orbita

Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje netoli Žezkazgano miesto, šeštadienį pranešė rusų kosmoso agentūra „Roskosmos“. Visiems trims atliekama medicininė patikra. L. O‘Hara TKS dirbo jau nuo 2023 m. rugsėjo.

Britų startuolis „ODIN Space“ kuria detektorius, kurie, nuskraidinus juos į orbitą, gali padėti atsekti net ir mažiausių, nė milimetro nesiekiančių kosmoso šiukšlių skrydžio trajektoriją. Detektorių kūrėjai aiškina, kad tūkstančių metrų per sekundę greičiu kosmose skriejančios net ir mažiausios nuolaužos susidūrimo metu gali sugadinti palydovus, kosmines stotis ir erdvėlaivius, taip pat pakenkti astronautams, einantiems į atvirą kosmosą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Beveik 30 metų erdvėje praleidęs Europos stebėjimų palydovas šiuo metu skrieja į Žemę ir jos paviršių pasiekti turėtų trečiadienį. Sugrįžęs į orbitą, palydovas „ERS-2“ subyrės į šipulius, o dauguma jų sudegs, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). ESA stebi palydovo kelionę – prognozuojama, kad ant žemės jis turėtų nukristi kažkur centrinės Afrikos rytinėje pakrantėje.

Iranas trečiadienį pranešė išsiuntęs į orbitą kapsulę su gyvūnais, šaliai ruošiantis artimiausiais metais pradėti vykdyti misijas su žmonėmis. Oficialiosios naujienų agentūros IRNA pranešime cituojamas telekomunikacijų ministras Issa Zarepouras teigė, kad kapsulė buvo iškelta į 130 km aukštį. Anot jo, 500 kg sveriančios kapsulės paleidimu siekiama, kad artimiausiais metais į kosmosą būtų išsiųsti Irano astronautai. Ministras nepasakė, kokie gyvūnai yra kapsulėje.

Pietų Korėja šeštadienį patvirtino, kad pirmasis jos karinis žvalgybos palydovas pasiekė orbitą po sėkmingo „SpaceX“ raketos starto ir užmezgė ryšį su valdymo centru Žemėje. Seulo palydovas, kurį iš JAV Vandenbergo bazės Kalifornijoje iškėlė Elono Musko kompanijos „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, pakursto kosmoso varžybas Korėjos pusiasalyje, Šiaurės Korėjai praėjusią savaitę paleidus savo karinį šnipinėjimo palydovą.

Praėjo kiek daugiau nei metai ir į orbitą pakilo jau antroji privati kosmoso turistų įgula. Iš keturių misijos dalyvių – du Saudo Arabijos piliečiai: naikintuvo pilotas ir vėžio tyrimus atliekanti mokslininkė. Iš Kenedžio kosminio centro į orbitą kyla „SpaceX“ raketa. Joje dar tik antros, šimtus milijonų dolerių kainuojančios privačios kosmoso misijos „AX-2“ dalyviai. Šįkart tai – milžiniškas pasiekimas Saudo Arabijai, kadangi įguloje net du jos piliečiai.

Trys Kinijos astronautai pakilo į naująją šalies kosminę stotį, kurioje praleis net tris mėnesius. Tai – pirma tokia Kinijos misija per penkerius metus. Įrodymas sau ir pasauliui, kad ji gali tapti kosmoso tyrimų milžine. Tris Kinijos taikonautus į bene ambicingiausią šalies kosminę misiją gerbėjai ir kosminės pramonės darbuotojų minia išlydi su komunistinėmis dainomis. Tuomet su palyda taikonautai vežami į kosmodromą. O pakeliui pagarbą jiems atiduoda Kinijos vėliavomis mojuojantys žmonės.

Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodo Saulė iš arti? Europos kosmoso agentūros ir NASA bendras projektas – zondas „Solar Orbiter“ – prie žvaigždės priartėjo labai arti ir sugebėjo užfiksuoti išskirtinius Saulės paviršiaus vaizdus.  Užfiksuotos pirmosios tokios Saulės nuotraukos: gigantiška žvaigždė išties arti. Europos kosmoso agentūra ir NASA dar šių metų vasarį paleido zondą „Solar Orbiter“ ir dar birželį užfiksavo, kaip atrodo Saulė ir joje vykstantys procesai.

JAV karinių oro pajėgų kosminis lėktuvas X-37B prieš kelias dienas pagerino Žemės orbitoje buvimo rekordą. Tačiau niekas dorai negali paaiškinti, ką bepilotis orlaivis ten veikia ir kuomet yra žadama jį grąžinti į Žemę. Visa informacija apie X-37B misiją yra griežtai saugoma po slaptumo žyma.

Rusijos erdvėlaivis „Sojuz“ su dar vienos ekspedicijos dalyviais trečiadienį įskriejo į orbitą ir artėja Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) link, pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas. „Įvyko kosminio laivo atsiskyrimas“, – per garsiakalbius sakė Baikonuro kosmodromo diktorius. Nešančioji raketa „Sojuz-FG“ kartu su pilotuojamu erdvėlaiviu „Sojuz MS-09“ buvo paleista iš 1-os kosmodromo aikštelės, iš kur 1961 metais pirmą kartą į kosmosą išskrido Jurijus Gagarinas.

Naujojoje Zelandijoje sekmadienį aerokosminių technologių firma „Rocket Lab“ sėkmingai į orbitą iškėlė raketą – pirmą kartą iš aikštelės šioje šalyje. „Raketa „Electron“ orbitoje. Krovinys sėkmingai pristatytas“, – parašė ši firma socialiniame tinkle „Twitter“. Raketa „Electron“, dar praminta „Still Testing“ („Vis dar bandoma“), startavo iš Mahijos Šiaurės salos rytinėje pakrantėje sekmadienį 14 val. 45 min. vietos (3 val. 45 min. Lietuvos) laiku ir po aštuonių minučių pasiekė orbitą.

Europos kosmoso agentūra (ESA) iškėlė į orbitą penktą palydovą „Sentinel“ pagal Žemės stebėjimų programą „Copernicus“. „Sentinel-2B“, sveriantis 1,1 tonos, buvo sėkmingai paleistas iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje. Jis prisijungia prie palydovo dvynio „Sentinel-2A“, skriejančio orbitoje yra nuo 2015-ųjų. Abu palydovai yra sukurti daryti didelės raiškos nuotraukas.

Šiuo metu Marsas skrieja aplink Saulę savo orbita, kuri yra arčiausiai Žemės per paskutinius vienuolika metų. Šis įvykis reiškia, kad Žemės skliaute galime matyti ypatingai ryškų mūsų kaimyną Marsą. Ryškiausiai Marsas bus matomas gegužės 18 - birželio 3 dienomis, o arčiausiai Žemės jis priskries gegužės 30 dieną. Norėdami pamatyti ypatingai ryškią raudonąją planetą Jums nereikia jokių papildomų priemonių, nes Marsas yra matomas tiesiog plika akimi.

Rusijos kosmoso agentūra pirmadienį pranešė sugebėjusi iš naujo paleisti krovininės kapsulės „Progress“ variklius ir pakoreguoti Tarptautinės kosminės stoties (TKS), su kuria ji yra susijungusi, orbitą po nesėkmingo pirmojo bandymo. „Sekmadienį naktį TKS orbita buvo sėkmingai pakoreguota“, – agentūra „Roskosmos“ informavo Rusijos naujienų agentūras, praėjus dviem paroms po to, kai pirmasis mėginimas įjungti „Progress“ variklius buvo nesėkmingas.

Į kosminę stotį sausį nugabenti du lietuviški palydovai turėtų būti paleisti į orbitą. Pirmųjų istorijoje Lietuvos palydovų „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ paleidimas suplanuotas penktadienio rytą Lietuvos laiku, BNS šią savaitę sakė „LituanicaSat-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas. „Savaitgalį patvirtino oficialiai - mūsų laiku 9.30 val. penktadienį iš ryto. Tiktai dar neaišku, dar nepasidarėme analizės, kada bus virš Lietuvos - tai priklauso nuo to, kurioje vietoje paleis“, - teigė V.Buzas.

Penktadienį netoli Žemės praskries maždaug futbolo aikštės dydžio asteroidas, kurio skersmuo – didesnis nei 100 metrų. Šis kosminis luitas prie Žemės turėtų priartėti maždaug 3,5 karto toliau nei aplink planetą skriejantis mėnulis. Astronomai sako, kad žemei pavojus negresia, o tokie asteroidai į žemę įsirėžia maždaug kas tūkstantį metų. Labiausiai pagarsėjęs toks įvykis užfiksuotas 1908 m. Sibire. Tada nukrito 50 metrų skersmens objektas.

Italijos, Nyderlandų ir JAV astronomai atrado labiausiai nuo savo žvaigždės nutolusia orbita skriejančią egzoplanetą. Pranešama, kad atrastos egzoplanetos HD 106906 b orbitos spindulys siekia 630 astronominių vienetų (AV), tai yra, yra 20 kartų didesnis už Neptūno orbitą.

Antiochijos universiteto Medeljine (Kolumbija) mokslininkai, išnagrinėję paskelbtą informaciją apie vasario 15 d. virš Čeliabinsko srities Rusijoje sprogusį meteoritą, nustatė tikėtiną jo skrydžio Žemės atmosfera trajektoriją ir atkūrė jo orbitą Saulės sistemoje. Pasak tyrėjų, tam buvo naudojami įvairių įvykio liudininkų nufilmuoti vaizdo siužetai.

Netrukus po paleidimo, į Ramųjį vandenyną nukrito rusų raketa Zenit-3SL, turėjusi į orbitą iškelti JAV palydovą Intelsat-27. Kontrolės centras prarado ryšį su raketa, praneša ITAR-TASS. Įvykio aplinkybės yra tikslinamos.

Jei saulė dangaus skliaute atrodo šiek tiek didesnė, gali būti, kad tai ne optinė apgaulė. Vakar Žemė pasiekė perihelį – artimiausią Saulei savo orbitos tašką, skelbia „Space.com“. Perihelyje Žemė yra lygiai 147 098 161 kilometro atstumu nuo Saulės, sakoma pranešime. Tiesą sakant, iš saulės vaizdo dangaus skliaute atpažinti, kada Žemė yra perihelyje, o kada – afelyje (tolimiausias Saulei orbitos taškas) labai sunku, nes plika akimi skirtumo įžiūrėti praktiškai neįmanoma.

„Konkordijoje“ (tai visai ne tas skandalingai ant šono apvirtęs kruizinis laivas) dirbantiems keliolikai žmonių į darbą eiti nereikia. Jie darbe nuolatos. Tiesa, jų darbovietė – ypatinga. Temperatūra čia neretai žemesnė nei -80ºC. Artimiausi žmonės – už 600 km. Tai yra atokiausia darbovietė Žemėje. Arčiau žmonių ir civilizacijos yra net ir kosmose, Tarptautinėje Kosminėje Stotyje dirbantys astronautai.

Šį gruodį Šiaurės Korėja planuoja paleisti ilgo nuotolio raketą. Tokie šios šalies planai aštrina jau ir taip įtemptus santykius Šiaurės Rytų Azijos regione, nepaisant visų jos įtikinėjimų, jog šios raketos paleidimo tikslas – išvesti į orbitą Žemės palydovą.   Ankstesni Šiaurės Korėjos raketos bandymai, kurie buvo atlikti šių metų balandį, buvo nesėkmingi – vos paleista raketa Unha-3 nukrito į jūrą.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ pranešė planuojanti kosminę misiją į asteroidą „Apofis“, kuris, kaip manoma, teoriškai kelia susidūrimo su Žeme 2036 metais pavojų. Maždaug 300 metrų skersmens asteroidas Nr. 99942 „Apofis“ tapo sensacija 2004 m., kai pasaulio žiniasklaida pranešė NASA specialistų skaičiavimų rezultatus: jie patvirtino egzistuojant 1 : 223 tikimybę, kad šis dangaus kūnas susidurs su Žeme 2029 metais.

Kitų metų pavasarį kiekvienas norintis galės internetu stebėti Tarptautinės kosminės stoties vaizdo kamerų  realiuoju laiku transliuojamą vaizdą iš Žemės orbitos. Kanados bendrovė „UrtheCast“ planuoja per kelis artimiausius mėnesius  užbaigti TKS skirtų specialių vaizdo kamerų gamybą. Kitų metų pradžioje į kosminę stotį jas atgabens Rusijos automatinis krovininis laivas. Kai vaizdo kameros bus sumontuotos, jų fiksuojamą vaizdą galės nemokamai matyti interneto vartotojai, pranešė BBC.

Į naują, aistringą LNK televizijos sezoną humoro laida „Dviračio šou“ važiuoja gerokai atsinaujinusi. Prie žiūrovų pamėgtų  herojų prisijungia nauji personažai, nauji aktoriai, pasirodys naujos rubrikos. Tarp laidos naujienų - Rimo Šapausko kuriamas Budulio personažas.

Po nesėkmingo Rusijos bandymo vakar iškelti į numatytas orbitas du ryšių palydovus iškilo pavojus kitiems kosminiams aparatams, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Pranešama, kad, sugedus rusiškos raketos varomojo bloko „Briz-M“ įrangai, jis kartu su palydovais liko tarpinėje orbitoje, kurios perigėjus yra 266 km, o apogėjus - 500 km. Nuo numatytųjų palydovų orbitų ją skiria apie 30 000 km atstumas.

Šįryt Žemė pasiekė tolimiausią savo orbitos aplink Saulę tašką. Šioje kelionės aplink mūsų žvaigždę atkarpoje Žemė būna kartą per metus. JAV karo laivyno observatorijos duomenimis, tolimiausią savo orbitos tašką – afelį – Žemė pasiekė liepos 5 dienos rytą 04.00 val. GMT laiku (7.00 val. Lietuvos laiku). Žemės afeliu vadinamas pats tolimiausias nuo Saulės jos orbitos taškas, kurį galima pasiekti per vienerius metus. Šis atstumas dabar siekia maždaug 152 milijonus kilometrų.

Taip, yra keletas tokių. Šiuo metu aplink Žemę skrieja apie 20 tūkst. žmogaus sukurtų objektų, tačiau jų eismas reguliuojamas kiek kitaip nei rytmetinis automobilių eismo srautas. Palydovai dažniausiai skrieja fiksuota trajektorija, tad šviesoforai ar dešinės rankos taisyklės orbitoje nereikalingos – visa eismo kontrolė dažniausiai yra sureguliuojama prieš iškeliant palydovą į orbitą.

JAV Mount Lemono observatorijos mokslininkai pranešė atradę naują asteroidą 2012 KP24, kuris pirmadienį, gegužės 28 dieną, pralėks pro Žemę maždaug 56 000 kilometrų atstumu. Šis asteroidas buvo aptiktas gegužės 23 dieną. JAV astronomai atliko 12 šio dangaus kūno stebėjimų ir nustatė jo orbitą. Skaičiavimai atskleidė, kad  2012 KP24 priklauso Žemei potencialiai pavojingų Apolono asteroidų tipui. Jam priklauso maždaug du trečdaliai prie žemės priartėjančių asteroidų.

Grupė NASA mokslininkų iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos, vadovaujama Amy Mainzer, išstudijavo Žemės orbita skrendančio infraraudonųjų spindulių teleskopo WISE duomenis ir patikslino bendrą potencialiai pavojingų asteroidų skaičių, kurie „sukiojasi“ netoli Žemės. Priminsime, jog potencialiai pavojingu asteroidu (angl. Potentially hazardous asteroids, PHA) vadinamas toks dangaus kūnas, kuris priartėja prie mūsų planetos ne mažiau kaip 8 mln.

Geostacionaria orbita skriejantis Rusijos meteorologinis palydovas „Elektro-L“ padarė didžiausios raiškos Žemės portretą. Šios nuotraukos raiška yra 121 megapikselis, ir ji, skirtingai nuo JAV palydovinių nuotraukų, iš kurių vėliau sulipdomas kompozitinis atvaizdas, yra vienas fotokadras. Internete ją galima išsididinti, viename šios nuotraukos vaizdo taške (pikselyje) yra 1 paviršiaus kilometras. Taip pat galima pasigrožėti iš atskirų „Electro-L“ kadrų sumontuotu vaizdo siužetu.

Didžiulis palydovas, šią savaitę oficialiai paskelbtas nebeveikiančiu, orbitoje liks dar 150 metų, keldamas grėsmę kitiems aplink Žemę skriejantiems kosminiams aparatams. 2,9 mlrd. dolerių kainavęs „Envisat“ palydovas, kuris savo dydžiu prilygsta mokykliniam autobusui, paslaptingai nutilo maždaug prieš mėnesį. Iki tol jis 10 metų sėkmingai tyrinėjo mūsų planetą iš orbitos. Europos kosmoso agentūra (ESA) trečiadienį paskelbė nebetekusi vilties palydovą atgaivinti.

NASA paskelbė vaizdo įrašą, sukurtą iš nuotraukų, padarytų iš Tarptautinės kosminės stoties jai skriejant aplink Žemę maždaug 400 kilometrų aukštyje. Matyti pašvaistės virš Indijos vandenyno ir žaibai Afrikoje, o tankiai gyvenamos vietos ir didieji miestai šviečia naktyje . Įraše matomos vietos ir reiškiniai: 0:01 Žvaigždės virš pietinės JAV dalies 0:08  JAV vakarų pakrantė ir Kanada 0:21  Centrinė Europa bei Vidurio Azija 0:36  Pašvaistė virš Indijos vandenyno 0:54 ...

Tarptautinės aviacijos ir kosmonautikos dienos išvakarėse Rusijos Mokslų akademijos atstovai pranešė, kad po 2015 m. Rusija pasiųs kosminį zondą į asteroidą 99942 „Apofis“. Rusų  mokslininkų skaičiavimai rodo egzistuojant tikimybę, kad jis 2036 m. balandžio 13 d. gali susidurti su Žeme. Asteroidas „Apofis“ 2029 metais pralėks pro Žemę vos 36 000 kilometrų atstumu.

Kelionės į kosmosą yra vienas sudėtingiausių žmonijos pasiektų tikslų. Tačiau tai ir labai brangu – 1 kilogramo svorio iškėlimas į žemą orbitą šiuo metu kainuoja apie dešimt tūkstančių JAV dolerių. O astronauto kelionė pilotuojamu kosminiu laivu kainuoja net šimtą tūkstančių dolerių, taip pat svorio kilogramui.

Mėgėjai pasižvalgyti po naktinį dangų praėjusį savaitgalį giedrame naktiniame danguje galbūt stebėjo ne tik jau ne vieną parą trunkantį fantastiškai atrodantį Veneros ir Jupiterio „suartėjimą“, bet ir tai, jog Raudonąja planeta vadinamas Marsas buvo pastebimai rausvesnis nei įprastai – net ir žvelgiant plika akimi. Astronomijos mylėtojai, ko gero, vaizdingai interpretuotų, jog Marsas raudonavo greičiau ne iš pavydo Jupiteriui, bet iš... sumišimo ar net drovumo Žemei.

Mokslininkai atidžiai stebi pernai atrasto asteroido 2011 AG5, kuris 2040 m. vasario 5 dieną gali susidurti su Žeme, orbitą. Asteroido 2011 AG5 plotis yra apie 140 metrų. 2040-aisiais jis taip priartės prie mūsų planetos, kad kai kurie specialistai jau ragina svarstyti galimybes jį nukreipti nuo pavojingo kurso, pranešė Space.com.

JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD) pranešė preliminarią nevaldomo Rusijos kosminio aparato „Phobos-Grunt“ kritimo vietą ir datą. Patikslintais „Phobos-Grunt“ orbitą stebinčio NORAD duomenimis, šis kosminis aparatas į atmosferą įeis sausio 14 dieną ir nukris Afganistano pietvakarinėje dalyje, Helmendo provincijoje. NORAD atstovai pabrėžia, kad ši prognozė yra preliminari ir gali būti tikslinama priklausomai nuo kintančių „Phobos-Grunt“ orbitos parametrų.

JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD) pranešė, kad žemėjančia orbita skriejantis nevaldomas Rusijos kosminis aparatas „Phobos-Grunt“ nukris į Žemę 2012 m. sausio 11 dieną. Ankstesni NORAD orbitos skaičiavimai rodė, kad „Phobos-Grunt“ į atmosferą įeis sausio 9 d. Po nepavykusio „Phobos-Grunt“ bandymo pereiti į kosminio skrydžio į Marsą orbitą lapkričio pradžioje NORAD atstovai skelbė, kad, pirminiais duomenimis, šis aparatas nukris lapkričio 26 dieną.

Pagal astronomų skaičiavimus, senutėlis Merkurijus jau seniai turėjo būti bejėgiškai nugrimzdęs į Saulės gravitacijos sukeltą „orbitinį letargą“. Tokio letargo metu planetos sukimasis aplink savo ašį stabilizuojasi taip, jog planeta į šviesulį būna atsigręžusi visada ta pačia puse.

JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD), stebintis nekontroliuojamo Rusijos kosminio aparato „Phobos-Grunt“ orbitą, pranešė, kad „Phobos-Grunt“ nukris į Žemę 2012 m. sausio 9 dieną. Po nepavykusio „Phobos-Grunt“ bandymo pereiti į kosminio skrydžio į Marsą orbitą lapkričio pradžioje NORAD atstovai skelbė, kad, pirminiais duomenimis, šis aparatas nukris lapkričio 26 dieną. Rusijos specialistams iki šio laiko taip ir nepavyko atkurti „Phobos-Grunt“ valdymo.

Nevaldomas Rusijos kosminis aparatas „Phobos-Grunt“, kurio nepavyko nukreipti į Marsą, pradėjo byrėti orbitoje: nuo jo atitrūko du neidentifikuoti fragmentai.

Kinija sėkmingai iškėlė į orbitą mokslinį Žemės tyrimų palydovą „Yaogan XIII“, pranešė „Xinhuanet.com“. Skelbiama, kad raketa nešėja „Long March 2C“ su šiuo palydovu šią naktį pakilo iš Taijuno palydovų leidimo centro Kinijos šiaurinėje dalyje. „Yaogan XIII“ buvo sukurtas ir pagamintas Kinijoje. Pasak oficialių Kinijos atstovų, šis palydovas skirtas Žemės monitoringui, perspėjimui apie įvairias gamtines katastrofas, žemės ūkio naudmenų stebėjimui, įvairiems eksperimentams vykdyti.

Gali būti, jog trys Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) esantys astronautai turės persikelti į Rusijos kosminio aparato kapsules dėl šalia turėsiančio praskrieti 2007 metais sunaikinto Kinijos palydovo, informavo JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA), praneša „RIA Novosti“. Manoma, kad palydovo nuolauža praskries rizikingai arti TKS.

Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ ekspertai sumišę, nes nepilotuojamas Marso tyrimų zondas „Fobos-Grunt“ tolsta nuo Žemės, praneša „RIA Novosti“. „Fobos-Grunt“ tyrimų zondo lapkričio 9-ąją nepavyko nukreipti į trajektoriją skrydžiui į Marsą. Aparatas turėjo įskrieti į orbitą aplink Marsą, nutupdyti zondą ant didžiausio šios planetos palydovo Fobo, paimti jo grunto ir dulkių mėginių ir parskraidinti juos į Žemę.

Per artimiausius 2 metus į orbitą bus iškeltas pirmasis lietuviškas dirbtinis Žemės palydovas, Vilniuje vykstančios tarptautinės kosmoso konferencijos SEMWO metu „Balsas.lt“ sakė Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius dr. Domantas Bručas.

Rusijos kosmoso agentūroje „Roskosmos“ vilties reanimuoti praėjusį trečiadienį nesėkmingai Marso link paleistą tarpplanetinę automatinę stotį „Fobos-Grunt“ neparandama. Šįryt Baikonūro kosmodrome „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas žurnalistus informavo, jog šansų aparatą perprogramuoti išlieka iki gruodžio. Jei tai nepavyks, pirmosiomis 2012-ųjų dienomis erdvėlaivis įskries į atmosferą ir sudegs, o toks incidentas būtų vienas pavojingiausių kosmonautikos istorijoje.

Rusijos specialistams niekaip nepavyksta perimti į Marsą skristi turėjusio kosminio laivo „Phobos-Grunt“ valdymo, ir tikimybė, kad jį pavyks išgelbėti, sparčiai mažėja. Tuo tarpu šio kosminio aparato orbitą stebintis JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD) apskaičiavo tikėtiną jo kritimo į Žemę datą: pirminiais duomenimis tai nutiks lapkričio 26-ąją.

Jei Rusijos inžinieriams nepavyks įjungti kosminio aparato „Phobos-Grunt“ variklių, techninės galimybės užtikrinti kontroliuojamą šio aparato nusileidimą iš orbitos nebus, naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė šaltinis Rusijos kosmoso pramonėje. „Jei neįsijungs pagrindiniai „Phobos-Grunt“ varikliai, jis po kurio laiko taps kosmine šiukšle. Tokiu atveju jo nusileidimas iš orbitos bus nevaldomas.