Ukrainos kariuomenei atidavė savo bepilotį orlaivį. „The Kyiv Independent“ savo „Twitter“ paskyroje pasidalino širdį sušildančia nuotrauka, kurioje mažas berniukas šypsosi, stovėdamas su lagaminėliu rankose.

Kilus savanorių pasipiktinimui dėl ukrainiečių registracijos centro Vilniuje darbo, situacija gerėja, sako savanoriai. Į pagalbą ukrainiečiams suskubę žmonės teigė, kad centre trūksta maisto, vaistų, sauskelnių ir kitų daiktų, o žmonių pagalba buvo nepriimta. Tiek centro koordinatoriai, tiek patys savanoriai sako, kad dabar procesai su visais savanoriais suderinti ir jiems paaiškina, kodėl pagalba buvo nepriimta.

Žinomas virtuvės šefas Gian Luca Demarco šį sekmadienį TV3 žiūrovus pakvies kiek kitokiai „La maistas“ laidai. Jis ne tik aplankys nuo karo siaubo pabėgusius ir mūsų šalyje prisiglaudusius ukrainiečius, bet kartu su savo bičiuliu, Lietuvoje gyvenančiu ukrainiečiu režisieriumi Aleksu Matvejevu, ruošiasi pagaminti jiems maisto. Kaip iš Italijos atvykęs Gian Luca, taip ir ukrainietis A. Matvejevas jau ne vienerius metus gyvena Lietuvoje, turi čia šeimą. „Abu čia radome laimę.

Lietuvos pareigūnai pasienyje pasitinka sausuma atvykstančius, tačiau pasiekti Lietuvą – sudėtinga užduotis. Šiuo metu ištrūkti iš karo gniaužtų bando 28 Lietuvoje gyventi norintys vaikų namų globotiniai. Vis daugiau Lietuvos gyventojų aukoja pinigus Ukrainos kariuomenei, „Blue/Yellow“ organizacija jau surinko 2 milijonus eurų. Lietuvos pasienyje prie Lenkijos dirbantys pareigūnai pasitinka ukrainiečius – siūlo pagalbą.

Yra trys žingsniai, kuriuos turėtų žengti Europos Sąjunga (ES), norėdama padėti Ukrainai: gilinti sankcijas Rusijai, tiekti ginklus Ukrainai ir imtis vadinamojo Maršalo plano nr. 2 – ekonominės pagalbos. Tuo įsitikinęs Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas. Tačiau, anot jo, tuomet Ukrainos prezidentui tektų vykdyti reformas, kurios galėtų susilpninti jo pozicijas šalyje. O to esą tik ir laukia Vladimiras Putinas, šiandien esantis visu žingsniu priekyje.

Seime antradienį rengiama spaudos konferencija dėl Lietuvos pagalbos Ukrainai. Joje dalyvaus paramą ir labdarą koordinuojantys ukrainiečiai, sveikatos specialistai, taip pat paramą organizuojantys lietuviai. Į Ukrainą iš Lietuvos yra išsiųstos kelios humanitarinės pagalbos siuntos. Jose – daiktai būtiniausioms gyvenimo sąlygoms užtkrinti dėl kovų bei susirėmimų iš Donecko ir Luhansko sričių perkeltiems Ukrainos gyventojams.

LRT.lt Dabartiniai įvykiai turėtų pakeisti Vakarų mąstymą, ir jie turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, suteikiant pagalbą Ukrainai. Taip interviu LRT.lt teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tikrai turime galimybių panaudoti daugiau spaudimo priemonių. Mes privalome tai daryti, nes kito kelio nėra“, – įsitikinęs jis. L. Linkevičiaus nuomone, reikėtų imtis griežtesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu. „Jei kalbame apie ekonomines sankcijas, jos toli gražu dar neišsemtos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisako už techninę pagalbą, kuri padėtų Ukrainai užtikrinti sienos su Rusija apsaugą. Tačiau JAV lyderis teigia, kad svarstyti galimybę padėti karine technika kol kas netikslinga.