olegas lapinas

Jiems nerūpi, kaip į juos žiūri aplinkiniai. Argi gali būti kieno nors nuomonė svarbesnė už galimybę tapti tėčiu? Ir visai nesvarbu, kokio amžiaus esi. Į šios temos pašnekovų gyvenimą vėlyva tėvystė atnešė ne vien džiaugsmą, bet ir sugrąžino jaunystę. Apie tai TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ atvirai kalbės Arvydas Anušauskas, Ramūnas Rudokas ir Danas Andriulionis.

Naujausios lietuvių vaikų vardų mados nepaliauja stebinti civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų. Pernai keisčiausių vardų klubą/sąrašą papildė nauji išradimai – tarp užregistruotų vardų – tokie perlai kaip Atomas, Altajus, Judas, Karigailė ar Nabelija. Psichologai renkant vardą ragina neprarasti sveiko proto, mat išrinkus itin neįprastą vardą, pasmerksite savo atžalą nepelnytoms bendraamžių patyčioms. Lietuvoje gyvena dvejų metų amžiaus dvynukai išskirtiniais vardais – Vėja ir Uvis.

„Žinote, koks žodis gruodžio mėnesį yra ieškomiausias „Google“? Horoskopas. O žinote koks sausį? Dieta. Taip ir gyvename...“ – juokiasi ekonomistas Nerijus Mačiulis. Gruodžio mėnuo ypatingas ne vien astrologams, kurių prašoma pateikti kitų metų prognozes. Ekonomistams irgi tenka per dieną bent keliskart žurnalistams komentuoti, kas gi Lietuvos ir mūsų visų laukia po Naujųjų. Metų virsmas – pats laikas ne tik suvesti sąskaitas, bet ir nors akies krašteliu žvilgtelėti į ateinančiuosius.

Prasidėję lietingi ir mažiau saulėti orai sukelia niūrią ir slogią nuotaiką. Neretai tai gali pavirsti ir rudenine depresija. Kaip ją atpažinti ir tinkamai gydyti pataria psichologas – psichoterapeutas Olegas Lapinas. Įpusėjus spalio – lapkričio mėnesiams pastebima vis daugiau žmonių, kurie tampa lėtesni, labiau prislėgti, mažiau kalba, veikia ir valgo. Būtent tokie būna pirmieji rudeninės depresijos požymiai.

Skyrybos šeimoje – skausmingas žingsnis, po kurio nė viena pusė nelaimi. Dažnai tokį tėvų sprendimą lydi ginčai ir teismus pasiekiantys konfliktai dėl vaikų globos. Seimo narys Naglis Puteikis pateikė siūlymą nustatyti, kad skyrybų atveju pirmenybė būtų teikiama modeliui, kai vaikai paeiliui pagal kintamą grafiką gyvena su abiem tėvais. Tačiau specialistai tokį siūlymą vertina skeptiškai ir įžvelgia daug spragų.

Atviri santykiai arba „open relationship“, kuomet pora draugauja, tačiau leidžia vienas kitam būti intymiai artimais ir su kitais, kai kuriuos žmones vilioja savo visiška laisve. Gali daryti tai, ką nori daryti tą akimirką, tavęs nevaržo jokie įsipareigojimai ir, atrodo, esi visiškai laisvas išreikšti savo meilę. Tačiau santykių ekspertai ir psichologai į tokius santykius žiūri atsargiai.

Ką daryti, jeigu valgant išsprūsta pokštas ar anekdotas? Atsiprašyti ir toliau tyliai valgyti? Ar „skelti“ dar vieną linksmą nutikimą, kad šventė būtų linksmesnė, o valgiai skanesni? Psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, kad valgant prie šventinio šeimos stalo, juokauti pageidaujama: „Priešingu atveju šventė gali virsti rimta ir įtempta procedūra“. Pasak O. Lapino, šeimos rate, kur žmonės draugiški ir tolerantiški vieni kitiems, juokauti pageidaujama.

Nors šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia ne visi, dalis žmonių kritikuoja tai kaip komercializuotą reikalą, tačiau vis tiek šią dieną ore tvyro romantikos-santykių kvapas ir nori nenori imi galvoti apie savo antrą pusę – turi ją ar ne. Psichologai ir santykių ekspertai pataria, ką daryti, kad ši diena vienišiams nevirstų ašarų pakalnėmis ir iš kur reikėtų semtis džiaugsmo. „Skirstome vienišius į dvi grupes: viena grupė vienišių yra ta, kuri neliūdi, o kita, kur liūdi.

„Labas mergaitės. Ar bandėt kas pati namuose vaikiukui operuoti apendiksą?“ – taip prasideda vienos moters įrašas „Facebooko“ grupėje „Pašnekesiai tarp moterų apie viską“, sulaukęs aršių diskusijų ir svarstymų, ar čia yra juodas humoras, ar moteriškė iš tikrųjų pakvaišusi. Portalo tv3.lt kalbintas psichologas nurodo, kad net jeigu tai būtų humoras, į jį būtina reaguoti rimtai.

Seimo kuluaruose ir socialinėje erdvėje netyla diskusijos dėl galimo valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio ir jo pavaduotojas Gretos Kildišienės romano, nors politikas ir neigia savo santykius su jauna ir išvaizdžia moterimi. Portalo tv3.lt kalbinti psichologai ir santykių ekspertai dalinasi, kokios problemos laukia į tarnybinį romaną įsivėlusių asmenų ir ką tai atneša visam kolektyvui.

Šventinis laikotarpis, atrodo, turėtų būti džiaugsmingiausias metas – susitinki su artimaisiais, aplinkui žiba lemputės, stalai būna nukrauti skaniausių valgių ir gėrimų. Visgi ne visiems jis toks linksmas. Ne retas sako, kad Naujų metų nelaukia, o šventės jiems nepatinka. Psichologai sako, kad per šventes būna liūdna tiems, kuriems ir šiaip yra sunku, kurie yra praradę ryšį su savo vidiniu vaiku.

Beata Klimavičienė iš Birštono augina 12-os metų neįgalų berniuką – Kasparą. Vaikas turi visa pluoštą ligų: cerebrinį paralyžių, epilepsiją, protinį atsilikimą, autizmo spektro ir elgesio bei emocijų sutrikimus. Kasparo tėvas, sužinojęs apie vaiko negalią, šeimą paliko. Tokių kaip Kasparo tėtis – ne vienas: tokiomis įžvalgomis su tv3.lt ne kartą dalinosi su neįgalius vaikus auginančiomis mamomis dirbantys asmenys. „Taip, mes esame iš tų, kuriuos tėtis paliko. Gimė mūsų vaikutis sveikas.

Per Visų šventųjų dieną ir Vėlines lietuviai plūs į kapus: degs žvakutes, pirks gėles, susitiks su giminaičiais. Tačiau ne visi dega noru vykti į kapus, tačiau nevykti nėra kaip: o ką pasakys giminaičiai? Ir apskritai kyla klausimas, kodėl būtent konkrečią dieną visai Lietuvai reikia stumdytis spūstyse ir vykti į kapines, kodėl mirusiojo pagerbti negalima, kada norisi, arba savo širdyje? Jėzuitas, kunigas Antanas Saulaitis tv3.lt sakė, kad per Vėlines kapų lankyti nebūtina – pavyzdžiui, jeigu or...

Pripažinkite, ne vieną kartą sekmadienio popietę ar vakarą aplanko mintys: „o ne, ir vėl pirmadienis“ arba „košmaras, rytoj pirmadienis“. Tada iškart subjūra nuotaika, prisimenami nebaigti darbai ir laukiantys susitikimai. Dažnas save motyvuoja sakydamas, kad išgyvenus pirmadienį, jau tada pavyks ir visą savaitę ištverti. Portalas tv3.lt klausė psichologų, kodėl žmonės bijo pirmadienių ir kaip tą baimę įveikti.

Iškalba, pasitikėjimas savimi ir mokėjimas įsilieti į naują grupę – savybės, apie kurias svajoja kiekvienas. Kaip sužavėti kolegas, vos įėjus pro duris ir nebijoti užkalbinti nepažįstamąjį, portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos vaikų ir jaunimo centro užsiėmimo „Viešasis kalbėjimas“ vadovas Algirdas Viltrakis. Vis dėlto, viskas prasideda dar darželyje ir mokykloje, kuriuos ne visi atsimena su džiaugsmu.

Pornografiją žiūri visi vyrai, nes tai yra smagu. Taip tvirtina vilnietis Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red.), porno filmais mėgaujantis keletą kartų per savaitę. Specialistai tuo tarpu įspėja, kad pornografija gali būti pavojinga ir žalinga. 28-erių metų Tomas sako, kad visi jo pažįstami vyrai žiūri pornografiją.

Minties galia – šiais laikais populiari tema. Knygynuose apstu knygų, kaip mintimis prisišaukti tai, ko nori, seminarų šia tema taip pat netrūksta, o žmonių patirtys – įvairios. Kol vieni sako pabandę ir nieko nepešę, kiti pasakoja nuostabias istorijas, kaip prisitraukė į savo gyvenimą svajonių darbą, automobilį, namą ar net vyrą. Ieva Žigonė minčių keitimo technikas jau taiko apie aštuonerius metus.

Ar jums pažįstama situacija, kai vienas šeimos narys nusprendžia keisti mitybos įpročius? Kartais tokius pokyčius lydi patarimai ir nuoširdus rūpestis, tačiau dažniau šeimos sveikuoliui tenka susidurti su stipriu pasipriešinimu ir patyrus išbandymus kvapais bei viliojančiais vakarienės pasiūlymais, galiausiai sudėti ginklus.

Paprašius apibūdinti svajonių vaikiną, dažna mergina sąrašą pradeda sakydama „aukštas....“. Tikrai, gatvėje sutiksite nedaug porų, kur vyras yra žemesnis už moterį. 2013 metais Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad 92,5 proc. porų vyrai buvo aukštesni už moteris, 3,4 proc. porų yra vienodo ūgio, o 4,1 proc. moterys yra aukštesnės už savo vyrus.

Jūs jau suaugęs, o tėvai vis dar elgiasi kaip su vaiku? Nuolatiniai barniai dėl to, kaip turėtumėte gyventi, jums jau atsibodo? Daugelis žmonių neturi darnių santykių su tėvais ir kartais atrodo, kad susišnekėti tiesiog neįmanoma. Tačiau psichologas-psichoterapeutas Olegas Lapinas nurodo, kad išeitis yra. „Su tėvų kontrole dažniausiai susijusios mūsų baimės, kad mes prarandame veiksmų laisvę.

Seksualinė revoliucija, kuomet išnyko daugelis tabu ir ėmė keistis lytinės moralės suvokimas, Vakarų visuomenėje prasidėjo prieš maždaug penkiasdešimt metų ir tęsiasi iki šiol. Visgi daugelyje Lietuvos šeimų apie seksą išvis nėra kalbama, o neturinčios antrosios pusės moterys susiduria su dilema: saugoti save ir laukti to vienintelio ar klausytis savo instinkto, ir atsiduoti kraują užkaitinusiam vyriškiui.

 Po Kėdainiuose, Saviečių kaime, įvykusios tragedijos, kai tėvas į šulinį įmetė du savo vaikus, imta dairytis naujų draudimų. Tarp įvairių pasiūlymų, bene labiausiai intriguoja Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užmojis visiškai uždrausti alkoholio reklamą.

Brandos egzaminų ir jų rezultatų laukimo stresą praėję jaunuoliai dar lengvai atsikvėpti negalės, nes prieš akis laukia daug pasikeitimų. Aplinkos pakeitimas, gyvenimas be tėvų, būsto paieškos, studijų spaudimas gali kelti rimtą stresą. Gydytojas psichoterapeutas Olegas Lapinas pasakoja, kad dažniausiai stresas kyla dėl adaptacijos naujoje vietoje.

Turbūt ne vienas jūsų šiomis dienomis pats skundėsi ar girdėjo skundžiantis aplinkinius, kad maudžia kaulus, neįprastai diegia galvą ar nėra nuotaikos. Tačiau medikų ir mokslininkų tai nestebina. Šiomis dienomis ligoninėse „širdininkų“ ar nuo depresijos ar migrenos kenčiančių žmonių padaugėjo dėl tokio nepastovaus, nuolat besikeičiančio oro. Šiomis dienomis visoje Lietuvoje tirštus, lietaus kupinus debesis bent kelis kartus per dieną keičia saulės spinduliai.

Kai šeimai kyla tiesioginė grėsmė, iš vyro tikimasi, kad jis šeimą gins, tačiau karinė tarnyba, kai tiesioginės grėsmės nėra, yra visai kitas dalykas, mano psichologas Olegas Lapinas. Jis pabrėžia, kad kariuomenė tinka tikrai ne kiekvienam vyrui, o neretą esą dar ten gali ir sutraumuoti.     „Kariuomenė nėra ta vieta, kur iš tikrųjų reikia daug drąsos.

Per nepriklausomybės metus lietuviai tapo mandagesni, jaunoji karta dažniau šypsosi, į viską žiūri paprasčiau ir nėra prisirišusi prie materialių dalykų, pastebi psichologas psichoterapeutas Olegas Lapinas ir LRT televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė. Be to, jauni lietuviai nesijaučia prastesni nei vakariečiai, o netgi atvirkščiai – pranašesni. „Kai jie išvažiuoja į Vakarų valstybes, supranta, kad mūsų – rytiečių – alkis ir plėšrumas yra didžiulis pranašumas“, – tikina E. Mildažytė.

Didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukęs TV3 socialinis eksperimentas „Tik nesakyk mamai“ jau po pirmosios laidos privertė daugelį susimastyti kaip vis dėlto gali skirtis tėvų ir vaikų pasaulėžiūros ir kokie jautrūs bei įdomūs yra jų santykiai. Naujame TV3 projekte 12 jaunuolių ir 12 tėvų pasinėrė į žaidimą. Jaunieji dalyviai yra apgyvendinti prabangiame dvare ir turi atlikti įvairias užduotis. Vieni jų daro viską, kad tik būtų pastebėti, kiti lieka santūresni.

„Iš protestantiškų šalių, tokių kaip Danija, į Lietuvą atvažiavusiems žmonėms atrodo, kad mums nuolat skauda dantį. Lietuviams nėra priimtina šypsena palaikyti kitą žmogų, lengviau – sugėdinti“, – taip lietuvius apibūdina psichoterapeutas Olegas Lapinas. Minėti būdo bruožai tinka ir graikų tautai. Taip teigia neseniai Lietuvos knygynuose pasirodžiusios knygos „Bumerangas“ autorius Michael Lewis. „Neįsivaizduojate, kaip sunku graikams pasakyti ką nors malonaus vienam apie kitą.

Kiekvienas iš mūsų kone kasdien susiduriame su gausybe pačių įvairiausių stereotipų: išvaizdos, tautybės, krašto, kuriame gyvename, profesijos, Zodiako ženklo – kitaip tariant, visko, apie ką tik galime pagalvoti. Stereotipų sąrašas begalinis. Kuo ypatingi išvaizdos stereotipai ir kodėl nereikėtų į juos numoti ranka? Stereotipai padeda orientuotis Lietuvių patarlė byloja: pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi.

Prekybininkų pamėgtą Valentino dieną vis daugiau žmonių pasaulyje praleis be antrųjų pusių. Ir ne iš blogo gyvenimo, pastebi rinkodaros specialistai. Pasak jų, didelę perkamąją galią turintys vienišiai tampa pagrindiniu reklamos užsakovų taikiniu, o Lietuvoje įmonių komunikacija vis dar nukreipta į šeimas. Didžiojoje Britanijoje nesusituokusiųjų skaičius pernai pirmą kartą buvo didesnis nei gyvenančių porose ir pasiekė 53 proc., atkreipia dėmesį rinkodaros specialistas Davidas Benady’us.

Gatvių priežiūra žiemos metu kainuoja milžiniškus pinigus: vieną kartą pabarstyti sostinės kelius kainuoja daugiau, nei pasiturinti šeima uždirba per metus. Troleibusų parke žiemą vien elektros suvartojimo sąnaudos išauga beveik 50 procentų.

„Aš žudysiu“, „Pasaulis laikosi ant vyrų“, „Šitokio pasiūlymo gali atsisakyti tik avinai“ – tokiais reklaminiais šūkiais šokiruoti, nustebinti ar pritraukti dėmesį stengiasi reklamos kūrėjai. O visi dėl neetiškos reklamos kilę skandalai visuomenėje jų kūrėjams galiausiai atneša tik dar didesnį pelną. Šiemet Lietuvos reklamos biuras yra gavęs vartotojų skundų dėl keturių reklamų.

Keturias savaites iš eilės lankomiausių JAV filmų viršūnėje sugeba išsilaikyti tik išskirtinės juostos. Paskutinė iš jų buvo 2009 m. pradėtas rodyti legendinis „Avataras“ (rež. Jamesonas Cameronas), o dabar drąsiai į elitinį sąrašą galima įtraukti ir filmą „Bado žaidynės“ (rež. Gary Rossas), kuris jau trečią savaitę rodomas ir Lietuvoje.

„Paraštiniai“ – visuomenės atskirti ir smerkiami žmonės. Atlikėjas Ruslanas Kirilkinas įsitikinęs, kad visaverčiai piliečiai „paraštiniais“ netampa, o ką mano visuomenė – nėra taip svarbu. Kas tie „paraštiniai“ žmonės ir kaip jais tampama? „Paraštinių“ žmonių sąvoka VDU Socialinių tyrimų centro vadovo Artūro Tereškino teigimu, „paraštiniai“ žmonės – metaforiškas pavadinimas.

Anksčiau buvo natūralu, kad moteris, sulaukusi tam tikro amžiaus, tampa motina, o dabar vis dažniau pasigirsta kalbos, kad svarbiausia – karjera, o vaikai tik trukdys jos siekti. Moterys kratosi motinystės ir nori gyventi savo malonumui. Kas lemia tokius moterų požiūrio pokyčius naujienų portalas balsas.lt paklausė psichologo Olego Lapino. Ar moterys turi instinktą norui  susilaukti vaikų? Žodis instinktas dažniausiai siejamas su elgesiu, kuriame nėra jokio noro.

Stebint kartų pokyčius, sunku neatkreipti dėmesio į kitokį jaunesnių darbuotojų požiūrį į darbą, laisvalaikį ir šeimą. Didelėse įmonėse vis dažniau dirba labai jauni žmonės, tampantys vadovais tų, kurie jiems tinka į tėvus. Jie nelinkę ilgai užsibūti vienoje kompanijoje, jie nemėgsta ilgai užsiimti ta pačia veikla, tačiau siekia greitos sėkmės, gerų pareigų ir atlygio.

Po gaivaus pavasario ir šiltos vasaros ateina niūrus ruduo, o vėliau ir šalta žiema, panašiai kaip ir žmonių tarpusavio santykiuose. Iš pradžiu šiltas romantiškas jausmas mus įkvepia, gaivina ir džiugina, o vėliau, regis, nė nespėjus suprasti kaip ir kada, santykių grožis išnyksta ir poros gyvenimas pasidaro niūrus  bei padvelkia šalčiu.

Dažnai girdime įvairią statistiką apie skyrybų dažnumą, skaitome straipsnius apie tai, kaip byra šeimos. Natūralu, kad žmonėms ilgą laiką esant kartu jausmai ima blėsti. Poros susiduria su daugybe iššūkių, kompromisų ir šeimyninių rūpesčių, kurie užgožia dviejų žmonių draugystę. Portalas Balsas.lt paklausė Lietuvos garsenybių, sėkmingai sukūrusių šeimas, koks yra gražių santykių receptas.

Vienas ar vienišas? Kaip iškęsti vienatvę? Ar visuomet žmonės aplink yra geriau negu būti vienam? Kiek mus gydo vienatvė? Atsako p. Olegas Lapinas: Jei jūs manęs paklaustumėte, kas baisiau: skausmas, liūdesys, skurdas ar vienatvė, aš atsakysiu jums – vienatvė. Tiesa, skausmas ir nemiga bjaurūs tuo, kad jų apimtas jautiesi labai vienišas. Tau atrodo, kad skausmas kamuoja tik tave, o kai nemiegi, kad nemiegi tu vienas visame pasaulyje. Vienatvė nelabai mus gydo.

Vaikai – gyvenimo gėlės, mūsų turtas, ateitis, stimulas gyventi, bet pasitaiko atvejų, kai motina, padovanojusi gyvybę kūdikiui, pati ją iš jo ir atima. Lietuvoje 2010 metais užregistruotas vienas naujagimio nužudymo atvejis, 2009 metais – 3, o 2008 – 2. Naujagimiai randami konteineriuose tarp visų atliekų ir šiukšlių.

Artėjanti Valentino diena ne kiekvienam siejasi su meilės kupinu vakaru mylimojo draugijoje. Vienišiams širdelėmis puoštos vitrinos sukelia ne optimistines nuotaikas, o depresijos apraiškas. Tačiau psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, meilės kupina diena – išbandymas ne tik vienišiams, bet ir poroms. Vienišius net ir santuokoje Širdelės, rožinis šampanas, raudoni kaspinai, juokas, pramogos dviems – tai ne tik vienišam gali sukelti skaudžius jausmus.

Dalios Grybauskaitės reitingus smukdo neišsipildę rinkėjų lūkesčiai ir abejotina užsienio politika. Pirmą kartą nuo inauguracijos D. Grybauskaitės populiarumas sausį smuktelėjo šešiais procentiniais punktais. Visuomenės nuomonių ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenimis, gruodį vis dar populiarumo viršūnėse esančią šalies vadovę, kaip geriausiai atstovaujančią gyventojų interesams, teigiamai įvertino 36,7 proc. apklaustųjų (sausį tokių buvo 42,7 proc.

Vilniaus valdžiai nusibodo grafitų piešėjai. Kai miesto savivaldybės tarybos narys Algis Ramanauskas-Greitai socialiniame tinkle paskelbė vieno įkyriausių miestų grafitų piešėjų, pasirašančio „Solomon“, medžioklę, netrukus sujudo ir likusieji valdininkai. Visai neseniai miesto gatvėse pasirodė plakatai, raginantys duoti atkirtį vandalams. „... Neterliosi Vilniaus mūrų!“ rašoma Vilniaus miesto savivaldybės užsakytuose plakatuose. „Vilnieti, duok atkirtį vandalams!“ – raginama toliau.

Ant rankų pirštų vos suskaičiuojami verslai, planai apie nuosavą lėktuvą, dešimtys talentų ir piniginę spaudžiančios pajamos. Pamenat, lietuvaitė Erika Santos stebino tautiečius savo pasakišku gyvenimu. Tačiau retas kuris patikėjo moters pasakojimais. Kodėl žmonės, užuot pripažindami savo trūkumus, spalvina realybę melagystės gijomis? Kuo fantazijų pasaulis patrauklesnis už nykią kasdienybę, atskleidžia psichoterapeutas Olegas Lapinas.

„Na ir kas, kad tai – kopija? Patikėkit, ant rankos niekas neatskirs“ – tokius komentarus galima rasti vienoje interneto parduotuvėje, parduodančioje „Gucci“, „Dolce & Gabanna“, „Calvin Klein“ ir kitus laikrodžius. Tiesa, įprastai pasaulyje šimtus ir tūkstančius kainuojantys aksesuarai čia parduodami viso labo už 60-80 litų, nes tai – kopijos. „Per pigu, keliaukite į laikrodžių saloną“, – įžūliai siūlo padirbinių pardavėjai.

Prieš kelias savaites Lietuvoje garsiai nuskambėjo istorija apie 22 metų Vilniaus Pedagoginio universiteto studentą, būsimą gamtos mokslų mokytoją, išprievartavusį, kaip įtariama, šešias moteris ir mergaites. Ši naujiena šokiravo ne tik prie tokių įvykių nepratusią visuomenę, bet ir vaikino pažįstamus. „Nė pagalvoti nebūčiau galėjęs, toks ramus, tylus, o ir sužadėtinę turėjo“, – daugelis jų rašė komentarus po straipsniais žiniasklaidoje.

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, kai vieno žmogaus rankose koncentruojasi valdžia kitam žmogui, atsiranda polinkis į sadizmą. Ir jei daugėja turinčių valdžią kitiems, daugėja ir sadizmo. „Jei senais laikais sadistais tapdavo aristokratai, feodalai, tai šiais laikais jais tampa dauguma žmonių, turinčių biurokratinį postą ir galimybę naudotis juo prieš kitus“, – pastebi psichoterapeutas.

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, tai, kad vyrai ir moterys tarpusavio santykiuose naudojasi vienas kitu savo tikslams pasiekti – nėra blogai.  „Nereikia bijoti žodžio „pasinaudojo“. Juk mes naudojamės vairuotojų, kirpėjų paslaugomis ir  nelaikome to blogu dalyku“, – sako O.Lapinas.   Psichoterapeuto nuomone, naudojimasis vienas kitu nėra nuodėmė – tai tiesiog vienas iš žmonių tarpusavio santykių variantų. Žinoma, čia gali kilti problemų.

Vyriausybei vadovaujantis Andrius Kubilius primena ir arogantišką politiką, ir kitų nuomonės nelabai girdintį „autoritarinį tėvą“. O gal jis labiau panašus į buvusį britų premjerą Vinstoną Čerčilį? Tokiais pastebėjimais dalijasi „Balsas.lt“ pašnekovai, klausiami apie ne itin vykusią Vyriausybės viešųjų ryšių politiką, kurią, kaip įprasta, „įgarsina“ premjeras A. Kubilius.