onkologija

Justynos kova su liga tęsiasi ne vienerius metus – jauna moteris 2019 metais pirmąjį kartą pravėrė onkologo kabinetą. Po pašalinto ir ištirto apgamo ji išgirdo diagnozę – pilvo srities melanoma. Tą dieną moteris sako prisiminsianti visą gyvenimą – operacija buvo paskirta rugsėjo pirmąją dieną, per mokslo ir žinių šventę, kai ji norėjo lydėti sūnų į mokyklą. Po pirmosios operacijos Justynai buvo priskirtas stebėjimas, tačiau joks gydymas nebuvo taikomas.

Vaikystėje vėžiu sirgę žmonės negali lengviau atsipūsti net tada, kai liga atsitraukia. Juos kamuoja nerimas, kad vėžys sugrįš, o, metams bėgant išlenda vis daugiau sveikatos bėdų, kurias sukėlė vaikystėje taikytas agresyvus gydymas. Kad būtų lengviau suprasti, kokios pagalbos gali prireikti persirgusiam vėžiu, Santaros klinikos pradeda kurti Pasveikusiojo pasą, kuriame bus patarimų tiek ligoniui, tiek gydytojams. Aušrinė Kėvalaitė netrukus Santaros klinikose pradės dirbti onkopsichologe.

Prieš septynerius metus vilniečiui Devidui (16) diagnozuotas kojos ilgųjų kaulų piktybinis navikas – kairės šlaunies Ewingo sarkoma nėra vienintelė liga, su kuria susiduria berniukas. Jam taip pat buvo nustatyta kairiojo kelio sąnario kontraktūra. Šiuo metu vaikinui yra remisija, tačiau dėl susidariusios kontraktūros, jis gali prarasti koją.   Prieš sužinant sūnaus diagnozę, Viktorijos vyrui diagnozuota depresija, o moteris liko vienintelė dirbanti šeimoje.

Prieš septynerius metus plungiškė Vida Gasauskienė išgirdo krūties vėžio diagnozę. Nors moters liga yra remisijoje, pas gydytoją onkologą lankytis tenka periodinėms sveikatos patikroms. Šiuo metu ji laukia tyrimų rezultatų ir labai tikisi, kad metus išlydės su atsakymais, jog viskas stabilu.

Pirmieji galvos smegenų naviko simptomai Vytautui pasireiškė 2022 m. vasarį, kai miegant ranką sutraukė mėšlungis. „Po savaitės, grįžęs iš darbo vėl pajutau tą patį, išsigandau, tačiau skausmo nejutau. Pagalvojau, kad trūksta magnio, nes esu aktyvus. Tada ta pati situacija vėl pasikartojo atostogaujant, tad grįžęs nusprendžiau surasti priežastį“, – pasakoja jis. Vytautui buvo atlikti kraujo ir vidaus organų tyrimai, kurie pakitimų nerodė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį pranešė, kad didesnei daliai onkologinių ligonių sudaryta galimybė gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare. Pasak SAM Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėjos Elitos Radkevič, rugsėjį pasirašytas ministro įsakymo pakeitimas keliems šimtams pacientų užtikrins geresnį reabilitacinį atsistatymą.

78-erių garsi poetė, žurnalistė, buvusi Seimo narė ir aktyvi visuomenės veikėja, knygų ir dainų autorė Dalia Teišerskytė dvejus metus kovoja su atsitiktinai aptiktu vėžiu. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ viešėjusi D.Teišerskytė pirmą kartą itin atvirai ir jautriai prakalbo apie diagnozę, kurią ji išgirdo visiškai atsitiktinai.

Kadangi yra daugiau kaip 200 vėžio rūšių, gali būti nelengva žinoti, į kokius simptomus atkreipti dėmesį. Aišku tik tai, kad, kai kalbama apie vėžį, kuo anksčiau pastebime įspėjamuosius ženklus, tuo geriau. Kai kuriuos jų galite pastebėti pabudę po miego ir atsikėlę iš lovos.  Pastebėjus vėžį ankstyvoje stadijoje, tai gali išgelbėti gyvybę, tačiau svarbu žinoti, į kokius požymius atkreipti dėmesį.

Neretai vasara siejama ne tik su džiaugsmu ir geromis emocijomis, bet ir su persivalgymu arba alkoholio padauginimu. Apie tai, kaip neprarasti saiko prie stalo, „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėsimės su farmacininke Rūta Trakšele. Išskiria kancerogenines medžiagas Pašnekovė sutinka, kad iš tiesų vasarą padidėja noras vartoti alkoholį, daugiau suvalgyti maisto, tačiau itin svarbu neprarasti sveiko proto ir, žinoma, saiko.

Neretai vasara siejama ne tik su džiaugsmu ir geromis emocijomis, bet ir su persivalgymu arba alkoholio padauginimu. Apie tai, kaip neprarasti saiko prie stalo, „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėsimės su farmacininke Rūta Trakšele.Taip pat laidoje ji pasidalijo patarimais, kaip išvengti pagirių bei kaip elgtis padauginus maisto arba alkoholio.

Moteris iš Niūrio, Airijos, skubiai įspėja visus atkreipti dėmesį į šiuos simptomus – jos mama mirė praėjus vos šešiems mėnesiams po to, kai pajuto kasos vėžio simptomus.  35 metų vaistininkė Anna Beretta pasakojo, kad jos mama Virginia per dieną net 40 kartų skambino savo šeimos gydytojui, kad gautų vizitą pas specialistą. Deja, buvo uždelsta – kol buvo nustatyta diagnozė, liga jau buvo išplitusi.

Pranešama, kad mirė su onkologine liga kovojusi Mėja. Skaudžia žinia pasidalijo paramos ir labdaros fondas „Rugutė“, globantis sergančius vaikus.  Dėl šios merginos sveikatos ir gyvybė tūkstančiai neabejingų lietuvių, kurie palaikė ją kelyje su šia sunkia liga.  Merginos mama Indra pasidalijo informacija, kur bus galima atsisveikinti su dukra. „Su mūsų didžiausia gyvenimo meile Mėja galėsite atsisveikinti ir ištarti paskutinį sudie rytoj 2023-06-06 nuo 15val.

Onkologinės ligos yra vienos iš tų, kurios gąsdina labiausiai. Deja, kartais jos smogia be simptomų ir parklupdo net jaunus ir energingus žmones. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoju gydytoju-urologu daktaru Mariumi Kinčiumi ir vėžį įveikusiu vilniečiu, Ryčiu Verbumi. Smogia be simptomų  Pasak gydytojo, dalyvavusio laidoje, yra kelios vėžio rūšys, kurios pasireiškia be jokių požymių.

Onkologinės ligos yra vienos iš tų, kurios gąsdina labiausiai. Deja, kartais jos smogia be simptomų ir parklupdo net jaunus ir energingus žmones. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoju gydytoju-urologu daktaru Mariumi Kinčiumi ir vėžį įveikusiu vilniečiu, Ryčiu Verbumi. Smogia be simptomų  Pasak gydytojo, dalyvavusio laidoje, yra kelios vėžio rūšys, kurios pasireiškia be jokių požymių.

Onkologinės ligos yra vienos iš tų, kurios gąsdina labiausiai. Deja, kartais jos smogia be simptomų ir parklupdo net jaunus ir energingus žmones. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoju gydytoju-urologu daktaru Mariumi Kinčiumi ir vėžį įveikusiu vilniečiu, Ryčiu Verbumi. Pasak gydytojo, dalyvavusio laidoje, yra kelios vėžio rūšys, kurios pasireiškia be jokių požymių.

Sophie Harper iš Anglijos pradėjo jausti nerimą keliančius simptomus – galvos skausmą, pykinimą, ji visą laiką norėjo būti nešiojama ant rankų. Paaiškėjo, kad visa tai buvo ženklai, kad jos smegenyse auga piktybinis auglys. Atrodė, kad Sophie auga normaliai. 11 mėnesių ji jau vaikščiojo, pradėjo kalbėti anksčiau nei bendraamžiai. Tačiau viskas pasikeitė, kai jai suėjo 19 mėnesių ir jai pasireiškė daugybė nerimą keliančių simptomų, signalizavusių apie auglį smegenyse.

Vilnietė Danguolė Šerstinskaja – pasaulyje pripažinta menininkė, iš kurios piešinių žvelgiantys gyvūnai tarsi tikri. Būtent kūryba buvo tai, kas padėjo rasti ramybę, kai ji išgirdo onkologinės ligos diagnozę ir kasdien gulė ir kėlėsi su mintimi, kad serga vėžiu. Danguolė atvirauja, kad šiandien jos gyvenimas daug geresnis, nei jis buvo prieš tai. Geresnis todėl, kad pasikeitė požiūris į daugelį dalykų – ji išmoko džiaugtis net mažiausiomis smulkmenomis.

Klaipėdietė Jolanta Pišniukienė prieš pusmetį sužinojo serganti vėžiu. Tada, atostogaudama Graikijoje, ji pajuto skausmus krūtinėje, kurie iš išdavė organizme tūnant onkologinę ligą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta 53-ejų Jolanta pasakojo niekada nepagalvojusi, kad vėžys pasibels į jos gyvenimą ir iš esmės jį pakeis. Jolanta Pišniukienė yra garsios tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorės Kristinos mama.

Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad folio rūgštis, kurią rekomenduojama vartoti visoms besilaukiančioms arba planuojančioms pastoti moterims, gali sukelti vėžį arba prisidėti prie jo vystymosi. Ar tai tiesa ir kokie tyrimai tai parodė, naujienų portalui tv3.lt pakomentavo Šeškinės poliklinikos šeimos gydytojas, rezidentas Irmantas Aleksa. Rizika padidėjo 1 procentui Kaip jis pats sakė, prie tokių išvadų prieita po Norvegijoje atlikto septynerius metus trukusio tyrimo.

Vaiko netektis – skausmingas išbandymas visai šeimai. Psichologai tokią tragediją įvardija kaip vieną sunkiausių, kurią gali patirti žmogus. Būtent su tokiu skaudžiu išgyvenimu teko susidurti vilniečių Lebednykų šeimai, kurie vos prieš kelias dienas neteko 8-metės dukrytės Alisos. Mergytės gyvybė užgeso po trejus metus trukusios kovos su klastinga leukemija.

Radijo laidų vedėja, sporto trenerė Laima Povilaitytė, geriau žinoma slapyvardžiu „Kamtautabraškė“ dabar šypsosi ir drąsiai kalba apie gyvenimą bei įvykius, kurie kažkada kaip reikiant sukrėtė jos gyvenimą. Dabar Laimos dukrytei Milei – 12, tačiau kai mažylei buvo vos dveji su puse, ją pakirto onkologinė liga. L.Povilaitytė studijoje sakė, kad vaiko liga ypač pakeitė jos gyvenimą bei suvokimą apie tai, kas vyksta aplink.

Radijo laidų vedėja, sporto trenerė Laima Povilaitytė, geriau žinoma slapyvardžiu Kamtautabraškė, dabar šypsosi ir drąsiai kalba apie gyvenimą bei įvykius, kurie kažkada kaip reikiant sukrėtė jos gyvenimą. Dabar Laimos dukrytei Milei – 12, tačiau mažylei buvo vos dveji su puse, kai ją pakirto onkologinė liga. Subrendo per kelias minutes Apie tai, kaip šeima įveikė ligą, kokie požymiai išdavė iš pasalų smogusią leukemiją, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo pati Laima Povilaitytė.

Neseniai vienuoliktą klasę pabaigęs septyniolikmetis Justas, prisimindamas savo istoriją, sako, kad svarbiausia – neprarasti vilties ir pasitikėti gydytojais. Prieš trejus metus vaikinui diagnozuotas trumpųjų kaulų piktybinis navikas – Ewing sarkoma. „Nejaučiau jokių ligos simptomų, o mano istorija prasidėjo nuo traumos, kurią patyriau žaisdamas futbolą, – pasakoja Justas. – Traumos metu lūžo dešiniosios kojos vidurinis pirštas, todėl atvykau į Kauno klinikas tyrimams.

Išgirdus apie gydymą augaliniais preparatais, dažnai pagalvojame apie liaudies mediciną. Tačiau iš tiesų šiandien fitoterapija yra itin pažengęs mokslas, galintis pagelbėti net onkologiniams ligoniams. Šeštadienį laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie fitoterapijos vietą onkologijoje.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama tūkstančiai naujų vėžio atvejų. Ši žinia daugeliui nuskamba tarsi nuosprendis ir žmogus pasineria į depresiją. O medikai sako, kad labai svarbu išsaugoti gerą emocinę ir psichinę savijautą, mat tai dažnai lemia ir geresnius gydymosi rezultatus. Deja, per pandemiją nebeliko įvairių užsiėmimų ir pacientų savijauta suprastėjo. Kieme prie Kauno klinikų garsiai kvatojasi būrys moterų, ir jos žiūri ne kokią komediją, bet dalyvauja juoko terapijos užsiėmimuose.

VUL Santaros klinikose įsibėgėjo kaulų čiulpų transplantacijas patyrusių bei kraujo okologinėmis ligomis sergančių pacientų skiepijimas. 2021 m. vasario 15 d. duomenimis, pirmąja vakcinos doze jau paskiepyti 1002 kraujo onkologiniai ligoniai. Iš jų 608 – 60 metų ir vyresni pacientai. Antrąją doze vakcinuoti 593 onkologinėmis ligomis sergantys asmenys. Anot Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof.

Europa skelbia, jog būtina mažinti mirčių nuo onkologinių ligų skaičių, reikia naudoti genetinį ištyrimą, leidžiantį įvertinti, kokio gydymo pacientui reikia ir jį individualizuoti. Šiandien mokslo pažanga leidžia ne tik atrasti, kaip plinta vėžys, bet ir daugeliu atvejų tą plitimą sustabdyti. Lietuvoje vis aktyviau naudojami genomo tyrimai leidžia neatsilikti nuo pažangiausių Europos Sąjungos šalių ir įgyvendinti naujausias gydymo rekomendacijas, ypač svarbias kovoje su onkologinėmis ligomis.

Kovoje su vėžiu didžiausia vieningai medikų įvardijama problema – liga diagnozuojama per vėlai. Tačiau tobulėjančios medicinos technologijos jau leidžia kovoti ir su ketvirtos stadijos vėžiu, kuris anksčiau buvo prilyginamas mirties nuosprendžiui. „Onkologinių ligų gydymas keičiasi ir keičiasi, palyginus, labai sparčiai.

Kauno klinikose atlikta pirmoji alogeninė periferinių kraujodaros kamieninių ląstelių (KKL) transplantacija moteriai, sergančiai limfoma. Pacientė tapo pirmoji Lietuvoje, kuriai prieš transplantaciją kartu su chemoterapija taikyta viso kūno apšvita. Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus teigimu, šis daugiadalykės komandos pasiekimas svarbus ne tik ligoninei, bet ir visos Lietuvos medicinos tobulėjimui.

Lietuvoje nustačius pirmąjį naujojo koronaviruso (COVID-19) atvejį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) su Nacionalinio vėžio instituto (NVI) įspėja, kad ši infekcija pavojinga onkologiniams ligoniams, bet ragina kol kas suplanuoto gydymo nekeisti. „Specialistai pabrėžia, kad, nors naujasis koronavirusas yra pavojingesnis vyresnio amžiaus asmenims bei sergantiems lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, onkologiniais susirgimais ir kt.

Visi asmenys, kurie serga onkologinėmis ligomis, netrukus galės nusipirkti visų rūšių transporto priemonių bilietus su 80 proc. nuolaida. Be to, gerokai padidės parama neįgaliesiems ar jų šeimų nariams, norintiems nusipirkti automobilį. Tai numatančias įstatymo pataisas siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Žymus Rusijos onkologas Andrejus Pavlenka, pats 2018-ųjų pavasarį išgirdęs vėžio diagnozę, pirmąją Naujųjų metų dieną atsisveikino su draugais. Medikas pripažino, kad ligos progreso sustabdyti jau nepavyks ir pranešė, kad gyventi jam liko pora mėnesių.

Kai ateina metas gydyti vėžinius susirgimus, ankstyva ligos diagnozė labai palengvina šį procesą. Tačiau apklausus pacientus paaiškėjo, jog daugiau nei pusė jų ignoruoja pačius pirmuosius ir bene svarbiausius pakitusios sveikatos simptomus ir vengia kreiptis į gydytoją, nes mano, jog švaisto jo laiką. Vėžys – ląstelių liga. Joms mutavus, blogosios ląstelės ima labai greitai daugintis. 2012-aisais metais visame pasaulyje buvo nustatyta 14,1 mln. naujų vėžio atvejų.

Bazalioma, arba odos vėžys, yra dažniausia iš vėžinių ligų – ji sudaro 25 proc. visų onkologinių susirgimų ir 75 proc. visų odos vėžio atvejų. Jei pats pacientas nepastebės pirmųjų požymių ir laiku nesikreips pagalbos, specialistai gali būti bejėgiai. Kas yra bazalioma Bazalinių ląstelių karcinoma, arba bazalioma, – tai lėtai augantis odos vėžys, atsirandantis paviršiniame odos sluoksnyje. Jeigu ši onkologinė liga diagnozuojama anksti, ji yra nesunkiai pagydoma.

Ramiai sau fotografuodami savo mažąjį Noah, jo tėvai Laila Gaudry ir Ollie Blanksas nekantravo pamatyti pabaigtas nuotraukas. Buvo ruošiamasi švęsti ketvirtąjį Noah gimtadienį – tėvai didžiavosi, kaip greitai auga jų sūnus. Tačiau jie dar nežinojo, kad viena nuotrauka atskleis siaubingą dalyką – mirtiną agresyvaus vėžio požymį, rašoma thesun.co.uk. Kad būtų išgelbėta berniuko gyvybė, jam reikėjo pašalinti kairę akį.

Skydliaukės vėžys nėra labai paplitusi onkologinė liga. Lietuvoje skydliaukės vėžys kasmet nustatomas apie 300 žmonių. Moteris šis liga pažeidžia dažniau nei vyrus. Skydliaukės vėžiu daugiausia serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Kas yra skydliaukė? Skydliauke vadinama maža liauka priekinėje kaklo dalyje. Ją sudaro dvi į drugelį panašios skiltys arba dalys. Jeigu skydliaukė normali, paprastai jos nejaučiate. Skydliaukėje yra dviejų rūšių ląstelių: folikulinių ir C ląstelių.

Lietuvos pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija teigia, kad reakcijos į premjero Sauliaus Skvernelio ligą atskleidė žiaurių visuomenės požiūrį į onkologinius ligonius. Asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas teigia, kad empatija vis dar svetima kai kuriems lietuviams, o žmonės išdrįsti pasakyti apie onkologinę ligą gali tik toje aplinkoje, kur yra tikri, jog nepatirs stigmatizacijos, pašaipų ir diskriminacijos.

Šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamoje storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo net 17 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina ir kitus gyventojus nedelsti ir nemokamai pasitikrinti dėl šios klastingos ligos. „Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius pacientams Lietuvos gydymo įstaigose atlikta daugiau nei 165 tūkst.

Iš Pajūrio kilęs 18 metis Jonas (vardas pakeistas) vengia kalbėti apie savo ligą, vengia kalbėti apie galimas baisias jos pasėkmes ir nenori įtakoti visuomenės požiūrio į jį. IV stadijos limfoma – tokią diagnozę išgirdo tuo metu 17- kos būdamas vaikinas ir jo tėvai. Metus trukęs gydymas beveik nedavė rezultatų, šiandien vaikinas gyvena viltimi, o tėvai nenuleidžia rankų ir yra pasiryžę viskam, kad tik jų sūnus liktų gyvas. Prisiminimai su ašaromis akyse „Tikras vyras.

Prieš kelerius metus vienas Kemerovo srities (Rusija) gyventojas, kuriam ant lūpos susiformavo centimetro dydžio auglys, atsisakė nuo chirurginio gydymo ir išėjo melstis į taigą. Vyras taip apleido savo ligą, kad dabar gydytojams teko pašalinti dalį veido. Vyras pirmą sykį pateko į Kemerovo onkologinį dispanserį prieš dvejus metus. Tuomet jam buvo diagnozuotas pirmo lygio lūpos vėžys, vos 1 cm dydžio.

Kasmet Europoje vėžys nustatomas maždaug 1,6 mln. žmonių, daugiau nei 120 tūkst. iš jų vėžys išsivysto dėl kancerogenų poveikio darbe – 80 tūkst. šių žmonių miršta. Vykdant Europos saugių darbo vietų kampaniją „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ Valstybinė darbo inspekcija rugsėjo mėnesį Lietuvos aukštosiose mokyklose surengė 2 informacinius punktus studentams. Dar kartą įsitikinta, jog būsimiesiems vadovams ir specialistams trūksta žinių apie šiuos susirgimus darbo vietoje.

Kaunietė Aistė į asociacijos „Kraujas“ įgyvendinamo projekto „Drąsos ambasadoriai“ fotosesiją sostinėje atvyksta su visa šeima – vyru ir trimis vaikais: trylikamete Rusne, šešerių Timotiejumi ir vienerių Tobijumi. Pažvelgus į jauną, gražią, šiluma spinduliuojančią moterį sunku ir įtarti, jog beveik 15 metų ji serga viena iš lėtinio kraujo vėžio formų.

Penktadienį šalį apskriejo žinia apie tai, kad verslininkė Kristina Brazauskienė serga trečios stadijos vėžiu. Jai diagnozuota melanoma.  Naujienų portalui tv3.lt Kristina Brazauskienė sakė, kad šiuo metu sveiksta po operacijos. „Nekovoju su liga, išoperavo ir sveikstu“, – naujienų portalui kalbėjo K. Brazauskienė.

Šiandien šalį apskriejo žinia apie tai, kad verslininkei Kristinai Brazauskienei smogė vėžys. Pati moteris patvirtino, kad jai – trečiosios stadijos melanoma, o gydymo moteris ieškojo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Odos navikai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Piktybiniams odos navikams priskiriamos 3 ligos – bazalioma, plokščialąstelinis vėžys ir melanoma, rašoma iveikvezi.

Daugelis žmonių su rūkymu sieja plaučių vėžį, bet ar žinojote, kad yra 16 vėžio formų, kurias gali sukelti rūkymas. Kaskart žmogui įtraukus cigaretės dūmą, į plaučius patenka 7000 skirtingų chemikalų, kurie išplinta po visas kūno dalis. Jų tarpe yra ir 69 žinomi kancerogenai, rašoma cancercouncil.com.au. Štai keletas faktų apie rūkymą ir vėžį.

Prostatos vėžys – viena dažniausiai vyrams pasitaikančių vėžio formų. Nors ligai visiškai užkirsti kelio neįmanoma, sveika mitybą padeda mažinti susirgimo riziką.  Lietuvos vėžio registro duomenimis 2001 m. diagnozuoti 1007 nauji prostatos vėžio atvejai, 2002 m. – 1329, 2003 m. – 1516, 2004 m. – 1908, 2005 m. – jau 2005 nauji atvejai. 2011 m. prostatos vėžys diagnozuotas net 2715 mūsų šalies vyrų.

Vis dažniau teigiama, kad vėžys nesirenka pagal amžių. Kone kasdien girdime istorijas apie šios ligos paliestas šeimas, pasiglemžtus jaunus žmones. Visgi kokiame iš tiesų amžiuje reikėtų susirūpinti dėl vieno ar kito negalavimo, kokia tikimybė susirgti konkrečia onkologine liga? Remiantis paskutiniais, t. y. 2012 metų vėžio registro, duomenimis, dažniausia vaikams iki keturiolikos metų amžiaus diagnozuojama onkologinė liga – leukemija (tai sudarė beveik pusę visų atvejų). Antras dažnas vėžinis ...

Diagnozė, kurią išgirdus, tiek susirgusiajam, tiek jo artimiesiems, prireikia dvasinės stiprybės, kyla įvairūs egzistenciniai klausimai: kodėl aš, kodėl ši liga pasirinko mane, už ką? Daug metų su onkologiniais ligoniais bendraujančio kunigo E. Darulio teigimu, medicininis gydymas – tik viena medalio pusė, antroji – dvasinis gijimas, padedantis atrasti ramybę ir tikėjimą.

Nerimaujate dėl vėžio prevencijos? Imkitės veiksmų – pradėkite sveikiau maitintis ir reguliariai tikrinkitės pas specialistus, patariama mayoclinic.org. Turbūt esate girdėję įvairiausių nuomonių apie vėžio prevenciją. Kartais vienas tyrimas duoda konkrečios vėžio formos prevencijos patarimą, o kitas tyrimas pataria to nedaryti. Dažnai informacija apie vėžį yra nelabai tiksli. Vis dėlto, plačiai sutariama, kad tikimybę susirgti vėžiu lemia mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai.