olimpiečiai

Seimas priėmė pataisas, kurios didina sportininkų stipendijas, sulygina jas turintiems negalią ir be negalios sportininkams, plečia valstybės stipendijas gaunančių sportininkų sąrašą, užtikrina jiems socialines garantijas. Parlamentas pirmadienį vienbalsiai už balsavus 116 Seimo narių priėmė tokias Sporto įstatymo bei lydinčiųjų įstatymų pataisas. Numatyta, kad paketas įsigalios nuo liepos.

Gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus ir 2028 m. į vasaros olimpines žaidynes Los Andžele išlydėti 100 mūsų olimpiečių – toks siekis įtvirtintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022–2030 m. sporto plėtros programoje, kuriai šiandien pritarė šalies Vyriausybė. Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto planuojami daugiau nei 32 mln. eurų.

Žvarbų penktadienio vakarą Pekine oficialiai pakelta žiemos žaidynių uždanga. Kiek mažiau nei dvi valandas trukusioje ceremonijoje galima buvo išvysti spalvingų pasirodymų. „Paukščio lizdo“ (taip vadinamas olimpinis Pekino stadionas) tribūnos buvo toli gražu nuo užipildytų. Žinoma, jau anksčiau buvo aišku, kad užsienio svečiai nebus įleidžiami.  Žiūrovai buvo vietiniai kinai arba turintys akreditacijas žmonės.

Nuo ketvirtadienio oficialiai atidaryti Pekino žiemos olimpinių žaidynių olimpiniai kaimeliai. Kai kurie delegacijų atstovai ar sportininkai į kaimelį pradėjo rinktis dar kiek anksčiau. Pekine veiks trys olimpiniai kaimeliai, išsidėstė skirtingose lokacijose. Pranešama, kad juose gyvens maždaug 2,900 atletų.

Koronaviruso bangai vis dar siubuojant pasaulyje, sportininkams vėl gana neįprastomis salygomis teks pasitikti vieną iš didžiausių sporto renginių pasaulyje. Šįsyk daugybės taisyklių apsuptyje teks kurį laiką gyventi žiemos sporto šakų atstovams, dalyvaujantiems Pekino olimpiadoje. Jau praėjusių metų vasarą vykusiose Tokijo žaidynėse tiek dalyviams, tiek ir žiūrovams, žiniasklaidos atstovams ar personalui galiojo gana griežtos koronaviruso protokolo taisyklės.

Iki 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių liko vos keli mėnesiai. LTOK.lt pristato žaidynių programą, kurioje – nuo tvarkaraščių iki olimpinės simbolikos. Pekino žiemos žaidynės vyks vasario 4-20 dienomis. Oficialus olimpiados transliuotojas Lietuvoje bus TV3 žiniasklaidos grupė. Tvarkaraštis Žaidynių atidarymo ceremonija planuojama vasario 4 dieną, uždarymo – vasario 20-ąją. Pačios varžybos prasidės likus dviem dienoms iki atidarymo ceremonijos parengiamosiomis akmenslydžio varžybomis.

99 dienos. Būtent tiek laiko liko iki 2022 metų žiemos olimpinių žaidynių Pekine. Sirgaliai su nekantrumu laukia prasidedančių varžybų, bet Lietuvos olimpinė komanda kol kas turi tik vieną kelialapį. Pekino žiemos žaidynės vyks kitų metų vasario 4-20 dienomis. Oficialus olimpiados transliuotojas Lietuvoje bus TV3 žiniasklaidos grupė.

Po 100 dienų prasidėsiančios Pekino žiemos olimpiados apsaugojimas nuo pandeminio koronaviruso yra „didžiausias iššūkis“, trečiadienį sakė organizatoriai, Kinijai dėl nedidelių COVID-19 protrūkių paskelbus griežtą karantiną milijonams žmonių. Kinijos sostinė vasario mėnesį taps pirmuoju miestu, surengusiu ir vasaros, ir žiemos žaidynes, o praėjusią savaitę per kuklią ceremoniją priėmė olimpinę ugnį. COVID-19 atvejų skaičius Kinijoje išlieka mažas.

Iki 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių liko 100 dienų. Artėjant renginiui žaidynių organizatoriai pristatė medalių dizainą bei gaires kovoje su pandemijos iššūkiais. „Pasiruošimas Pekino žiemos žaidynėms vyksta sklandžiai, jau prasidėjusios arenų patikrinimui skirtos varžybos organizaciniu požiūriu vertinamos puikiai, sporto bazės – nepriekaištingos.

Ketvirtadienį vykusiame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtintas Paryžiaus olimpinių žaidynių kandidatų sąrašas, pristatyta Tokijo olimpinių žaidynių ataskaita bei patvirtinti atnaujinti finansavimo kriterijai. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė Vykdomojo komiteto nariams pristatė pasirengimo ir dalyvavimo Tokijo olimpinėse žaidynėse ataskaitą.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina burlentininką, Tokijo olimpinių žaidynių dalyvį Juozą Bernotą. Iki šiol Londono ir Rio de Žaneiro olimpiadose dalyvavęs kaunietis tikisi, kad šįkart jam pavyks pasiekti aukščiausią rezultatą savo sportinėje karjeroje. O ar lengva po nesėkmių nepalūžti ir kas Juozui teikia daugiausia stiprybės ? „Atvirai sakau, kad didžiausia mano palaikytoja yra žmona Gilija.

Ilgai laukta akimirka – 2020 m. Tokijo vasaros olimpinių žaidynių startas. Penktadienį Japonijoje oficialiai prasidėjo vienas laukiamiausių pasaulio sporto renginių.  Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija sumaišė ir gilias tradicijas turinčių olimpinių žaidynių kortas. Dar praėjusiais metais turėjęs įvykti sporto renginys buvo perkeltas į šiuos metus. Kai kurie sportininkai jau stojo ant starto linijų.

Šiandien posėdžiavusi Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktam planui didinti 2021 m. finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms ir kitoms sritims. Posėdyje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas informavo, kad nuo sausio 1 d. nacionalinių sporto federacijų, tarp jų – ir neįgaliųjų, aukšto meistriškumo programoms vykdyti ir pamainoms rengti papildomai skiriama 1 mln. eurų. Planuojama 30 proc.

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja, pasaulio ir Europos čempionė irkluotoja Donata Karalienė grįžta į didįjį sportą. Ketvirtadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdyje sportininkė įtraukta į olimpinių kandidatų sąrašą. Sportininkės kandidatūrą į olimpinių kandidatų sąrašą pateikė Lietuvos irklavimo federacija. Irkluotojai taip pat bus skiriama olimpinė stipendija. 31 metų D. Karalienė apie karjeros pabaigą paskelbė 2017-aisiais.

Naujienų portalas tv3.lt kviečia skaitytojus sudalyvauti dar viename teste sporto temomis. Šįkart, Olimpinės dienos proga, po padidinamuoju stiklu atsidūrė Lietuvos olimpiečiai. Teste rasite dešimt klausimų apie garsiausius Lietuvos olimpiečius. Vienas atsakymas iš keturių pateiktų variantų bus teisingas. Pasiruošę? Pradedame.

„Prieš olimpines žaidynes net nežinojau, kad egzistuoja toks Ričardas... Dabar netgi gėda sakyti. Buvau visiškai susikoncentravusi į savo sportą“, - prisipažino maratonininkė Vaida Žūsinaitė, prabilusi apie pažintį su savo sužadėtiniu baidarininku Ričardu Nekriošiumi. Sportininkai susipažino sporto stovyklos metu – lengvaatlečiai pakvietė baidarininkus pavakaroti kartu. „Ten pirmą kartą pamačiau Ričardą... Vėliau kurį laiką nebendravome, susitikome Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

 Lietuvos olimpiečių pasirodymas Pjongčange galbūt nebuvo toks, kokių tikėjosi jie patys ir juos palaikantys Lietuvos sirgaliai. Ar žaidynėse patirtos nesėkmės nepaskatins juos dėti taško savo sportininkų karjerose? Biatloninkas Tomas Kaukėnas tikina, kad dar prieš žaidynes sau išsikėlė tikslą pasirodyti geriau nei ankstesniais metais. Jei šis tikslas nebūtų pasiektas, jis tikina būtų pagalvojęs ir apie karjeros pabaigą.

Šiandien Vyriausybė posėdyje nusprendė parolimpinių ir olimpinių kurčiųjų žaidynių pirmos vietos laimėtojams mokėti pirmojo laipsnio, užėmusiems antrą ir trečią vietas – antrojo laipsnio valstybines pensijas.  Iki šiol sveikų ir negalią turinčių sportininkų pasiekimai olimpiadose buvo vertinami nevienodai, jiems buvo mokamos skirtingų laipsnių valstybinės pensijos.

Pradėta įgyvendinti nauja sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms tvarka kelia aistras sporto pasaulyje. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ją pavadino sporto žlugdymu, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius teigė, kad ji ne tik skaidresnė, efektyvesnė, bet ir pagaliau leis pareikalauti atsakomybės už sportininkų rezultatus.

Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV įsteigtas Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) pilnai perima aukščiausius sportinius rezultatus Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse pasiekusių Lietuvos sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms. Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujoji LOSC nuostatų redakcija, pagal kurią ši organizacija taps pilnai atsakinga už tinkamą individualių olimpinių sporto šakų sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms.

Trečiadienį lengvosios atletikos manieže Vilniuje vykusios spaudos konferencijos metu oficialiai pristatyta nauja televizijos laida – „Lietuvos mokyklų žaidynės“. Jos vedėju tapo gerai žinomas televizijos veidas Mindaugas Ponomariovas, daugeliui pažįstamas Ozzy slapyvardžiu. Vaikinas neslėpė, jog kadaise pats užsiėmė viena iš olimpinio sporto šakų – profesionaliai žaidė futbolą ir savo kolekcijoje turi ne vieną apdovanojimą.

Geriausiai Rio de Žaneiro olimpiadoje pasirodžiusiems sportininkams ketvirtadienį Lietuvos respublikos vyriausybėje buvo įteiktos piniginės premijos. Kiekvienam pagal nuopelnus. Aurimas Didžbalis, Milda Valčiukaitė, Saulius Ritter, Mindaugas Griškonis, Lietuvos krepšinio rinktinės talismanas Juozukas ir kiti pasakoja, kaip leis gautus pinigus.

Penktadienį Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių kaimelis pakeitė gyvenimo ritmą. Iš viso pasaulio suvažiavę sportininkai turės mažiau treniruočių, į kaimelį negalės patekti svečiai ir žurnalistai, nekursuos autobusai, kadangi vakare olimpinių žaidynių dalyvių laukia atidarymo ceremonija Maracana stadione. Ketvirtadienio vakarą Lietuvos delegacijos būstinėje įvyko susirinkimas. Misijos vadovai pristatė treneriams ir sportininkams kaip bus organizuojamas jų dalyvavimas sportininkų parade.

Rugpjūčio 15 diena - Brazilijoje vyksiantis Rio De Žaneiro olimpinių žaidynių startas, kuris įsuko Lietuvos olimpiečius į treniruočių ir pasiruošimo sūkurį. Nors žaidynių atidarymas jau už kelių savaičių, Lietuvos olimpietis irkluotojas M. Griškonis nejaučia jaudulio, ir ramiai laukia savo trečiojo olimpinių žaidynių starto, teigdamas, jog yra jam visiškai pasiruošęs.

„Olimpinėje dienoje išbandysiu keletą dar man nepažįstamų veiklų. Juk svarbu tiesiog įveikti iššūkius, neapsiriboti konkrečiomis sporto šakomis“, – sako baidarės irkluotojas, Europos čempionato prizininkas ir olimpinės rinktinės kandidatas, Šiaulių miesto tarybos narys Aurimas Lankas. Drauge su kitais žymiais Lietuvos sportininkais šeštadienį Šiauliuose jis neš Olimpinės dienos deglą, kuriuo įžiebus aukurą prie Talkšos ežero bus pradėta 27-ąjį kartą Lietuvoje minima Olimpinė diena.

Profesionalūs sportininkai įkvepia savo pasiekimais, tačiau retai susimąstome, koks sunkus yra jų kelias į sportines aukštumas. Sekinančios treniruotės, nuolatinės kelionės, varžybos, o kartais ir nesėkmės gali rimtai išmušti iš vėžių. Kaip nepasiduoti ir toliau siekti tikslo pasakoja olimpiečiai, kurie dalyvaus Olimpinio deglo estafetėje kovo 7 d. Kaune vyksiančioje Olimpinėje dienoje. Nustebsite, bet stebuklingo recepto nėra – į priekį juos veda vidinė motyvacija.

Savų sienų padedami geriausi Lietuvos kalnų slidininkai savaitgalį Druskininkuose žada nenusileisti svečiams iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos. Olimpinių žaidynių skonio ragavę sportininkai, ne vieną dešimtį tūkstančių litų kainuojanti laiko matavimo aparatūra, pasaulinio ryškumo kalnų slidinėjimo žvaigždžių įvertinta šlaito danga ir intriguojančios kovos slalomo trasose.

Balandžio 9 d. aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įteikė aplinkosaugininkų pažymėjimus olimpiečiams. Sėkmingai neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus egzaminus išlaikė ir įgaliojimus gavo biatlonininkas Tomas Kaukėnas, čiuožėja Agnė Sereikaitė ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, teigiama pranešime spaudai. „Jūs jau esate pavyzdys jaunajai Lietuvos kartai. Nuo šiandien jūs būsite dar didesniu pavyzdžiu.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Prezidentūroje išlydėjo Lietuvos olimpiečius į XXII žiemos olimpines žaidynes Sočyje. Palydose dalyvavo biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas ir kalnų slidininkas Rokas Zaveckas bei jų treneriai. Prezidentė sportininkams įteikė Lietuvos trispalvę, palinkėjo sėkmės ir tvirtybės siekiant sporto laimėjimų bei garsinant Lietuvos vardą. Vėliavą priėmė D.Rasimovičiūtė. Ji Prezidentei įteikė olimpinį šaliką.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis antradienį susitiko su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte. Susitikime aptartos Aplinkos ministerijos ir Tautinio olimpinio komiteto galimybės bendradarbiauti organizuojant palankiausios aplinkai sporto bazės konkursą, kas dveji metai vykstantį šalies mokinių konkursą "Sportas ir aplinka" LR Prezidento taurei laimėti ir kitus sporto renginius, kurių metu propaguojamos aplinkosaugos ir darnaus vystymo idėjos.

Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatai, olimpinės pamainos sportininkai ir jų treneriai nuo šiol galės nemokamai treniruotis visuose Lietuvoje esančiuose „Impuls“ klubuose. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su šiuo sporto ir sveikatingumo klubų tinklu. Pagal sutartį nemokamai naudotis šio sporto klubų tinklo paslaugomis bus suteikta galimybė iki 150 sportininkų ir jų treneriams. Suteiktos paramos vertė sieks beveik 1,5 mln. litų.

Spalio 12 dieną, penktadienį, du olimpiniai čempionai – 46 metų šaulė Daina Gudzinevičiūtė ir 40 metų lengvaatletis Virgilijus Alekna – susigrums rinkimuose dėl Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento posto. Kol sporto funkcionieriai, treneriai bei sportui neabejingi žmonės skaito kandidatų programas ir renkasi, dauguma šiuo metu aktyvių ir aukštus rezultatus demonstruojančių sportininkų palaiko V. Alekną.

Lietuvos olimpiečiams ir visam sportui artėja svarbus įvykis – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento rinkimai. Nuo šių rinkimų priklausys ir kokia kryptimi toliau judės Lietuvos olimpinis sportas – efektyvios veiklos, skaidrumo, viešumo ar ir toliau liks saujelės funkcionierių rankose, kurie, žinoma, darys viską, jog nepaleistų jiems „kiaušinius dedančios auksinės vištos“... Visų pirma derėtų padėkoti ilgamečiui, vieninteliam iki šiol LTOK vadovui Artūrui Poviliūnui už jo indė...

Prezidentūra tiesiogine to žodžio prasme ketvirtadienį buvo sausakimša. Prezidentės D. Grybauskaitės apdovanojimų susirinko atsiimti geriausi šalies atletai per ketverių metų ciklą savo pergalėmis garsinę Lietuvos vardą. Pasiekimai be pinigų Lietuvos Respublikos prezidentė D. Grybauskaitė teigė, kad ši diena yra ypatinga. „Tai mūsų sporto pasiekimų ir kūno kultūros šventė. Per praėjusius ketverius metus buvo tiek daug pasiekimų, kad šiandien visi pakviesti vos telpa prezidentūroje.

Olimpiniai, pasaulio ir Europos čempionai bei prizininkai ir kelios didžiausios Lietuvos sporto federacijos išreiškia paramą Virgilijui Aleknai, kaip galimam Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentui. Jie išplatino atvirą laišką. "Prieš dvidešimt vienerius metus, 1991 m. rugsėjo 1 d., Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė, kad Lietuva grąžinama į olimpinę šeimą ir jau netrukus, Barselonos olimpinėse žaidynėse, Lietuvos delegacija žygiavo su aukštai iškelta Trispalve.

Londono olimpinėse žaidynėse prizines vietas (1-8) užėmusiems Lietuvos sportininkams trečiadienį Vyriausybėje įteikti simboliniai premijų čekiai bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) medaliai „Už sporto pergales“. „Čempionais vadinu visus tuos, kurie dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Tuos, kurie iškovojo aukso medalius, ir tuos, kuriems šiek tiek pritrūko. Visi jūs esate mūsų širdžių čempionai.

Trečiadienio vidurdienį Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius priims ir pasveikins aukščiausias vietas Londono olimpinėse žaidynėse užėmusius sportininkus bei jų trenerius. Lietuvai atstovaujantys sportininkai Londono vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo du aukso, vieną sidabro bei du bronzos medalius. Dar 11 sportininkų ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė olimpinėse žaidynėse užėmė 4 - 8 vietas. Premjeras sportininkams įteiks simbolinius premijų čekius.

Po pasibaigusių Londono olimpinių žaidynių mūsų šalies valdžios atstovai, politikai ir svarbūs asmenys skuba pasimaudyti medalius iškovojusių Lietuvos sportininkų šlovės spinduoliuose, o nemažai dėmesio sulaukiantys olimpiečiai primena, kokiomis varganomis sąlygomis jie tapo prizininkais. „Galbūt stipriausieji ir ištvermingiausieji tokiomis sąlygomis išlieka, tačiau kiek talentų negalėjo ištverti ir dingo? Geriausias pavyzdys Donata Rimšaitė – ji pabėgo.

Vieni olimpiečiai, Londono olimpinėse žaidynėse laimėję medalius ir gavę premijas, sako šiuos pinigus investuosią į nekilnojamąjį turtą bei atžalų ateitį, kiti – dar nenusprendę, ką darysią. Kanojų irkluotojas Jevgenijus Šuklinas, Londono olimpinėse žaidynėse iškovojęs sidabro medalį, po valstybinių apdovanojimų ceremonijos Prezidentūroje ketvirtadienį prisipažino jau šiek tiek pavargęs nuo dėmesio, net nespėjęs pailsėti po varžybų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė valstybiniais apdovanojimais apdovanojo Londono vasaros olimpinėse žaidynėse medalius laimėjusius sportininkus. Aukso medalį penkiakovės rungtyje iškovojusią Laura Asadauskaitę-Zadneprovskienę šalies vadovė apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, bronzos medalį laimėjusį boksininką Evaldą Petrauską – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

Lietuvos olimpiečių pergalės – galvos skausmas Tautiniam komitetui, pranešė „LNK Žinios“. „Jeigu mes „Snoro“ banke nebūtume įšaldę 6 milijonų litų, tai galėtume iš karto nupirkti automobilius. Ir pasirengimui būtų buvę daug daugiau pinigų. Tačiau taip išėjo, kad „Snoro“ bankas buvo mūsų rėmėjas ir mes dalį pinigų laikėme ten. Ačių Dievui, ne visus“, – pasakojo LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.

Antradienį kauniečiai surengė iš Londono grįžusių olimpiečių sutiktuves. Karščiausi sveikinimai Londono olimpinėse žaidynėse aukso medalį iškovojusiai plaukikei Rūtai Meilutytei bei kitiems Lietuvos olimpinės rinktinės nariams skambėjo Laisvės alėjoje, priešais Vytauto Didžiojo paminklą. Čia čempionės garbei pasodinta liepaitė. Laisvės alėjos grindinyje R.Meilutytė kartu su miesto meru Andriumi Kupčinsku atidengė lentelę, žyminčią plaukikės šlovę įamžinantį medelį.

Šios Olimpinės žaidynės Lietuvai - pačios sėkmingiausios, sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vėlų pirmadienio vakarą sostinės Rotušės aikštėje su Lietuvos žmonėmis pasitikusi ir pasveikinusi iš Londono sugrįžusius mūsų olimpiečius. Pasak jos, Lietuva įrodė galinti užauginti naujus talentus ir pakeisti garbingus veteranus. „Ant pakylos stovi penki nugalėtojai, bet laimėjome mes visi. Nugalėjo tie, kurie kovojo atiduodami visas savo jėgas.

Olimpiadoje aistros verda ne tik sporto aikštelėse, bet ir aplink jas. Britai tiesiog kone su mikroskopais ieško rasistų – ir juos suranda. Daug politikos būta ir ankstesnėse olimpiadose. Lietuviai – rasistai? Už rasistinį išpuolį – už tai, kad atseit garbinęs nacius tuo, jog laikė iškėlęs aukštyn dešinę ranką – jau nuteistas mūsų krepšinio sirgalius Petras Leščinskas.

26 sporto šakos. 204 šalys. Milijonai sirgalių visame pasaulyje. Kraują kaitinančios kovos, nesuvaidintos emocijos, pergalės ar skaudūs pralaimėjimai. Jau penktadienį Londone prasideda Olimpinės žaidynės – vienas iš nedaugelio įvykių, leidžiančių pamiršti krizę ir pasinerti į nepakartojamą sporto pasaulį. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – oficialus Olimpinių žaidynių transliuotojas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyksta į Londoną, kur liepos 27 – rugpjūčio 12 dienomis vyks 2012 metų vasaros olimpinės žaidynės. Šalies vadovė dalyvaus olimpiados atidarymo ceremonijoje, stebės plaukiko Giedriaus Titenio pasirodymą kvalifikacinėse 100 metrų plaukimo varžybose bei drauge su Lietuvos krepšinio gerbėjais žiūrės Lietuvos ir Argentinos vyrų rinktinių dvikovą olimpiniame krepšinio turnyre. „Olimpiada – kiekvieno sportininko tikslas.

Kazachstano olimpinė rinktinės nariai tikisi, kad Londono Olimpiadoje geresnių rezultatų pasiekti jiems padės specialiai į Jungtinę Karalystę atsiųstos arklienos dešrelės. Anot šios Centrinės Azijos šalies sporto pareigūnų, šis tradicinis patiekalas padės sportininkams geriau pasirodyti varžybose. Tačiau dar neaišku, ar dešreles į Jungtinę Karalystę bus leista įvežti dėl griežtos mėsos importo kontrolės, praneša BBC.

Į Londono olimpines žaidynes vyks 63 sportininkų Lietuvos delegacija. Tai patvirtino penktadienį šalia Trakų posėdžiavęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomasis komitetas. Lietuvos olimpiečiai startuos 14-os sporto šakų varžybose. Didžiausia bus lengvaatlečių komanda, kurioje – 20 sportininkų, toliau rikiuojasi dviratininkai (5), plaukikai ir irkluotojai (po 4). Komandinėse sporto šakose Lietuvai atstovaus vienintelė krepšinio rinktinė, kurią sudarys 12 žaidėjų.

Svarbiausia olimpinėse žaidynės - ne dalyvavimas, o pergalė, antradienį per iškilmingas Baltarusijos sportininkų palydėtuves į Londono olimpines žaidynes pabrėžė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris eina ir Baltarusijos olimpinio komiteto prezidento pareigas. „Noriu, kad suprastumėte, jog sporte visko būna, bet tik ne olimpinėse žaidynėse. Žmogus joms rengiasi, kaupia maksimalius rezervus. Todėl “visko„ negali būti, gali būti tik pergalė.