ornitologas

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato kameroms pavyko užfiksuoti džiuginantį reiškinį – rezervatą aplankė retas paukštis – juodasis gandras.  Socialinio tinklo „Facebook“ Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato puslapyje dalinamasi šypseną keliančiu vaizdo įrašu ir rašoma:  „2,5 naujienos. Ir visos jos geros. Pirma naujiena. Rezervatą aplankė tikrai retas paukštis – juodasis gandras. Rezervate neperi, nors tinkamų miškų, juodalksnynų, čia apstu.

Atbudus gamtai, į Lietuvą sugrįžo visa įvairovė paukščių, tačiau kartais sparnuotieji ima stebinti savo elgesiu – Vaida užfiksavo, kaip žvirblis, rodos, „lesa“ namo sieną, o kiti, būna, skundžiasi, kad geniai iškala skyles naujos statybos namų fasaduose. Toks paukščių elgesys gali nustebinti, tačiau Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius, vyr. biologas ekspertas Liutauras Raudonikis nuramina – vieninteliai paukščiai, kurie gali pridaryti žymesnės žalos namo fasadui, yra geniai.

Juodkrantėje prasidėjo kormoranų perėjimo metas. Nenorėdami, kad šių medžius ir miškus savo išmatomis naikinančių paukščių kolonija augtų, ornitologai pradeda juos baidyti sprogdindami garsinius užtaisus. Išsigandę kormoranai palieka lizdus ir kol į juos grįžta, kiaušiniai jau būna atšalę ir paukščiukai nebeišsirita.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Ornitologai Juodkrantėje žengia gilyn į mišką, tiesiai į kormoranų koloniją.

Šilutės rajone, Rupkalviuose, buvo pastebėta nauja Lietuvoje paukščių rūšis – stepinė pempė. Ir šio ilgai laukto ir galiausiai sulaukto paukščio „atradimo“ garbė tenka ne kam kitam, o kėdainiečiui, Šėtoje gimusiam ir augusiam ornitologui Vytautui Eigirdui. Pastebėjo netikėtai Paukščių pažinimo vadove „Europos paukščiai“ rašoma, kad stepinė pempė yra 27–30 cm. ilgio paukštis, perintis sausose Centrinės Azijos ir Pietvakarių Sibiro stepėse, dažnai gana toli nuo vandens.

Klaipėdos rajone, nuosavame name gyvenanti Raminta grįžusi po keleto dienų išvykos savo kieme rado neįtikėtiną dalyką – vazone įsitaisiusią perinčią antį. Raminta buvo keletą dienų išvykusi iš namų ir grįžusi pastebėjo, kad terasoje yra išrautos jos svogūninės gėlės ir pilna žemių ant terasos grindų. Priėjus arčiau ji pamatė perinčią antytę. Tuomet su vyru nusprendė, jog reikia patikrinti, ar yra kiaušinių – galbūt dar yra galimybė neleisti jai čia perėti.

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotraukos, kuriose buvo užfiksuoti gandrai. Lietuvos gyventojai pradėjo džiaugtis šiuo vienu pirmųjų pavasario ženklu, tačiau Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus atskleidė kitą versiją, kodėl šiuo metu galime pamatyti gandrų. Vasario 26 dieną, kelyje Klaipėda – Utena, Donatas Arlauskas užfiksavo lizde stovintį gandrą.

Lietuvoje jau pasirodė pirmieji pavasario pranašai – iš šiltų kraštų parskrido pirmieji paukščiai. Tiek ornitologai, tiek gyventojai įvairiuose šalies regionuose fiksuoja gerves, pastebėtos ir žąsys. O ar sparnuočiai nerizikuoja taip anksti grįžti į Lietuvą, žiūrėkite reportaže. Alytaus rajono gyventojas negalėjo patikėti savo akimis, jo užfiksuotame vaizdo įraše – apsnigtoje pamiškėje stipinėja pora gervių.

Lietuvoje pats rudeninės paukščių migracijos įkarštis. Ventės rago ornitologai per parą kartais sužieduoja net po 7000 sparnuočių. Bežieduodami sako pastebintys ir daug pokyčių – šylantis klimatas keičia ir paukščių elgseną. Anksčiau rugsėjį kregždžių pasitaikydavo vos viena kita, o dabar dar neišskridusių – dešimtimys tūkstančių. Ankstyvas rytas Ventės rage. Nors saulė dar neseniai patekėjusi, ten darbas virte verda.

Su „Šilokarčemos“ redakcija jautria istorija pasidalino šilutiškis Domas Česnakauskas. Pasak vyro, pamatytas vaizdas sujaudino iki širdies gelmių. Vyras važiavo pro Ventės kapinaites. Staiga pamatė išskirtinį paminklą. Todėl net sustojo. „Iškart pagalvojau, kad čia pastatytas naujas išskirtinis paminklas su gandro atvaizdu. Tačiau sustojęs jį pažiūrėti, pamačiau, kad išties ten tiesiog gyvas paukštis.

Lietuvoje daugėja kormoranų – tvirtina ornitologai. Specialistai atidžiai stebi, kaip šie, įvairiais, dažnai iš piršto laužtais mitais apipinti paukščiai gyvena, kuo maitinasi ir kaip peri jauniklius. „Būna neperintys arba jaunikliai, kurie palikę lizdus, jie iš kolonijos dar nepabėgę, kurį laiką dar gyvena kartu aplinkui prie kolonijos iki rugsėjo mėnesio ir tada tupi ne lizduose, bet aplinkiniuose medžiuose“, – pasakoja Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas.

Ornitologai skelbia gerą žinią: itin retų paukšių – juodųjų gandrų – populiacija, nors ir lėtai, bet auga. Šiomis dienomis ornitologai žieduoja paukščių jauniklius ir netveria džiaugsmu, nes viename lizde aptiko net keturis mažylius. Nors juodojo gandro lizdas Giraitės miške, netoli Lazdijų – net keliolikos metrų aukštyje ir lizde vieni mažyliai, ornitologas Darius Musteikis sako, kad būnant čia reikia kalbėti kuo tyliau. Juodieji gandrai – labai saugosi žmogaus ir yra jautrūs garsams.

Dėmesio viešojoje erdvėje sulaukė agresyviai besielgiančios varnos. Tai kelia klausimą ar Lietuvoje yra agresyvių paukščių? Ornitologas Liutauras Raudonikas sako, kad geriau sužeisto paukščio su dideliu snapu ar nagais – neimti į rankas, besigindamas paukštis gali rimtai sužaloti. Kokie paukščiai Lietuvoje pavojingiausi? Daugiau apie tai Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“. Ornitologas L. Raudonikas sako, kad paukščiai gali pulti tuomet, kada jaučia pavojų savo jaunikliams.

Grįžę po pietų vienos Klaipėdoje esančios bendrovės darbuotojai pastato viduje aptiko naujakurį. Ant lempos ramiai kabėjo šikšnosparnis. Pasak ornitologų, gyvūnas dabar turėtų miegoti žiemos miegu, o toks pabudimas pavojingas jo gyvybei. Tad bendrovės darbuotojai pasiryžo šikšnosparnį išgelbėti. Bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ – sujudimas. Darbuotojai į administracijos patalpas įsivarė keltuvą ir bando pasiekti, kaip patys juokauja, savo naujausią kolegą.

Pajūryje ramiai poilsiauti ir kokybiškai efektyviai išsimiegoti neleidžia ne tik šėlstantis jaunimas ir vakarėliai iki paryčių, tačiau ir skardžiabalsiai paukščiai. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi klaipėdietė Dovilė teigia, kad ramiai sumerkti akių ir neprabusti paryčiais jai neleidžia įsigudrinę kirai. Kodėl šie paukščiai taip triukšmauja ir kaip juos reikėtų atbaidyti sutiko papasakoti ornitologas Liutauras Raudonikis.

Pamatyti savo akimis praskrendanti kukutį pasiseka retam lietuviui, o ir pastebėti šį paukštį savo namų teritorijoje yra tikra dovana. Vienu gražiausių paukščių Lietuvoje vadinamas kukutis iš tiesų yra retas svečias, kadangi šis paukštelis mėgsta likti niekieno nepastebėtas ir netrukdomas. Tačiau Suvalkijoje gyvenčiai Daliai Pupkienei pasisekė ne tik pamatyti šį išvaizdų paukštį, tačiau jis jai padarė ir gerą darbą – išnešiojo karkvabalius. „Būdama kambaryje išgirdau beldimą į langą.

Ornitologas tatuiruoja paukštį. Tokia tatuiruotė tikrai ne dėl grožio, bet su milžiniška reikšme. Tarpuakyje itin retiems tauriesiems sakalams ištatuiruojamos raidės SOS. Sibiro ornitologai pirmą kartą istorijoje tatuiruodami šias raides siekia apsaugoti paukščius nuo jų perpardavinėjimo į arabų šalis, kuriose tokie paukščiai vertinami taip pat brangiai kaip auksas.  „Jie parduoda juos į Vidurinių Rytų šalis, į Arabų Emyratus šeichams.

Kaunietis menininkas miesto sparnuočiams sukūrė unikalius būstus. Inkilai primena tarpukario modernizmo stiliaus pastatus, kurių mieste keli tūkstančiai. Tiesa, medinukai tokie neįprasti ir su įmantriomis detalėmis, jog paprasti kauniečiai bijo, kad paukščiai tiesiog nedrįs čia įsikurti. Ornitologai ramina – esą paukščiui svarbiausia tinkamas vidus ir saugumas.

Kėdainių mieste, Dotnuvėlės upelio vagoje, pastebėtas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis – juodasis gandras. Juodasis gandras tituluojamas kaip vienas paslaptingiausių paukščių, gūdaus miško gyventojų, tad telefone esančiu fotoaparatu jį užfiksavusi kėdainietė Dalia gali džiaugtis įamžinusi labai retą kadrą. Pamatė atsitiktinai „Vaikštinėjau Dotnuvėlės upelio pakrante, mieste, žemiau Kėdainių miesto parko užtvankos. Tuomet ir pamačiau šį paukštį.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė gąsdinantys vaizdai – Vilniaus rajone esančiame Dūkštos kaime pastebėti ant žemės gulintys ir iš kiaušinio lukšto neišsiritę varnėniukai. Ar toks reiškinys galėjo įvykti dėl klimato pokyčių, paaiškina Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys Gediminas Petkus ir Žuvinto biosferos rezervato ekologas Regimantas Vabuolas.

Žinių radijas Peržiemoję svetur, į Lietuvą jau grįžta pirmieji paukščiai, o po poros savaičių jų jau klegės pilnos pievos, „Žinių radijui“ pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Jusys. „Pirmieji paukščiai jau yra pasirodę, pirmuosius vieversius esame stebėję Nemuno deltoje net vasario 7, po to pasirodė 10, prie Kauno -11tą dieną. Jau ir žąsų, gulbių giesmininkių su kiekviena diena vis daugėja.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ventės rage dar yra sliekų, skraido uodai, o savaitgalį pasišildyti saulėje išlindo žaltys, sako ornitologas Vytautas Jusys. Anot jo, tūkstančiai paukščių Nemuno deltoje randa maisto ir atviro vandens, todėl pasilieka: „Jei atšaltų, didžioji dalis išskristų, kiti bandytų peržiemoti.“ Klimatologo Arūno Bukančio teigimu, neįprastus orus lemia maždaug 30 km aukštyje siaučiantys labai stiprūs vėjai. „Mūsų link iš pietvakarių ir pietų plūsta šiltas oras.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiemet rudeninė paukščių migracija stebina ornitologus – sparnuočiai migruoja vangiai. Per rugsėjį Ventės rage sparnuočių sužieduota keturis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Ventės rage moksleiviams rodoma kaip žieduojami paukščiai, tačiau tinkluose šį rudenį jų – vos vienas kitas. Kone savaite vėliau prasidėjusi rudeninė paukščių migracija stebina ir pačius ornitologus. Pernai per rugsėjį Ventės rage sužieduota 35 tūkst.

Simona Paužaitė Šiaulių prekybos ir laisvalaikio centras „Tilžė“ nuo pat įsikūrimo pradžios ieško būdų, kaip kovoti su paukščių atakomis. Ant stogo pasišildyti besirenkantys sparnuočiai dergia, mėto plunksnas, gadina techniką. Būdų, kaip gintis nuo paukščių, ieško ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazė. Papildomos išlaidos Į redakciją paskambinęs „Šiaulių krašto“ skaitytojas stebėjosi vaizdu prie prekybos centro: „Gal į ventiliatorius pakliūva paukščiai? Toks triukšmas, cypimas, aplink plunksnos.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pamarį užplūdo laumžirgiai. Ventės rage ornitologams net teko prapjauti paukščių gaudyklių tinklus, kad išlaisvintų dešimtis tūkstančių vabzdžių. Kaip praneša LRT televizijos naujienų laida „Panorama“, paukščių gaudyklės Ventės rage gaudžia it lėktuvo varikliai. Tai į tinklus patekę, ypač vakar prieš audrą nepertraukiamu srautu skridę, laumžirgiai bando rasti plyšį pro kurį galėtų išskristi.