onutės narbutaitės

Spalio 4 d. baigėsi nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ projektas „Euroradijo muzikos savaitė“, kurį parengė Lietuvos radijo programa „Klasika“. Euroradijo muzikos savaitės koncertus transliavo aštuoniolika Europos radijo stočių, Australijos ABC, Jungtinių Amerikos Valstijų APM ir Kanados CBC radijo stotys. Pasak programos „Klasika“ redaktorės Jūratės Katinaitės, kolegos iš užsienio labai palankiai įvertino šį projektą, ir daug kam tai buvo tarsi Vilniaus atradimas.

Rugsėjo 28 – spalio 4 d.  Lietuvos radijo programa „Klasika“ rengia „Euroradijo“ transliacijų iš Vilniaus savaitę. Šie koncertai Europos ir kitų žemynų šalių (JAV, Kanados, Australijos, Japonijos ir kitų šalių) klausytojams Vilnių padės pažinti kaip gilių kultūros tradicijų ir šiuolaikiškos raiškos miestą, amžiams bėgant suformavusį savo kultūrinio tapatumo pavidalus.

Festivalis „ISCM Pasaulio muzikos dienos 2008” pirmąjį lapkričio savaitgalį kviečia pasiklausyti specialiai šiai progai sukurtų Onutės Narbutaitės kompozicijų. Lapkričio 2 d., sekmadienį, 14 val. septyniose Vilniaus senamiesčio bažnyčiose vienu metu skambės Vėlinių giedojimas – naujasis kompozitorės kūrinys „Lapides, flores, nomina et sidera“ mišriems chorams ir instrumentams. Arkikatedroje Bazilikoje dainuos choras „Vilnius“, Šv.Jonų bažnyčioje – Vilniaus universiteto mišrus choras, Šv.

Vilniuje prasidedančios „Pasaulio muzikos dienos“ Rytų Europoje rengiamos pirmą kartą ir laikomos vienu reikšmingiausių muzikos festivalių. Nė nenutuokiame, kad tarp valstybių vyksta aštri konkurencinė kova dėl garbės surengti „Pasaulio muzikos dienas“. Panašiai kaip dėl olimpinių žaidynių rengimo, tik apie pastarąsias žino visi, o muzikos reikalai tylesni.

Spalio 24 d. Vilniuje prasidės didžiausias iš iki šiol Lietuvoje rengtų šiuolaikinės muzikos festivalių – „Pasaulio muzikos dienos“ – pirmasis tokio masto naujosios muzikos renginys visoje Rytų Europoje. Būtent Lietuvai patikėta garbinga teisė surengti šį, savotiškomis „muzikos olimpinėmis žaidynėmis“ tituluojamą festivalį.

Naujojo šiuolaikinės lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės kūrinio premjera šį rudenį nuskambės Vilniaus gatvėse ir bažnyčiose. Pirmą kartą neseniai užbaigtą opusą „Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai“ klausytojai galės išgirsti per Vėlines – lapkričio 2-ąją. Jį vienu metu įvairiose Vilniaus bažnyčiose giedos daugelis chorų, o planuojama garsinė transliacija į gatves leis ir miesto praeiviams tapti šio muzikinio veiksmo dalyviais.

Likus beveik pusmečiui iki „Pasaulio muzikos dienų 2008“, jau yra paskelbta šio festivalio programa. Daugybė jo renginių vyks Vilniuje šių metų spalio 24 – lapkričio 8 dienomis. „Pasaulio muzikos dienos“ yra vienas reikšmingiausių muzikos festivalių. Šis daugiau nei 50 kraštų vienijančios organizacijos ISCM (International Society for Contemporary Music – Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos) renginys lyginamas su olimpinėmis žaidynėmis, dėl teisės jį surengti varžosi daugelis šalių.

Didžiosios Britanijos karališkojo filharmonijos orkestro koncertu ketvirtadienį, birželio 5 d., prasidės vienas didžiausių Lietuvoje vykstančių tarptautinių klasikinės muzikos renginių – Vilniaus festivalis. Lietuvos nacionalinėje filharmonijos scenoje orkestrui diriguos svečias iš Jungtinių Amerikos Valstijų Johnas Axelrodas, fortepijonu skambins šio instrumento virtuozas iš Austrijos Markusas Schirmeris.

Klaipėdos kamerinio orkestro koncerte, vyksiančiame gegužės 7 d., trečiadienį, 18 valandą, Klaipėdos koncertų salėje vėl susitiksime su žavia dainininke Liora Grodnikaite ir susipažinsime su dirigentu  Danieliu Gazonu (Belgija). Šis „Klaipėdos muzikos pavasario“ koncertas taip pat intriguos neįprasta programa.

Balandžio 29 d. Kultūros ministerijoje įvyks Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ministro Berndo Neumanno ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro Jono Jučo susitikimas.

Jau dvyliktąjį kartą sostinėje vyksiantis Vilniaus festivalis šiais metais klausytojams žada pristatyti plačią renginių įvairovę, kurioje – ne tik stambaus formato klasikiniai kūriniai, bet ir egzotiška senoji muzika bei džiazas. Anot festivalio meno vadovo Gintauto Kėvišo, šis muzikinis renginys jau tapo neatsiejama birželio mėnesio sostinėje dalimi, o taip pat ryškiai įsirašė į Europos festivalių žemėlapį.

Kultūros atašė pareigas Didžiojoje Britanijoje pradėjo eiti muzikologė Daiva Parulskienė, antradienį pranešė Kultūros ministerija.Iki šiol įvairiems kultūros projektams vadovavusi D.Parulskienė pakeitė Indrę Daunytę, kuri paskirta kultūros atašė Švedijoje.

2007 metais gausiai užderėjo knygų apie muziką. Naujieji leidiniai – įvairių žanrų ir tematikos: nuo fundamentalių kolektyvinių darbų, kruopščiu archyviniu darbu paremtų publikacijų ligi solidžių monografijų, intriguojančių prisiminų bei vertimų rinktinių, kelių dešimtmečių individualias įžvalgas bei bendruomenės tradicijas įprasminančių knygų. Tai Muzikos enciklopedija (3 tomas), Rūtos Gaidamavičiūtės monografija „Vidmantas Bartulis.

Vargonininkas Dainius Sverdiolas su savo kolegomis fleitininku Valentinu Gelgotu ir violončelininku Edmundu Kulikausku spalio 26 d. 19 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje rengia koncertą muzikologės Onos Narbutienės atminimui.

Aktualios muzikos festivalį „Gaida 2007“ spalio 19 d. Vilniaus Kongresų rūmuose pradeda ekstremalumo ir filharmoninio solidumo derinys.Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (meno vad.

1967 metais Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikologai pradėjo rengti Baltijos muzikologų konferencijas. Pratęsdamos tarpukario metų Baltijos muzikų konferencijų tradicijas, šios konferencijos ženkliai prisidėjo plėtojant trijų kraštų muzikologų bendruomenių bendradarbiavimą ir kultūrinį dialogą. Jau keturiasdešimt metų organizuojamos kasmet Rygoje, Vilniuje ar Taline bei kituose Baltijos valstybių miestuose, jos praturtino nacionalines muzikos kultūras ir susilaukė tarptautinio pripažinimo.

Net keturi garsūs lietuvių solistai muzikuos su Klaipėdos kameriniu orkestru festivalio Permainų muzika koncerte ketvirtadienį, spalio 11 dieną 18 valandą. Tai Petras Geniušas (fortepijonas), Robertas Beinaris (obojus), Igoris Kramarevas (trimitas) ir Gediminas Kviklys (klavesinas). Diriguos Nacionalinės premijos laureatas Robertas Šervenikas, skambės kritikos įvertinta ir klausytojų pamėgta Baltijos šalių - Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos -  kompozitorių muzika.

Spalio 19, penktadienis, Kongresų rūmai, 19 val.LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRASSolistai:David Moss (skaitovas)Aušrinė Šikšnytė (mecosopranas)Dirigentas B Tommy Andersson (Švedija)Ramūnas Motiekaitis. LygiadieniaiOnutė Narbutaitė. krantas upė simfonija simfoniniam orkestrui (Simfonija Nr.4)Heiner Goebbels.

Lenkijoje vykstančiame tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje "Varšuvos ruduo" nuskambės ir lietuviška premjera - kompozitorės Onutės Narbutaitės simfoninis kūrinys.Specialiai festivalio užsakymu O.Narbutaitės sukurtą kūrinį "Krantas upė simfonija" antradienį atliks simfoninis orkestras "Sinfonia Varsovia", vadovaujamas Christopherio Lyndono-Gee, pranešė Muzikos informacijos ir leidybos centras.

Jau trečią kartą festivaliu “Permainų muzika” Klaipėdos koncertų salė pradeda naują koncertinį sezoną. Rugsėjo 15 - spalio 11-ą bei 24-ą dienomis vyksiančiuose festivalio renginiuose vėl bus ieškoma fundamentalių tikrųjų vertybių atskaitos taškų. Gyvename šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje, kuris mus nuolat skatina keistis.

Birželio 5-9 dienomis Paryžiuje vyko 54-oji Tarptautinė kompozitorių tribūna (International Rostrum of Composers, "Rostrumu"), kurį organizuoja Tarptautinė muzikos taryba (International Music Council), padedant Prancūzijos radijui ir UNESCO.  Šiųmečio "Rostrumo" jaunųjų kompozitorių kategorijoje (iki 30 metų) skambėjo 21 kūrinys.

Ką tik pasirodė muzikologės Audronės Žiūraitytės parengta monografija apie vieną iškiliausių viduriniosios kartos kompozitorių Onutę Narbutaitę „Skiautinys mano miestui“ (Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2006). Neįprastas faktas, kadangi ir monografijos autorės pripažįstama, jog daugelis Lietuvos kompozitorių, net įžymiausių, išsamių kūrybos studijų nesulaukė – jos pasirodė po kūrėjų mirties.

Briuselyje bus surengti du lietuviškos muzikos vakarai, belgų publikai pristatysiantis šiuolaikinę lietuvių kompozitorių kūrybą. Šiuolaikinė lietuvių muzika penktadienį skambės Monso karališkojoje konservatorijoje, šeštadienį - Dominikonų bažnyčioje. Belgų dirigento Danielis Gazono iniciatyva rengiamuose koncertuose skambės kompozitorių Onutės Narbutaitės, Vidmanto Bartulio, Broniaus Kutavičiaus, Loretos Narvilaitės, Eduardo Balsio muzika.

Vasario 22 – 25 dienomis, „Litexpo“ parodų centre vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje, savo produkciją pristatys ir muzikos leidėjai. Bendrame stende (stendo nr. 5D.06)  Muzikos informacijos ir leidybos centras, Semplice bei Sutaras siūlys šiuolaikinės ir klasikinės lietuvių muzikos, džiazo, folkloro leidinius – kompaktinius diskus, DVD ir natų leidinius. Šalia populiariausių leidinių, Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC) supažindins su naujausiais leidiniais.

Trečiasis festivalio „Jauna muzika“ vakaras (balandžio 20 d.), lyginant su dviem ankstesniais, buvo kiek nuosaikesnis ir akademiškesnis. Minimalistine ŠMC scena dalinosi filharmoninėms salėms įprasti atlikėjai virtuozai – violončelininkas Arne Deforce ir 12 Latvijos radijo choro solistų su dirigentu Kasparu Putniniu vidury. Čia nebuvo mirgančių videoprojekcijų, tad niekas nereguliavo kur žiūrėti – į atlikėją, lubas ar priešais sėdinčio kaimyno pakaušį.

Vasario 9 d. Vilniaus rotušėje įvyko apdovanojimų ceremonija “Metų muzikos kūriniai LT – 2005”, kurioje buvo paskelbti geriausi 2005 m. lietuviški kūriniai ir pagerbti jų autoriai. Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojami geriausių metų kūrinių rinkimai vyko jau penktą kartą.

Balandžio 21 dieną Zagrebo bienalėje, kuri šiemet priima Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos kasmetinį festivalį Pasaulio muzikos dienos (ISCM World Music Days), skambės du atrinkti lietuvių kompozitorių opusai: Zagrebo styginių kvartetas atliks Ramintos Šerkšnytės „Rytų elegiją“, Slovėnijos radijo ir televizijos orkestras grieš Mariaus Baranausko simfoninį kūrinį „Kalbėjimas“. Ne pirmą kartą nedidelė ISCM Lietuvos sekcija Pasaulinėse muzikos dienose reprezentuoja mūsų šalį stambiomis ...

Septintajame “Gaidos” koncerte - styginių kvartetas “Chordos”, trombonininkas Mike’as Svoboda, saksofonininkas Liudas Mockūnas ir akordeonininkas Raimondas Sviackevičius. Dar - septyni premjeriniai opusai, sukurti Nomedos Valančiūtės, Onutės Narbutaitės, Jono Tamulionio, Anatolijaus Šenderovo, Ramūno Motiekaičio, Žibuoklės Martinaitytės ir Remigijaus Merkelio.

“Gaidos” festivalio programa, šiais metais itin išsiplėtusi, sąlygiškai skyla į dvi dalis. Antroji “teatrinė” dalis prasidėjo jau šį sekmadienį Gintaro Sodeikos ir Oskaro Koršunovo spektakliu “Vienatvė dviese”, o pirmoje “Gaidos” dalyje nuskambėjo 5 koncertai. Keturis iš jų komentuoja muzikologė Gražina Daunoravičienė, daugiausiai dėmesio skirdama monumentaliam Onutės Narbutaitės opusui, kurį vadina vienu iš neabejotinų 14-osios “Gaidos” ženklų.

Onutės Narbutaitės “Trijų Dievo Motinos simfonijų” lietuviškoji premjera “Gaidos” atidarymo koncerte spalio 14 d. pavyko. Neslepiamas kompozitorės jaudulys prieš koncertą bijant, kad iš renginio anonsų ir reklamų publika gali susikurti išankstinius lūkesčius, kurie nepasitvirtins, buvo bergždžias, nes klausytojai susirinko neatsitiktiniai, nors ir tradiciškai piano vietas lydėjo kosėjimai.

Festivalį “Gaida 2004” spalio 14 d. pradės didingas Onutės Narbutaitės kūrinys dviems chorams ir simfoniniam orkestrui “Tres Dei Matris Symphoniae” (“Trys Dievo Motinos simfonijos”), atliekamas Kauno valstybinio choro, kamerinio choro “Aidija” ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Roberto Šerveniko.

Aktualios muzikos festivalį „Gaida“ itin prasmingai atidarys Onutės Narbutaitės „Trijų Dievo Motinos simfonijų“ premjera Lietuvoje. Spalio 14 d. Nacionalinėje filharmonijoje nuskambėsiančio didingo kūrinio pasaulinė premjera pavasarį Frankfurte prie Oderio vykusiame festivalyje “Musikkfesttage an der Oder” sukėlė furorą. „Gaidoje“ kūrinį atliks Kauno valstybinis choras (vad. Petras Bingelis), kamerinis choras „Aidija“ (vad.

“Gaidos” festivalis spalio 14–lapkričio 3 dienomis kviečia apsilankyti didžiausiame Lietuvoje šiuolaikinės muzikos forume. Trylikoje koncertų, kurių didžiąją programos dalį sudaro nauji lietuvių kompozitorių opusai, išgirsime 18 lietuviškų bei 24 pasaulinių premjerų. Pagrindinė tema šįmet - muzikos ir teatro jungtis.

Spalio 14–lapkričio 3 dienomis jau keturioliktąją savo programą įvairiose Vilniaus koncertų salėse pristatys aktualios muzikos festivalis “Gaida”. Kasmet sulaukdamas vis didesnio klausytojų dėmesio, šiųmetis festivalis plečia savo apimtis – tampa didžiausia ir aktualiausia koncertinio sezono metu Lietuvoje vykstančia muzikos fiesta.

Jau keturioliktą kartą startuojantis didžiausias Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivalis “Gaida”, rengiamas Lietuvos kompozitorių sąjungos ir “Vilniaus festivalių”, spalio 14 – lapkričio 3 dienomis kviečia apsilankyti trylikoje koncertų, kuriuose tradiciškai skambės daug naujos, aktualios muzikos. Išgirsime 18 premjerų Lietuvoje bei 24 pasaulines premjeras.

“Baltijos moterys užkariavo Paryžių” - juokavo praėjusį penktadienį pasibaigusios “Tarptautinės kompozitorių tribūnos” (International Rostrum of Composers) prezidentas, Kanados CBC radijo muzikos direktorius Davidas Jaegeris. Kasmet vykstančiame šiuolaikinės muzikos forume Paryžiuje radijo delegatai pristato savo šalies muzikos įrašus ir slaptu balsavimu renka geriausius kūrinius.

Varšuvos kamerinis operos teatras 2004-2005 metais rengia visai nekamerinį projektą “Odė Europai: suvienytosios Europos muzikos sezonas” (http://www.wok.pol.pl/oda_eng_introduction.htm), kuriame pristatoma labai įdomi programa nuo graikų antikinės muzikos rekonstrukcijų iki mūsų dienų muzikos. Pagal šį projektą birželio 1 d. Varšuvos kameriniame teatre skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Onutės Narbutaitės muzika.

Šiandieniniame (04.18) "The New York Times" numeryje vienas įtakingiausių JAV muzikologų Richardas Taruskinas savo išsamiame straipsnyje "Šiaurė (Europa) Šiaurės Vakaruose (Amerika)" (http://www.nytimes.com/2004/04/18/arts/music/18TARU.html?pagewanted=all&position=) teigia – “Narbutaitė yra puiki kompozitorė”. Straipsnyje autorius apžvelgia įspūdžius iš vasario mėnesį Sietle vykusio trijų dienų festivalio "Baltic Voices" (Baltijos balsai) (http://www.seattlechamberplayers.

Šiandieniniame (04.18) "The New York Times" numeryje vienas įtakingiausių JAV muzikologų Richardas Taruskinas savo išsamiame straipsnyje "Šiaurė (Europa) Šiaurės Vakaruose (Amerika)" (http://www.nytimes.com/2004/04/18/arts/music/18TARU.html?pagewanted=all&position=) teigia – “Narbutaitė yra puiki kompozitorė”. Straipsnyje autorius apžvelgia įspūdžius iš vasario mėnesį Sietle vykusio trijų dienų festivalio "Baltic Voices" (Baltijos balsai) (http://www.seattlechamberplayers.

Ar turite šio bei to, verto investicijų? O kiek tai - "šis bei tas"? Prisimenu smagų turto apibūdinimą: "Jis nebežino, kiek turi pinigų su... tikslumu". Toliau - kiekvienam savas lygis. Vietoj taškų galima įrašyti "cento", "lito", "šimtų litų". Jei primiršote kokius 300 litų, vadinasi, esate hipotetinis smulkus investuotojas. Tarkime, su 30-40 tūkst. "laisvų" litų.

Ar turite šio bei to, verto investicijų? O kiek tai - “šis bei tas”? Prisimenu smagų turto apibūdinimą: “Jis nebežino, kiek turi pinigų su... tikslumu”. Toliau - kiekvienam savas lygis. Vietoj taškų galima įrašyti “cento”, “lito”, “šimtų litų”. Jei primiršote kokius 300 litų, vadinasi, esate hipotetinis smulkus investuotojas. Tarkime, su 30-40 tūkst. “laisvų” litų.

Penktadienį Onutės Narbutaitės trijų simfonijų ciklu "Tres Dei Matris Symphoniae" premjera, savo užmojais ir monumentalumu prilygstančiu 1997 m. sukurtai oratorijai "Centones meae urbi", Frankfurto prie Oderio "Konzerthalle C. Ph. E. Bach" prasidės festivalis "Musikkfesttage an der Oder". Kūrinį atliks dirigento Roberto Šerveniko vadovaujamos jungtinės “Groser Chor der Singakademie Frankfurt”, choro “Aidija” ir “Brandenburgisches Staatsorchester” pajėgos.

Ansamblis “The Seattle Chamber Players” Jungtinėse valstijose yra puikiai žinomas dėl savo įdomių išradingų programų ir renginių. Šių metų vasario 13-15 dieną Sietle, Benaroya Hall, tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje ir simpoziume “Icebreaker II: Baltic Voices” (http://www.seattlechamberplayers.org/icebreaker2.html) ansamblis sieks suvienyti 9 Baltijos jūros regiono šalis: Daniją, Estija, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rusiją ir Švediją.

"Zoom In 2" - penktoji naujausios lietuvių kompozitorių kūrybos apžvalga, kurią išleido Muzikos informacijos ir leidybos centras. Tai dvigubame kompaktiniame diske surinkti kelių pastarųjų metų premjeriniai ir studijiniai įrašai, liudijantys aukštą lietuvių kompozitorių ir atlikėjų lygį. Tai įdomių kūrinių gausa, daugiau nei 140 minučių intensyvaus, turiningo ir įvairaus muzikinio vyksmo. Dvigubo "Zoom In 2" turinį sudaryti nebuvo sudėtinga.

„Taurios“ (arba „rimtos“, arba „aukštos“) muzikos Lietuvoje turime įvairios, geros ir daug. Tokios, kurios negėda groti ir klausytis ne tik namie, bet ir garsiausiose pasaulio salėse. Nemažas būrys specialistų ir entuziastų seniai ir sėkmingai dirba, kad mūsų tautinė aukštoji muzika kuo plačiau pasklistų pasaulyje. Pasirodo, nepakanka, kad lietuviška muzika būtų pagarsėjusi užsienyje ir užimtų muzikos pasaulyje tokią vietą, kokios ji, mūsų ausimis ir galva, yra nusipelnusi.

Po sėkmingo koncerto praėjusių metų Berlyno festivalyje "young.euro.classic" http://www.yecl.de/en/ Lietuvos muzikos akademijos orkestras, vadovaujamas Roberto Šerveniko, šiemet vėl yra laukiamas festivalio svečias. Rugpjūčio 11 dieną orkestras jau antrą sykį grieš Berlyno Konzerthaus salėje. Koncerto programoje, festivalio organizatorių pageidavimu, šiemet net trys lietuvių kompozitorių kūriniai. Berlyne pirmą kartą skambės tokia išsami lietuvių simfoninės muzikos panorama.

Kituose kraštuose lietuvių muzika dažniausiai suvokiama Baltijos regiono kontekste ir kritikai neretai pažymi, kad, kitaip nei latvių ar estų, lietuvių muzika neturi baltijiečiams priskiriamo muzikinio identiteto vienovės. Ji yra labiau individualizuota ir orientuota į daugelyje šalių taikomas komponavimo technikas.

Šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muzika užsienyje pastaruoju metu plinta vis pastebimiau, dinamiškiau. Anksčiau tai daugiausiai reikšdavosi per įvairius užsienyje vykstančius festivalius, atskirus kūrinius koncertų programose, per natų leidybą, o dabar šias sklaidos formas rezultatyviai papildo kompaktinės plokštelės. Šiuos muzikos plitimo tempus pagyvėti ypač skatina kryptinga ir intensyvi Muzikos informacijos ir leidybos centro www.mic.lt (vadovė Daiva Parulskienė) veikla.

Vasario mėnesį pasirodė paskutinis Onutės Narbutaitės diskas "Symphony No. 2", užbaigęs unikalią šios kompozitorės muzikos 4 diskų seriją, per paskutinius kelerius metus išleistą įrašų kompanijoje “Finlandia Records”. "Finlandia Records" yra viena iš nedaugelio įrašų kompanijų, siekiančių supažindinti klausytojus su mažiau žinoma Baltijos kraštų muzika.