osvaldas šarmavičius

Šilalės rajone susidarė neeilinė situacija. Rajone jau kelis mėnesius nėra paskiriamas vicemeras, dėl to savivaldybei gresia tiesioginio valdymo įvedimas. Be to, pirmadienį rajono taryba nusprendė iš einamų pareigų nušalinti savivaldybės administracijos direktorių ir jo pavaduotoją. Vietiniai politikai pykstasi, meras ir valstiečiai kaltina konservatorius sukėlus chaosą bei išbalansavus savivaldybės darbą, o konservatoriai atšauna, kad merui reikėtų nusiimti karūną.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį pradeda nagrinėti bylą dėl ministrų asmeninės materialinės atsakomybės už jiems pavaldžių darbuotojų neteisėtą atleidimą ir kitus neteisėtus veiksmus. Išaiškinimo šiuo klausimu paprašė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjantis buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio skundą. Pastarasis ginčija įpareigojimą sumokėti per 4,5 tūkst. eurų už Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimą.

Vyriausybė trečiadienį nutarė pasibaigus kadencijai atleisti Osvaldą Šarmavičių iš Valstybės tarnybos departamento vadovo pareigų. Vienas ilgiausiai pareigas einančių vyriausybinės institucijos vadovų O.Šarmavičius atleidžiamas nuo ketvirtadienio. Jis departamentui su pertraukomis vadovavo nuo 2002-ųjų.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymu kovo 10 d. už netinkamą pareigų atlikimą iš einamų pareigų atleidžiamas Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Osvaldas Šarmavičius. Tokį pranešimą išplatinusi Vidaus reikalų ministerija detalesnės informacijos neteikia. Sausio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) iš dalies patenkino O. Šarmavičiaus skundą dėl vidaus reikalų ministro įsakymo skirti jam griežtą papeikimą.

Seimo narių gretas turėtų papildyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininko pavaduotojas, Šalčininkų rajono meras Leonardas Talmontas. Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, gavęs 77,81 proc. rinkėjų balsų, jis laimėjo sekmadienį Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardoje vykusius naujus rinkimus į Seimą. Iki lapkričio 22 dienos Vyriausioji rinkimų komisija turėtų paskelbti galutinius rinkimų rezultatus.

Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas nedramatizuoja socialdemokratams nepalankių sekmadienį vykusių rinkimų rezultatų Šilalės- Šilutės rinkimų apygardoje, kur socialdemokratų kandidatas Osvaldas Šarmavičius liko trečias ir nepateko į antrąjį rinkimų turą. Politiko nuomone, tai nereiškia partijos nuvertinimo, nors pripažįsta, kad socialdemokratams nenaudingas rezultatas yra nemalonus įvykis. "Aišku, mums kaip partijai tai nėra malonus siurprizas arba įvykis.

Šeštadienį pirmą valandą nakties įsigalios rinkimų agitacijos draudimas - nebebus galima agituoti už kandidatus, lapkričio 15 d. per naujus rinkimus Šilalės-Šilutės ir Vilniaus -Šalčininkų rinkimų apygardose sieksiančius Seimo narių mandatų.

Trečiadienį Šilalės-Šilutės ir Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardose, kuriose renkami atstovai į Seimą, prasideda balsavimas iš anksto ir balsavimas specialiuose paštuose. Balsuoti iš anksto gali tie rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsavimas iš anksto vyks Šilutės, Šilalės, Šalčininkų ir Vilniaus rajono savivaldybių patalpose lapkričio 11 ir 12 d. nuo 12 iki 20 val. ir visų apskričių centriniuose paštuose jų darbo valandomis.

Per 92 proc. rinkėjų, lapkričio 15 d. dviejose rinkimų apygardose rinksiantys naujus Seimo narius, gavo rinkėjų pažymėjimus. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso įteikta 71 941 (92,02 proc.) rinkėjo pažymėjimas. Šilutės-Šilalės rinkimų apygardoje įteikta 31 882 (91,13 proc.), o Vilniaus - Šalčininkų rinkimų apygardoje - 40 059 (92,74 proc.) rinkėjo pažymėjimai.

Lietuvos centro partija ir Tautinė partija "Lietuvos kelias" susivienijo rinkimams į laisvą Seimo nario vietą Šalčininkų apygardoje, kandidate keldami Tautinės partijos "Lietuvos kelias" pirmininkę Lilijaną Astrą.

Penktadienį prasidėjo rinkimų agitacijos kampanija lapkričio 15 dieną vyksiančiuose rinkimuose Šilalės-Šilutės ir Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardose. Seimo narių mandatų ketina siekti 17 kandidatų, atstovaujančių 10 partijų. Įstatymas numato, kad rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

Per lapkričio 15 dieną vyksiančius naujus rinkimus Šilalės-Šilutės ir Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardose Seimo narių mandatų ketina siekti 17 kandidatų, atstovaujančių 10 partijų. Tai patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Pirmadienį VRK baigė pareiškinių dokumentų dėl dalyvavimo naujuose rinkimuose į Seimą priėmimą.

Šiandien pasibaigs pareiškinių dokumentų dėl dalyvavimo naujuose rinkimuose į Seimą priėmimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiuo metu norą siekti parlamentarų mandatų per lapkričio 15 dieną vyksiančius naujus rinkimus Šilalės-Šilutės ir Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardose pareiškė 17 kandidatų. Jie atstovauja 10 partijų.

Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo šešis kandidatus, kurie sieks parlamentarų mandato per lapkričio 15 dieną vyksiančius naujus rinkimus Šilalės-Šilutės ir Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardose. Tai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelti kandidatai į Seimo narius Jonas Gudauskas ir Vidmantas Žilius.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) laukia norinčiųjų varžytis dėl dviejų laisvų Seimo nario vietų pareiškinių dokumentų - penktadienį prasideda jų priėmimas. Pareiškinius dokumentus VRK galima teikti mėnesį - nuo rugsėjo 11 iki spalio 12 dienos.

Ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose apkarpiusi etatų skaičių Vyriausybė dabar imasi savivaldybių administracijų. Jei Seimas pritars ministrų kabineto siūlomoms pataisoms, miestams ir rajonams teks sumažinti pernai įspūdingai išaugusią valdininkų armiją. Seimą jau pasiekė Vyriausybės parengtos Valstybės tarnybos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos. Pagal jas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų skaičius priklausys nuo savivaldybės tarybos narių gausos.

Nepagrįstai išsipūtusiam valstybės valdymo aparatui politikai vis žada saulėlydį. Tačiau valdininkų skaičius iki šiol augo kaip ant mielių. Kiekviena darbą pradėjusi Vyriausybė, be daugybės užsibrėžtų įgyvendinti tikslų, nurodo ir užmojus apkarpyti sparnus išsikerojusiai valdininkijai. Tačiau nė vienam ministrų kabinetui to padaryti taip ir nepavyko.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas apskundė konkursą, iš kurio buvo pašalintas jo pavaldinys. Seimo komiteto vardu A.Matulas į ministrą Regimantą Čiupailą kreipėsi reikalaudamas išsiaiškinti, ar nebuvo pažeisti įstatymai rengiant konkurso eiti Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pareigas sąlygas. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, konkurse dalyvavo A.Matulo vadovaujamo Seimo komiteto patarėjas Egidijus Jankauskas.

Vyriausybė spręs, ar kitąmet valstybės tarnyboje įdarbinti dar 350 žmonių. Kai kam net mintis apie valdininkų skaičiaus didinimą kelia šiurpą. Tačiau valdžios atstovai nelinkę iki galo atskleisti kortų, esą viskas priklausys nuo ministrų kabineto. Valdžios institucijos pageidautų kitais metais įdarbinti dar beveik 900 tarnautojų. Tuo metu Valstybės tarnybos departamentas (VTD) mano, kad į valstybės valdymo struktūras galima priimti nebent 350 asmenų.

Lietuvoje klostosi keista situacija: gyventojų skaičius mažėja, o juos administruojančių valstybės tarnautojų vis daugėja. Daugėja taip, kad valstybė net nespėja rengti kvalifikuotų valdytojų. Tad valstybę valdo kas tik nori, teigia "Respublika". Valstybės tarnybos departamento duomenimis, 2004 m. Lietuvoje dirbo 20 302 valstybės tarnautojai. Per 4 pastaruosius metus šis skaičius padidėjo daugiau nei 8 tūkst. Šiemet jau turime 28 974 valdininkus, išlaikomus už mokesčių mokėtojų pinigus.

Seimas ketina gerokai apkarpyti valdininkų skaičių, įteisindamas būtinybę valstybės tarnautojams bent minimaliai mokėti dirbti kompiuteriu. Šiuo metu kas trečias valdininkėlis net nežino, kas tas kompiuteris, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Trečdalis - beraščiai Seime užregistruota klastinga Valstybės tarnybos įstatymo pataisa, kurios tikslas - išnaikinti kompiuterinius beraščius valstybės tarnyboje.

Antradienį Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Osvaldas Šarmavičius su atstovais iš Viešosios įstaigos Lietuvos viešojo administravimo instituto ir Finansų ministerijos mokymo centro pasirašė sutartis dėl Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto „Valstybės tarnautojų gebėjimų stiprinimas personalo valdymo srityje“ mokymo paslaugų teikimo.

Socialdemokratų Vilniaus skyriaus derybininkai apie vakar pasirašytą koalicijos sutartį nėra informuoti, rašo dienraštis „Respublika“. Kaip teigė socialdemokratas Romas Adomavičius, tai rimtas dokumentas, kuriame turi būti numatyta, kam atitinka postai Vilniaus savivaldybėje. Socialdemokratai mano, kad ši sutartis – asmeninės Algirdo Paleckio ir liberaldemokratų lyderio Rolando Pakso jungtuvės.

Šiuo metu tik kas ketvirtas Lietuvos valstybės tarnautojas yra dirbęs tą patį darbą sovietmečiu. Tačiau didelė visuomenės dalis tiki, kad mūsų valstybę vis dar tebevaldo senoji nomenklatūra, stabdanti bet kokią pažangą. O blogiausia, kad tokiuose žodžiuose yra dalis tiesos. Sovietinį mentalitetą turi kas ketvirtas Dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą pastaraisiais metais pastebimai išaugo valstybės tarnautojų skaičius. Valstybės tarnybos departamento prie VRM duomenimis (http://www.vtd.